Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai, dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis – visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės.
Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną. O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.
Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.
Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.
Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.
Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.
1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai, pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.
Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.
Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.
Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.
Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.
Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m3/s, Pajūryje 11,4 m3/s, prie Tauragės – 21 m3/s, žiotyse – 42 m3/s.
Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.
Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.
Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.
Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.
Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.
Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.
Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.
Plaukimas Aitra – pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.
Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.
Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.
Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.
Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.

22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.
Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.
7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.
4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.
1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.
0 km. Aitra įteka į Jūrą.
Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.
Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras
Didžioji Lietuvos teritorijos dalis, net 71,5 %, priklauso Nemuno baseinui, čia randasi ir gražiausi baidarių maršrutai Lietuvoje.
Lielupės (Mūšos – Nemunėlio) baseinas užima 13,4 %, Ventos – 8 %, Dauguvos – 2,4 %, į Baltiją įtekančių upių (Šventosios, Bartuvos, Rąžės ir kt.) – 4,1 % teritorijos.
Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jos ilgis 937 km, o Lietuvos teritorijoje teka 460 km. Nemuno gylis iki 5 metrų, plotis – iki 500 metrų, srovės greitis – 1-2 m/s, didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių – 630 kub.m/s. Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno HE. Aukščiau užtvankos susidaręs vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis, yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, kurio pakrantės priklauso Kauno Marių regioniniam parkui.
Nemunas turi apie 180 intakų. Įdomiausi intakai ir maršrutai: Baltoji Ančia, Merkys, Verknė, Strėva, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Minija, Jiesia, Alovė, Armena, Lapainia. Įdomiausia atkarpa kelionei baidarėmis, kanojomis ar kitu vandens transportu – nuo Baltarusijos sienos iki Kauno marių. Keliaujama Dzūkijos nacionalinio parko teritorija, praplaukiami Druskininkai, Merkinė, Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas. Kelionę galima pratęsti nuo Kauno iki Panemunės.
Beveik visa šio parko teritorija (išskyrus Ventės rago nuošlaitę) priklauso Nemuno baseinui. Pagrindinė Nemuno upės deltinė šaka – Rusnė skaidosi į dvi žiotines atšakas: Atmatą (13 km ilgio) ir Skirvytę (9 km), apsupdamos Rusnės salą. Keliauti galima Minijos, Nemuno deltų, Rusnės salos upėmis, Kniaupo įlanka, Kuršių mariomis. Šį kraštą garsina tokios vietovės kaip Ventės ragas, Mingės kaimas, Aukštadvario uostas, Krokų Lankos ežeras.
Neries baseinas su intakais užima daugiau kaip ketvirtadalį Nemuno baseino. Įdomesni intakai vandens turistams: Šventoji, Žeimena, Vokė, VIlnia, Bražuolė, Dūkšta, Saidė. Populiariausi maršrutai – apie 70 km nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus. Čia upė srauni, vaizdinga, daug patogių vietų stovyklavietėms. Įdomi kelionė ir toliau – nuo Vilniaus iki Kauno.
Didžiausia upė, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas, Svėdasų ir Širvintų plynaukštes ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos. Upė teka pro 3 regioninius parkus: Gražutės, Sartų ir Anykščių, prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus. Įteka į Nerį netoli Jonavos. Ją maitina daug intakų: Kriauna, Siesartis, Širvinta, Virinta ir kt.. KRIAUNA – rekomenduojama plaukti tik pavasarį arba po didesnių liūčių. Kelionė prasideda Obelių miestelyje, eina Sartų regioniniu parku, perplaukus Sartų ežerą, kelionę galima tęsti Šventosios upe.
Prasideda netoli Paberžės, Vilniaus rajone. Kelionę baidarėmis galima pradėti nuo tilto, Vilniaus – Ukmergės greitkeliui kertant Širvintą. Upė labai vingiuota, slėnis siauras, gausu rėvų, staigių posūkių, slenksčių ir seklių brastų.
Siesartis – žygis sunkus. kelionę pradėjus Molėtuose, jus visą laiką lydės kliūtys: buvusios užtvankos kliūtys, rėvos, dideli akmenys, medžių sąvartos, kelmai.
Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių – Vilniaus rajono paribiu. Upės tėkmė lėta, Žeimena neturi visiškai jokių kliūčių – nei dirbtinių, nei natūralių. Žeimenos intakai: Aiseta, Būka, Dubinga, Kiauna, Lakaja, Kretuona, Mera, Peršokšna, Šventelė. Galimi įvairūs maršrutų variantai derinant Žeimenos ir gražių Aukštaitijos ežerų ir upių trasas.
