Tag: zemaitijoje

Baidarių nuoma upe Jūra

Baidarių nuoma upe Jūra Šilalės krašte Žemaitijoje
Įspūdingi nuo 1 iki 5 – 6 dienų TURISTAUK LT baidarių maršrutai Jūra su poilsiu ir nakvyne

Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai,  dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis –  visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės. 

Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną.  O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.

Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.

Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.

Baidarių nuoma upe Jūra – VIENA DIENA su TURISTAUK LT

Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.

Baidarių nuoma upe Jūra – DVI DIENOS su TURISTAUK LT

Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.

TURISTAUK LT kompleksiniai pasiūlymai: baidarės + stovyklavietes, nakvynė, poilsis

1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai,  pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.

TURISTAUK LT baidarių bazėje paruošta 120 kokybiškų baidarių – vietų bus visiems!

Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.

Daugiau nei 20 metų dirbame, kad turistų poilsis būtų be rūpesčių

Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.

Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.

Baidarių nuoma upe Jūra – aprašymas, informacija

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.

Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m³/s, Pajūryje 11,4 m³/s, prie Tauragės – 21 m³/s, žiotyse – 42 m³/s.

 

Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.

Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.

Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.

Plaukimas baidarėmis Jūra su vaikais

Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

Tag: zemaitijoje

Baidarių nuoma Aitra

Baidarių nuoma Aitra
maršrutas TURISTAUK LT baidare Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe

Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.

Plaukimas Aitra –  pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.

Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.

Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.

Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi  į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.

Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.

Baidarių nuoma Aitra, maršruto aprašymas, stovyklavietės nakvynei

Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas

22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.

Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.

Buvusio Girėnų vandens malūno iš akmenų sukrauta užtvanka

7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.

Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

Kauno – Klaipėdos automagistralės tiltas

7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.

Rietavo – Šilalės plento tiltas

4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.

1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.

0  km. Aitra įteka į Jūrą.

Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.

Žvejyba, žvejybos vietos ir sezonas Aitros upėje (Jūros intakas)

Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

Tag: zemaitijoje

Kur žemaičių Jūra šniokšdama raivosi

Jūra žygeiviai irklais mojuoja nuo ankstyvo pavasario, vos ledai išplaukia, ištisus metus

Kur žemaičių Jūra šniokšdama raivosi. Net ir sausringą vasarą nenusenkanti Jūra savo kelią pradeda netoli Rietavo, per Žemaičių aukštumą leidžiasi į pietus, vingiuoja pro Tauragę ir galop krinta į Nemuną kiek aukščiau Ragainės ir garsiojo Rambyno alkakalnio.

Po keletą kartų įvairiais ruožais ir skirtingais metų laikais Jūra plaukęs žygeivis, istorikas, mokslų daktaras Vytenis Almonaitis ištyrinėjo kiekvieną upės ir jos pakrančių kilometrą. “Dešimta pagal ilgį Lietuvos upė (apie 172 km) yra viena vandeningiausių – penkta. Plaukti ja praktiškai galima visada, tik retais atvejais, labai sausringomis vasaromis kai kuriose vietose pritrūksta vandens. Kai Minija išdžiūsta, Jūra dar gali plaukti”, – pasakojo jis.

Kur lietuviški nykštukai gyvena

Keliolika metų rinktą informaciją, kraštotyrinius ir net mokslinius tyrimus, savo atradimus, įspūdžius, nuotraukas istorikas sudėjo į septynias knygeles “Vėl šniokščia rėvos”. Jas labai patogu pasiimti į kelionę. “Už viską, ką parašiau, atsakau, garantuoju, nes išbandžiau visus vingius ir rėvas, išvaikščiojau pakrantes, užfiksavau lankytinus objektus, išmatavau atstumus, – tvirtino V.Almonaitis. – Kai kuriuos objektus žinojau tik iš rašytinių šaltinių, tačiau keliaudamas su žmona Junona, kitais bendražygiais, atradau, pamačiau savo akimis. Ir tai man, kaip istorikui, buvo labai įdomu.”

Jūra plaukdamas jis ne vien tik ilsėjosi, tikslino daugelio kaimų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datas, įgudusi istoriko akis dairėsi piliakalnių ir kitų istorijos paminklų.

