Maršrutas baidarėmis upe Jūra nuo Žadvainų iki Paragaudžio liepto tęsiasi 12 km.. Irkluojant toliau TURISTAUK LT baidarėmis pasroviui, pasiekiamas Kvėdarnos – Pajūralio tiltas, Kvėdarnos miestelio rekreacinė stovyklavietė ir Padievaičio piliakalnis. Arba Padievaičio kaimas, kur susitarus iš anksto, jūsų lauks stovyklavietėje Dobilų slėnis nakvynė nameliuose arba palapinėse, įrengtos vakarojimui pavėsinės ir pirtis, kubilas.
Tyla, ramybė, natūrali laukinė gamta, kur karaliauja tik gyvūnai ir paukščiai. Taip pasitinka turistus Jūra aukštupyje. Čia upės vaga siaura, vingiuojanti per mišką. Kelią pastoja medžių užvartos, bebrų sąnašos, meldai.
Vaga siaura iki pat Aitros žiočių. Plaukimo greitis nedidelis – nėra srovės, o dažnai tenka sustoti ir dėl kliūčių. Tiks susiliejus Jūrai su Aitra – upė išplatėja.
Pasileidus žemyn už Aitros, padidėja plaukimo greitis, nebėra medžių užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.
Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu. Ties Grimzdais Jūros vaga platesnė, čia tinkamos vietos žvejybai ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.
Jūros upė – Nemuno dešinysis intakas, teka nuo Žemaičių aukštumos prie Jankaičių kaimo, pamaitinta Raistinės ir Dausyno pelkių. Baseine nėra ežerų, tačiau Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Sausais vidurvasariais Jūra gerokai nusenka, tuomet jos aukštupys nuo Žadvainų iki Aitros žiočių apie 10 km žygiams tinkamas ne visada.
Visi Jūros maršrutai nuo Paragaudžio, Pajūralio, Kvėdarnos, Padievaičio, Visdžiaugų ar Pajūrio baidarėmis plaukiami net ir sausiausią vasarą.
Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);
Lėgų ąžuolas – milžinas;
Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;
Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;
Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;
Padievaičio pilikalnis prie Jūros upės, garsinantis ne tik Kvėdarną, bet ir Šilalės kraštą.
Maršrutas baidarėmis upe Jūra ŽADVAINAI – PARAGAUDIS
Pats Jūros aukštupys – Žadvainai (Nr.0) 144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės miesto, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, 12 km iki Paragaudžio liepto.
Nors Jūra pamaitinama intakėlių Kūlupalio, Plunkės, Rindės, bet upės vaga čia siaura. Pakrantės apsuptos miškais, didingais ąžuolais, civilizacijos nesugadinta gamta. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – privati poilsiavietė. Kairėje prasideda Lėgų, o dešinėje – Volungiškės miškas.
Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, auga Lėgų miško ąžuolas – milžinas. Jo kamieno apimtis siekia virš 6 m. Pasakojama, jog šis didingas ąžuolas mena pagonybės laikus, kad po juo žemaičiai kūrenę šventąją ugnį ir garbinę Perkūną. 
Nuo Lėgų ąžuolo tęsiasi natūralios pievos – lobis botanikams ir visiems gamtos mylėtojams. Ties Deguvos upeliu Jūra kerta administracinę ribą – paliekama Rietavo savivaldybė, prasideda Šilalės rajonas. Už upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą. Tai Lembo alkakalnis.
Sustojus ties Aitros žiotimis, galima paėjėti iki Lembo kaimo, kur gimtojoje sodyboje atstatytoje klėtelėje įrengtas žymaus kalbininko Kazimiero Jauniaus muziejus.
Grimzdai (Nr. 2). Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m). Iš dešinės ties lieptu Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis.
Paragaudis (Nr. 3). Ties juo virš Jūros kabo dar vienas lieptas. Liepto kairėje, apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas.
Kiek žemiau galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.