Daugelį jų jungia upeliai ir pratakai. KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė po Labanoro regioninį ir Aukštaitijos nacionalinį parkus. Keliaujama Aiseto, Galuonio, Dumblio ežerais ir Kiaunos upe (16 km) atplaukiant į Žeimeną. Maršrute vien miškai, švarus vanduo, sveikas oras ir jokių kliūčių. LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė Labanoro regioniniu parku, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Juodųjų Lakajų ežerais ir Lakajos upe (29km). MOLĖTŲ – INTURKĖS EŽERYNAS – kelionė Labanoro regioniniame parke Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siesarčio, Kirneilio, Babrusų ežerais. Baltieji ir Juodieji Lakajai – vieni gražiausių ežerų Lietuvoje. Maršrutą galima užbaigti plaukiant ežerais arba tarpiniais upeliais bei ežerėliais pasiekti Žeimeną. PERŠOKŠNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė baidarėmis Labanoro regioniniame parke Balto, Indrajų, Peršokšnų ežerais ir Peršokšnos upe (19 km). Peršokšna atplaukiama į Lakają, o pastarąja į Žeimeną. Visi maršrutai nesudėtingi, nuostabaus kraštovaizdžio.
Ištakos – netoli Vindžiūnų kaimo, Vilniuje įteka į Nerį. Rytinėje Vilniaus dalyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas. Upės nuotekis per metus smarkiai svyruoja, plaukti tinkamiausias laikas: gegužės – birželio mėnesiai. Žemupyje Vilnia primena kalnų upelį, rekomenduojama turintiems patyrimo.
Vokė – teka Šalčininkų, Vilniaus ir Trakų rajonais. Jos aukštupyje iškastas kanalas, kurio pagalba Vokės upė sujungė Nerį ir Merkį.
Merkio ištakos Baltarusijoje, netoli Ašmenų, teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais. Merkio upę maitina begalės šaltinių, todėl vanduo šaltas, skaidrus ir švarus. Aukštupyje sraunus, nemažai kliūčių, vietomis kanalizuotas. Žemupyje kerta Dzūkijos nacionalinį parką, tėkmė negreita, kliūčių nėra. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis – 37 km. Plaukiant Merkiu, Dzukijos nacionalinio parko teritorija, krantuose yra įrengtos stovyklavietės. Ties Merkine Merkys įteka į Nemuną. Įdomesni intakai: Šalčia, Ūla, Visinčia, Varėnė, Nedzingė, Verseka.
Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Teka vingiuodama Dzūkijos nacionalinio parko miškais ir ties Mardasavo kaimu įteka į Merkį. Turistų skaičius ribojamas, specialūs leidimai plaukti Ūla parduodami Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje. Plaukimas baidarėmis gana sudėtingas: srauni tėkmė, posūkiai, daugybė išvirtusių medžių. Vanduo šaltas.
Šalčia – didžiausias Merkio intakas, prasidedantis netoli Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui, pasukusi į vakarus, Šalčia 11 km teka Lietuvos Respuklikos ir Baltarusijos Respublikos siena, toliau savo vandenis plukdo per Lietuvą, Rūdininkų girios pietiniu pakraščiu. Hidrografinis draustinis. Upė gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, vingiuota, vanduo labai šaltas, labai švarus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, šlakiai, kiršliai. Įteka į Merkį netoli Valkininkų. Įdomesnis intakas – Visinčia. Visinčia prasideda netoli Šalčininkų. Teka Gudelių giria, kurioje nėra jokių sodybų, negyvenamomis vietovėmis. Upėje praktiškai srovės nesijaučia, labai vingiuota, nemažai užvartų, jos slėnis- kraštovaizdžio ir hidrofrafinis draustinis. Įteka į Šalčią 25,8 km nuo šios žiočių.
Nevėžis prasideda netoli Grybulių Anykščių rajone, 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuma į pietus pro Naujamiestį, Krekenavą, per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių – Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties raudondvariu (Kauno rajonas). Senovėje Nevėžiu ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Upė turi apie 70 intakų. Didžiausi: Šušvė, Obelė, Upytė, Juosta, Smilga ir kt.. Galima plaukti nuo Pienios žiočių. Nevėžis – ramiausia Lietuvos upė: tėkmė rami, pavojingų kliūčių nėra. Rekomenduojama keliauti istorijos mėgėjams, aplankant Panevėžį, Kėdainius, Raudondvarį. Praplaukiamas Krekenavos regioninis parkas.