“Žvalgydamas Jūros pakrantę 2008 metais radau Rekstukų piliakalnį, kuris iki tol Lietuvos mokslui nebuvo žinomas, – džiaugėsi istorikas. – Iki mūsų dienų teliko koks trečdalis piliavietės, dalis gynybinių įtvirtinimų ir priešpilis. Vienas vietos gyventojas paliudijo, kad piliakalnis turi gražų mitologinį vardą – Kaukurine arba Kaukure nuo seno buvo vadinamas. Taip niekur jis nebuvo minėtas, tad šį vardą užrašiau pirmą kartą. Tikėtina, kad vardas kilęs iš žodžio “kaukas”. Tokiu atveju išeitų, kad Kaukurinė – tai vieta, kurioje gyvena kaukai, mažutės žmogaus pavidalo mitologinės būtybės, lietuviškieji nykštukai. Rašytiniuose šaltiniuose stovėjusios pilies pavadinimas niekur neminimas, tačiau manau, kad čia stovėjusi pilaitė galėjo būti naudojama ir kovų su Vokiečių ordinu laikais. Patį piliakalnį galima datuoti I tūkstantmečio pradžia – II pradžia.”

Kas statė Karšuvą

Istorikui Jūros upė įdomi buvo ne tik kaip paprastam keliautojui – dėl jos vingių, rėvų, pakrančių atodangų, gražiausių skardžių. Keliaudamas jis gilinosi į vietovardžius, aiškinosi jų kilmę. Pavyzdžiui, netoli Rekstukų yra Lėkiškių kaimelis, dar XVII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose vadintas Leikiškiais (Leykiszki). “Tikėtina, kad pirminė jo forma – Leiciškiai. O leičiais kitados vadino karo tarnybininkus, kuriuos kunigaikštis Vytenis į pietvakarinę Žemaitiją – Karšuvą – atkėlė iš Rytų Lietuvos, kadangi vietos gyventojų pajėgų gynybinei pilių sienai palei Jūros upę statyti neužteko. Didelė tikimybė, kad statant pilį ant Kaukurinės ir ją ginant dalyvavo ir leičiai.”

Kodėl upė vadinama Jūra, kalbininkai jau seniai yra atsakę (apibendrintai galima sakyti, kad šis žodis reiškia didelius vandenis), tačiau žygeiviui buvo įdomu savo akimis pamatyti, kokia “jūra” žemupyje per pavasario potvynius tampa Jūra. “Be to, prieš keliolika tūkstančių metų Karšuvos žemupyje telkšojo prieledyninės marios – tikra nedidelė jūra”, – teigė jis.

Gedimino pilį upė plauna

Kai kur vertų dėmesio objektų tiek daug, kad norėdami visus aplankyti keliautojai vos spės iš baidarių lipti – vos ne kas kilometrą. Kai kuriuose ruožuose bus mažiau. “Gali pasirodyti, kad plaukiant tiek apžiūrėti yra per daug, net neįmanoma, tačiau sužymėjau ir aprašiau viską, o keliautojas galės rinktis savo nuožiūra – kas kam įdomiau, ar istorinės, ar gamtos, kultūros lankytini objektai, – sakė V.Almonaitis. – Nuo senų senovės gyvenvietės juk telkėsi prie upės. Todėl natūralu, kad prie jų netrūksta žmonių gyvenimą čia liudijančių paminklų.”

Istorikas siūlo atkreipti dėmesį į Jūros aukštupyje, netoli Kvėdarnos, esantį Padievaičio piliakalnį – labai tikėtiną Gedimino pilies vietą. Deja, jo apsauga nesirūpinama ir, pasak žygeivio, piliakalnis nuolat stipriai plaunamas Jūros. Gal po daugiau metų ir visai neliks…

“Vadinamoji Nemuno gynybinė sistema visiems gerai žinoma, tačiau buvo ir kita, mažesnė, tačiau taip pat svarbi – Jūros sistema. Pilių grandinė palei upę pusšimtį metų nuo XIII amžiaus pabaigos kaip skydas dengė Žemaitiją ir visą Lietuvos valstybę iš vakarų pusės, – pasakojo V.Almonaitis. – Svarbiausia šios sistemos grandis – Gedimino pilis – greičiausiai stovėjo ant minėto Padievaičio piliakalnio. Pasipriešinimą Vokiečių ordino agresijai čia gyvendamas, kol nebuvo tapęs didžiuoju kunigaikščiu, organizavo valdovo Vytenio brolis Gediminas. Jo sūnaus Liubarto vardas iki šiol skamba gretimo Libartų kaimo pavadinime.”

Iš istoriko pasakojimų aiškėja, kaip viskas yra susiję, regis, nieko, nė vieno vietovardžio nėra atsitiktinio. Reikia tik keliaujant gilintis ir atsivers tolimi istorijos puslapiai. Dar vienas pavyzdėlis – netoli Padievaičio į Jūrą įsirango intakėlis Geniotalis, šalia kaimas – Geniotas, o XIV amžiuje jame gyveno žemaičių didžiūnas Geniotas.