Žadvainai – pati aukščiausia Jūros vieta, nuo kur galima pradėti žygį baidare pasroviui upe. Gražios vietos trumpam sustojimui, poilsiui, pasimaudymui, bet nakvynei daugiau vietų artėjant link Kvėdarnos. Mašinas palikti arba nakvynei palapines galima statyti už 20 nuo maršruto pradžios – Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Artimiausios privačios stovyklavietės, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos nuo maršruto pradžios: TURISTAUK LT šeimos Dobilų slėnis su nameliais ir vieta palapinėms už 22 km, Rupšių šeimos kaimo sodyba ir poilsiavietė Palaivis 22 km.
Pirtis, kubilas, baidarių nuoma su nakvyne, vakarojimas ir dainos prie laužo – smagiausia Joninių šventė natūralioje Lietuvos gamtoje ant Jūros upės kranto. Plaukimas baidarėmis gamtos prieglobstyje, kur daug žydinčių retų lauko gėlių, įvairių žolynų, didingų šimtamečių ąžuolų, vandens ir laužo liepsnos – tokios progos nevertėtų praleisti.
Joninės – trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena – Lietuvoje siejamos su Jono ir Janinos vardadieniu ir yra apipintos senomis tradicijomis, prietarais ir papročiais. Tai gamtos šventė!
Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti, auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės. “Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.” – Vydūnas.
Rasos apeigose ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui, kuris laikomas turinčiu galią apvaisinti žemę, suteikti jai jėgų, todėl burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Tik natūralioje gamtos aplinkoje, plaukiant baidarėmis upėmis, galima pajusti mistišką gamtos galią, vandens ir ugnies užburiantį šėlsmą. Ne tik Jonai ir Janinos, tačiau ir visi nusiteikę švęsti – šeimos ar draugų kompanijos – yra kviečiami praleisti pačią romantiškiausią naktį prie JŪROS upės.
Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo būvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užtikrinti būsimą gerovę. Tai svarbiausia vasaros šventė, kurios apeigoms ir linksmybėms neprilygsta nė viena kita šventė. Jūs švęskite, o mes pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne.
Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi.
Rasa, prieš saulei patekant, turinti nepaprastų gydomųjų galių – nusiprausus kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis.
Merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą.
Švenčių išvakarėse merginos eidavo rinkti žolynų – kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Kupolėmis vadintos – ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai ir kt. “Kupėti”- tai gerai augti, virsti iš dirvos.
Žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių.

Rasos šventė – vainikų pynimo šventė. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas reiškia amžinybę ir darną. Žmogaus dvasinį tyrumą. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šilumą ir gyvybę. Naktį einama vainikų leisti, jei merginos ir vaikino vainikai plaukia greta, jie tikisi tais metais susituokti.
Užkuriama nauja ugnis – sakomi linkėjimai, pagarbos žodžiai Saulei, protėviams.
Šokinėdavo per laužą tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą, pasisemti jėgų besiartinantiems vasaros darbams. Jeigu mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis – jų laukia vestuvės.
Tikėjo, kad tą naktį siausdavo raganos ir kitos piktos dvasios. Todėl ant kalnų ir kalnelių ir bendrai ant aukštų vietų be paprastų laužų buvo kūrenamos ugnys ant karčių – stebulės, beržo tošis, derva ir kt. Nuo kalno ridenami degantys “Saulės ratai”. Žmonės tikėjo, kad tos Joninių ugnys, apšviesdamos laukus ir pievas, apsaugoja derlių nuo visokių raganų užbūrimų ir kitų pavojų. Dėl to laužų anglis ir pelenus išmėtydavo ir išbarstydavo po laukus ir pievas, kad apsaugotų derlių.
Radęs žiedą, tampa visažinančiu, aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.
Saulės sutikimas – ji laikoma šviesos deivė, žmonių, gyvulių ir augalų globėja.