Šušvė – tinkama upė rėvų, slenksčių, užtvankų ir kitokių kliūčių mėgėjams. Prasideda Tyrulių pelkėje netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas). Nusileidusi nuo Rytų Žemaičių plynaukštės įteka į Nemuną. Bendras ilgis – 130 km, nuolydis – 0,86 m/km. Kelionę galima pradėti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių.
Dubysa prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Kauno ir Jurbarko rajonus. Viena gražiausių Lietuvos upių. Teka įspūdingu slėniu per 3 regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Populiariausias maršrutas Lyduvėnai – Ariogala, o pavasarį, rudenį ar po gausesnių kritulių galima keliauti nuo Kražantės intako iki santakos su Nemunu. Dubysa turi 44 intakus, didesnieji: Kražantė, Gynėvė, Kirkšnovė, Luknė.
Kražantė – didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižymintis seklumomis, užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės padidėja nuolydis srovė, padidėja akmenuotų rėvų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių, sausmečiu labai nusenka. Kražantė prasideda prie Kražių, Kelmės rajone. Vidutinis nuolydis 1,25 m/km.
Jūra prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. Teka į pietus pro Rietavą, Žadvainus, Paragaudį, Kvėdarną, Padievaitį, Palaivį, Visdžiaugus, Pajūrį (Šilalės rajonas), Žvingius, Balskus, Tauragę. Upės baseine yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Įdomiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio – Ančia ir Šaltuona. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, piliakalnių, dvi rekreacinės stovyklavietės – Pajūrio rekreacinė stovyklavietė ir Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, rymančiais piliakalniais. Populiariausi baidarių maršrutai Jūros upėje – nuo Žadvainių iki Tauragės, dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorijoje. Žemiau Tauragės upė išplatėja, srovė sulėtėja, ties posūkiais atsiveria didesnės ar mažesnės atodangos, o priešingoje pusėje – smėlio juostos, itin malonios maudynėms. Jūra įteka į Nemuną žemiau Vilkyškių (Pagėgių seniūnija).
Jūros upės intakai – Akmena, Aitra, Šešuvis, Lokysta – plaukiami tik pavasarį ar po liūčių.
Prasideda netoli Kaltinėnų, Šilalės rajone, netoli Medvėgalio piliakalnio. Pavasarį, o vasarą ir rudenį po smarkesnių liūčių, vanduo Akmenos upėje pakyla iki 2 – 3 metrų. Vidutinis upės nuolydis – 1,86 m/km ! Tai kone rekordinis, todėl primena kalnų upę: teka siauru slėniu ir per visą savo ilgį upė yra srauni ir akmenuota. Anksti pavasarį rekomenduojama plaukti tik turintiems patyrimą. Nuostabus kraštovaizdis, stebina piliakalnių, išsirikiavusių pakrantėse, gausa. Nugarmėjus pavasario potvyniui, Akmena labai nusenka, todėl plaukti nėra įmanoma. Kelionę galima pradėti kiek žemiau Kaltinėnų, kai į Akmena susijungia su Yžne, ir tęsti iki Pagramančio miestelio. Žygį baidarėmis rekomenduojame baigti ties Ringių tiltu per Jūros upę ir aplankyti Jūros ir Akmenos upių santakos naują APŽVALGOS BOKŠTĄ. Dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorija.
Prasideda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse. Visą upę puošia žaliaskariai eglynai, pavienėmis pušaitėmis apsikaišiusios pievos, smėlėti krantai. Upė labai vingiuota, aukštupyje daug užvartų. Plaukiant nuo Girėnų, užvartų sumažėja ir pro jas baidarės nesunkai perkeliamos. Siekiant išsaugoti upės grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liūčių.
Vidutinis nuolydis – 1,03 m/km. Jūros baseine ežerų beveik nėra, todėl ir Šešuvio nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Jį gerokai padidina upės intakai: Ančia, Šaltuona, Agluona, Upė, Žalpė. Pavasarį Šešuvis smarkiai patvinsta. Aukštupyje vyrauja sraunios seklumos, rėvos, slenksčiai, upės vaga gausiai užžėlusi vandens augmenija. Į upę plūstant intakų vandenims, nuolydis mažėja, upė darosi gilesnė, tėkmė gerokai sulėtėja. Upės nuolydis žemupyje labai mažas (tik 0,2 m/km). Vandens lygis per metus smarkiai svyruoja: sausmečiu labai nusenka, o pavasrį ar po liūčių – labai patvinsta.