Karų pėdsakai

Pasak istoriko, Jūros upe plaukti bus labai įdomu tiems, kas domisi karo istorija. Pakrantėse gausu ne tik kovas su kryžiuočiais menančių pėdsakų, Antrojo pasaulinio karo, rezistencijos ženklų.

“Sovietmečiu visiems į galvas nuo mokyklos laikų buvo kalama, kad Sovietų Sąjunga Vokietijos buvo užpulta netikėtai. Tačiau Jūros pakrantėse gausu karštligiško pasirengimo karui pėdsakų, – tvirtino V.Almonaitis. – Palei Jūrą ėjo vadinamoji Molotovo gynybinė linija. Keliaudamas apžiūrėjau apie keturiasdešimt 1940-1941 metais pastatytų gynybinių dotų. Dalį jų radau ir pažymėjau žemėlapiuose pats. Dotai nėra ypatingi istorijos paminklai, tačiau primena įdomias Antrojo pasaulinio karo pradžios aplinkybes. Šie iš anksto pastatyti įtvirtinimai įrodo, kad karas Sovietų Sąjungai nebuvo visiškai netikėtas. Tokių dotų Lietuvoje yra keli šimtai. Palei Jūrą, nuo Pajūrio miestelio iki Tauragės, eina pakankamai ilgas Molotovo gynybinės sienos ruožas.”

Žygeivis jau net nepamena, kiek kartų kuriuo Jūros ruožu yra plaukęs. “Plėtėsi akiratis, sužinodavome apie naujus paminklus, norėjosi juos išvysti, – pasakojo jis. – Pastaruoju metu paaiškėjo daug naujų vietų, susijusių su rezistencija. Vėl knietėjo pamatyti. Jūra nenusibosta. Jei plauki vasarą, vaizdas vienoks, jei pavasarį – kitoks.”

Savaitgalių pramogoms

Upę V. Almonaitis, remdamasis savo ilgamete žygeivio patirtimi, suskirstė į šešis ruožus, kuriuos galima įveikti atskirais savaitgaliais. Maršrutų pradžioje ir pabaigoje yra miesteliai, į kuriuos patogu atvažiuoti, po to atgal išvykti. Kiekvienas ruožas siekia 25-30 kilometrų – kaip tik savaitgalio išvykai. Ir dar liks laiko pakrančių įdomybėms aplankyti.

Jūra savo ištakose gana siauras pelkėtas upeliūkštis, tad plaukti rekomenduojama nuo Žadvainų, esančių netoli automagistralės Vilnius-Klaipėda. Ankstyvą pavasarį, kai daugiau vandens, galima ir nuo Rietavo. Čia kunigaikščių Oginskių dvaro parke kadaise net valčių prieplaukos būta. Tik 12 kilometrų teks irtis beveik tiesiu kanalu, mat sovietmečiu Jūrą melioratoriai taip “paspartino”. Savaitgalio žygį patogu baigti Padievaityje.

Antras maršrutas gali būti nuo Padievaičio iki Žvingių, trečias – nuo Žvingių iki Ringių, ketvirtas – nuo Ringių iki Tauragės, penktas – nuo Tauragės iki Mociškių, šeštas – nuo Mociškių Jūra iki žiočių ir toliau Nemunu iki Bitėnų. Kelionės pabaigoje kitoje Nemuno pusėje prieš akis iškils raudoni Ragainės pilies mūrai, menantys Lietuvą niokojančius kryžiuočius.

Turint laiko šia vandeninga upe galima plaukti ir visą savaitę, kasdien žiočių link nusiiriant maždaug po 20 kilometrų.

Jūros upę V.Almonaitis atrado dar studijuodamas Vilniaus universitete. “Su bendražygiais iš Istorijos fakulteto “Aitvaro” turistų sekcijos savaitgalio išvykoms dairėmės įdomesnių upių, – prisiminė pašnekovas. – Iš pradžių atradome Akmeną su daugybe piliakalnių, istorijos bei kultūros paminklų pakrantėse. Ji įteka į Jūrą. Tada išbandėme ir Jūrą.”

Upė ir jos intakai pasirodė tokie įdomūs

Vėliau V.Almonaitis plaukiojo visais kitais Jūros intakais ir įdomybes aprašė knygoje “Ką šniokščia Jūros rėvos”. Prieš keletą metų kilo mintis pakartotinai ir kur kas išsamiau aprašyti Jūrą.