Nuo seno per Jonines buvo vaišinamasi įvairiausiais sūriais — šviežiais, džiovintais, pakeptais, su kmynais ar peletrūnais – tai pagrindinis Joninių patiekalas.
Joninių išvakarėse vyrai atneša ąžuolo šakelių, iš kurių moterys nupina girliandas. Jomis sutemus apvainikuojamos varduvininkų namų durų staktos… arba palapinės. Kai kuriuose Lietuvos regionuose įprasta prie vainiko pakabinti ir dovanėlę.
Jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus vėjuotos ir lietingos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus su pūgomis.
Nepamirškite pasveikinti visų Jonų ir Janinų! Pakvieskite juos į žygį baidarėmis JŪROS upe ir padovanokite gražią, prasmingą, senas lietuviškas tradicijas turinčią šventę.
Smagių Jums Joninių, mielieji ! Skambinkite, rašykite, pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne ant Jūros upės kranto.
iki malonių susitikimų,
Dženeta ir Artūras Dobilai
+370 699 75546
+370 652 26904
info@turistauk.lt
Nuoširdžiai manome, kad dovanų kuponas plaukimui Jūros upe – geriausia dovana. Baidares ir keliones upėmis Lietuvoje jau pamėgo visi: dideli ir maži. Kiekvienais metais suplūstantis didžiulis srautas vandens turistų prie Jūros upės, tik tai patvirtina. Nustebinę artimą dovanų kuponu, jūs padovanosite ne tik poilsį ar trumpas atostogas. Jūs padovanosite emocijas, įspūdžius ir nuotykius. Padovanosite Šilalės krašto – jos gamtos, mažo miestelio, žmonių kultūros, Padievaičio piliakalnio ir Jūros upės, žemaitiškos virtuvės patiekalų – pažinimą.
Turistauk.lt nuomoja VISTA ir BRIO turistines baidares, kurios yra saugios net žygiams su vaikais, tinka ir neplaukusiems.
1. Apmokėkite už dovanojamą vienos dienos kelionę baidarėmis Jūros upe 2 asmenims (kaina 40 eurų) arba 4 asmenims (kaina 80 eurų) į Arturo Dobilo (savininkas www.turistauk.lt, verslo liudijimo Nr. OL209879 – 2) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT02 7300 0100 7252 5659 , SWEDBANK AB, banko kodas 73000.
2. Apmokėdami būtinai nurodykite paskirtyje kam skirta dovana – dovanų kuponas vardas, pavardė.
3. Dovanų kupono gavėjo vardą, pavardę, atsiųskite el.paštu: info@turistauk.lt El .paštu patvirtinsime gautą apmokėjimą ir išsiųsime dovanų kuponą paštu Jūsų nurodytu adresu.
Kuponas galioja 12 mėn. nuo apmokėjimo datos.
Baidarių nuomos paslauga teikiama atvykus adresu: Bažnyčios g. 15, Balsių k., Šilalės rajonas ARBA Liepto g. 11, Padievaičio k., Kvėdarna, Šilalės rajonas (pagal susitarimą)
Atvykus būtina turėti dovanų kuponą ir asmens dokumentą, kurio vardu išrašytas kuponas.
Būtina išankstinė registracija tel. +370 699 75546, tel: +370 652 26904 ar el.paštu: info@turistauk.lt
Nepilnamečiai turi būti lydimi suaugusių asmenų.
Jeigu Dovanų kuponas nebuvo panaudotas jo galiojimo laikotarpiu, vėliau jis laikomas nebegaliojančiu.
Nepanaudojus Dovanų kupono iki galiojimo termino pabaigos pinigai negrąžinami.
Dovanų kuponas nėra keičiamas į pinigus.
Pageidaujant keliauti 2 ir daugiau dienų, dovanų kupono turėtojui trūkstamą sumą tereikia primokėti.
P.S. Išlaidos vežimo paslaugai bei papildomam turistiniam inventoriui (hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonui) į dovanų kuponą neįskaičiuoti.