Nuostabaus grožio, turtinga vėžių ir žuvų upė savo vandenis pagauna visai netoli Dubysos. Nuotekio svyravimai dideli, todėl vasaros metu labai nusenka, todėl rekomenduojama plaukti anksti pavasarį. Kelionei tinkamas maršrutas Žukaičiai – Pašaltuonis.
Ančia – Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionę Žemaičių aukštumoje, pasižymintis siauru slėniu, daugybe akmenuotų rėvų, staigiais posūkiais. Sušniokštusi galingais srautais pavasarį, pakyla iki 2 metrų, o vasara labai nusenka. Vidutinis nuolydis – 1,93 m/km. Rekomenduojama plaukti nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių.
Minija prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus ir vingiuodama per Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) netoli Rusnės. Intakai – Veiviržas, Dreverna, Vilhelmo kanalas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Agluona, Alantas, Skinija, Žvelsa, Mišupė. Minijos pakrantėse daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms. Aukštupyje – srauni ir rėvėta, daug slenksčių. Nuolydis garsiojoje Dyburių kilpoje – virš 2 m/km. Žemiau Kartenos – rami ir vandeninga. Populiariausi vasaros maršrutai nuo Kartenos. Kelionę galima paįvairinti Nemuno deltos regioninio parko vandens keliais.
Žvelsa – nors upės ilgis ir 38 km, bet visi “išgyvenimo” patyrimai vyksta apie 14 km atkarpoje. Upės vandens lygis nepastovus, todėl didžiąją metų dalį upė nepraplaukiama. Per pavasario potvynius Žvelsa patvinsta ir tampa tikra kalnų upe – ekstremali, su rėvomis, akmenimis, medžių užvartomis, bebrų sąnašomis, staigiais posūkiais ir didžiuliu nuolydžiu – 2,68 m / km.
Ichtiologiniu draustiniu laikomas visas Veiviržas ir dauguma jo intakų: Upita, Šlužmė, Ašva, Aisė. Veiviržo vanduo švarus. Žygį baidarėmis galima pradėti sename Veiviržėnų miestelyje, Klaipėdos rajone, ir baigti Vilkyčių kaime prie Klaipėdos – Šilutės plento arba toliau tęsti Minija. Kelionė sunki: laivelius tenka dažnai apnešti krantu apie dideles užkamšas, kas 20 – 50 m kyšo akmenų slenksčiai. Susidaro įspūdis, kad plauki tais laikais, kai žmogaus veikla dar nebuvo palietusi laukinės gamtos. Plaukimo greitis mažas.
Babrungas ir Platelių ežerynas – kelionė prasideda Žemaitijos nacionaliniame parke. Į parką įeina Platelių, Beržoro, Ilgio, Žiedelio ir kt. ežerai. Platelių kraštovaizdžio draustinis – viena gražiausių Lietuvos vietų. Platelių ežeras – didžiausias Žemaitijoje. Ežere 7 salos, visos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Peri mažosios žuvėdros, narai, antys, gulbės. Veisiasi endeminiai sykiai, seliavos ir kt. žuvys. Yra ūdrų, bebrų, ondatrų. Vieną ar dvi dienas pakeliavus Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į Miniją netoli Plungės. Pavasarį ar po liūčių Babrungas – smarki upė, reikalaujanti plaukimo patirties. Vidutinis upės nuolydis 1,88 m/km, rėvos, akmenys, užvartos.
Įdomūs, nesudėtingi, sunkoki maršrutai vaizdingais Veisiejų regioninio parko ežerais. Keliaujama Snaigyno, Trikojo, Vepryno, Ilgio, Dumblaičio, Dumblelio, Ragažiaus, Ančios ežerais bei viena gražiausių pietų Lietuvos upių – Baltąja Ančia. Laivelius iš vieno ežero į kitą reikia gabenti sausuma. Baltoji Ančia įteka į Nemuną 18 km aukščiau Druskininkų.
Šešupės slėnis negilus, 0,3 – 0,5 km pločio. Vaga aukštupyje apie 15 m pločio. Gylis 0,5 – 1,0 m Srovės greitis 0,2 – 0,3 m/s. Dugnas molingas. Vasarą upė labai nusenka. Šešupė su Širvintos, Dovinės, Kirsnos, Pilvės, Novos, Jotijos ir kitais intakais drenuoja Užnemunės lygumą ir dalį Sūduvos aukštumos.