Nors Jūra nuotraukose atrodo žavingai, ne viskas ir čia tobula. “Kraštovaizdį labai subjaurojo Balskų užtvanka, – teigė V.Almonaitis. – Ji buvo pastatyta tam, kad susikaupusį vandenį būtų galima perpumpuoti į netoliese esančius žuvų tvenkinius. Negi nebuvo galima užtvenkti upelio ir natūraliai jo pasidauginti vietoj tos keliolikos metrų užtvankos? Kiek žemės užlieta, kaip kraštovaizdis sugadintas. O Vilkyškių pieninė ką daro? Nors labai moderni, gerą vardą turinti įmonė, vis dėlto dalį savo nuotekų leidžia į Jūrą. Nežinau, gal jos ir nepavojingos, gal parūgęs nuotekų vanduo ir sveikas… Plaukdami galite pabandyti išsimaudyti.”

Pasak žygeivio, kai kurie Jūros ruožai, ypač žemupys, yra nesudėtingi ir visai neprityrusiems keliautojams. “Tačiau kai kuriuose, ypač nuo Padievaičio iki Žvingių, Jūra greita, akmenuota upė. Iš tikrųjų ji rėvose šniokščia. Ypač kai vanduo aukštesnis, galima sutikti kliūčių, kurios visai neprityrusį keliautoją gali išgąsdinti, – teigia žygeivis. – Kita vertus, tos kliūtys suteikia nepakartojamų įspūdžių, pojūčių. Dažnai keliautojai to ir ieško. Neseniai plaukiau Šventąja. Graži upė, tiesiog aksominė, emocijų joje man trūko. Jūra daug įdomesnė.”

Kaip “pardavinėjama” upė

Pradėjęs rašyti knygą istorikas prisipažino suabejojęs, ar kviesdamas keliauti nepaskatins Jūros pakrančių taršos. “Pastaruoju metu baidarių turizmas sparčiai plečiasi, daugėja baidares nuomojančių firmų. Ką tos firmos parduoda? Paslaugas. Tačiau tos paslaugos be upės netenka prasmės. O upė yra mūsų visų. Todėl svarbu, kaip tas verslas organizuojamas ir kokia keliautojų ekologinė kultūra. Pamačiau, kad tai yra didelė problema, – teigė V.Almonaitis. – Kai kurios Rytų Lietuvos upės, tarkim, Lakaja, jau virtusios ilgu šiukšlynu. Kai prisimenu, kokį vaizdą matydavau prieš keliolika metų, verkti norisi.

Prie Jūros vaizdai dar gražesni, keliautojų srautas nėra toks didelis, bet nerimas lieka. Gerai, jog kai kurie baidares nuomojantys žmonės supranta, kad nuo to, kaip atrodo pakrantės, priklausys, ar daug jie sulauks keliautojų. Juk kas norės irtis tarp šiukšlių? Dauguma nuomotojų dirba tvarkingai – su baidarėmis išdalija ir šiukšlių maišelius, po to jas iš stovyklaviečių išveža. Tačiau, deja, taip daro ne visi. Neramu, kad taip “pardavinėjant” upę šiukšlynų daugėja. Nesunku ir patiems keliautojams šiukšles sudeginti ar užkasti. Kadaise mes, “Ąžuolo”, “Aitvaro”, “Giliuko” ir kitų bendrijų žygeiviai, taip ir darydavome. Tokia buvo turisto pareiga – palikti stovyklavietę tokią, kokią radai, arba dar geriau – tvarkingesnę.”

Šalia šių abejonių istorikui kirbėjo ir kita mintis – jei jau žmonės Jūra keliauja, norėjosi jiems suteikti žinių, papasakoti apie šį kraštą. “Esu istorikas. Vadinasi, visuomenės išlaikytinis. Nieko negaminu, bandelių nekepu, tik tekstus rašau. Mano darbas tampa prasmingas, jei visuomenei ką nors nauja ir įdomaus pasakau”, – teigė jis.

Žygeivis pastebėjo, kad knygynuose yra nemažai ant nedrėkstančio popieriaus išleistų upių schemų

“Tačiau man atrodo, kad dauguma plaukiančiųjų nori ne tik išsiaiškinti, kur pradėti kelionę ir kur baigti, tačiau nori ir  geriau pažinti kraštą. Kodėl, tarkim, upė vadinasi Jūra ar kodėl praplaukus Tauragę iškart pasikeičia vaizdai – pasirodo raudoni Mažosios Lietuvos mūrai, o kapinėse medinius Žemaitijos kryžius keičia metaliniai, neogotikinių formų. Jei net iki žygio nedomino, keliaujant, turint daugiau laiko, pasidairius, daug kam pasidarys įdomu. Manau, kai žmogus geriau pažįsta savo gimtinę, tai ją labiau ir myli”, – įsitikinęs istorikas.

Autorius: Jūratė MIČIULIENĖ

http://www.lzinios.lt/