Tag: baidariu nuoma

Baidarių nuoma upe Jūra

Baidarių nuoma upe Jūra Šilalės krašte Žemaitijoje
Įspūdingi nuo 1 iki 5 – 6 dienų TURISTAUK LT baidarių maršrutai Jūra su poilsiu ir nakvyne

Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai,  dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis –  visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės. 

Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną.  O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.

Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.

Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.

Baidarių nuoma upe Jūra – VIENA DIENA su TURISTAUK LT

Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.

Baidarių nuoma upe Jūra – DVI DIENOS su TURISTAUK LT

Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.

TURISTAUK LT kompleksiniai pasiūlymai: baidarės + stovyklavietes, nakvynė, poilsis

1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai,  pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.

TURISTAUK LT baidarių bazėje paruošta 120 kokybiškų baidarių – vietų bus visiems!

Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.

Daugiau nei 20 metų dirbame, kad turistų poilsis būtų be rūpesčių

Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.

Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.

Baidarių nuoma upe Jūra – aprašymas, informacija

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.

Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m³/s, Pajūryje 11,4 m³/s, prie Tauragės – 21 m³/s, žiotyse – 42 m³/s.

 

Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.

Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.

Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.

Plaukimas baidarėmis Jūra su vaikais

Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

Tag: baidariu nuoma

Jūros upe maršrutas Kirnės – Pajūris

TOP Jūros upe maršrutas Kirnės – Pajūris su TURISTAUK LT baidare:
ne per sunkus, ne per ilgas, bet įdomus!

Jūros upe net 140 km atkarpoje TURISTAUK LT siūlo įvairaus ilgio, įvairaus sudėtingumo maršrutus. Bet šis 8 km. baidarių maršrutas Kirnės – Pajūris tiesiog tobulas kai norisi nepervargti, bet pajusti plaukimo malonumą. Be to, galima pasimėgauti ne tik plaukimu, bet ir pasivaikščioti Jūros upės pakrantėmis – čia lankytinų vietų gausu.

Išplaukimo vietoje kviečia užsukti 1863 m. sukilėlių kapai Kirnių kaime (Pajūrio sen.). Finišas  Pajūrio stovyklavietėje, o nuo ten netoli visi lankytini objektai. Skubėti tikrai nereikia – finišą lengvai irkluodami, sustodami pasišnekučiuoti ir užkąsti, pasieksite per 2 – 3 valandas. Daugiau laiko galima skirti sustojimams atokvėpiui, maudynėms, gamtos pasigrožėjimui ir pasivaikščiojimui.

Jūros upės maršrutas Kirnės – Pajūrio miestelis  yra puikiausias – ne per sunkaus, ne per ilgo, bet įdomaus maršruto – pasirinkimas plaukiant su mažamečiais vaikais. Šis baidarių maršrutas Kirnės – Pajūris su lankytinų objektų apžvalga rekomenduojamas ir įmonių kolektyvams, bendruomenių, moksleivių, studentų kombinuotiems baidarių – pėsčiųjų žygiams su gidu.

Po plaukimo baidarėmis rekomenduojame pasivaikščioti po Pajūrio miestelį Šilalės rajone. Aplankyti Pajūrio buvusį dvarą, parką, senąsias kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, skverelį, kuriame lapoja 6,5 m apimties tuopa, Švč. Trejybės bažnyčią.

Pajūrio centre įrengta Tremtinių aikštė – memorialas “Žuvusiems Sibire” ir “Žuvusiems už Lietuvą”. Aikštėje pusračiu išdėstyti septyni didžiuliai rieduliai, simbolizuojantys septynis regionus, į kuriuos tremti Pajūrio parapijos žmonės: Tomsko, Irkutsko, Permės sritis, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštus, Jakutiją, Komiją.

Jei yra laiko ir noro, galima įkopti net į du piliakalnius – Pakisio ir Lileikėnų.

Stovyklavietės, nakvynės vietos, plaukiant TURISTAUK LT maršrutu Kirnės – Pajūris

Po žygio vakaroti ar nakvynei palapines galima statyti Pajūrio miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Turistams prie Jūros upės stovyklavietėje įrengtos pavėsinės su lauko baldais, suformuoti smėlio paplūdimiai, įrengtos aikštelės – krepšinio, futbolo, tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelės. Čia yra ir saugi automobilių stovėjimo aikštelė, WC, vanduo.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

Tag: baidariu nuoma

Baidarės ir instruktažas

 Turistauk.lt baidarės ir instruktažas: kad atostogos būtų puikios, primename – būtina laikytis saugos taisyklių!

Sėsti į baidares – vienas didžiausių vasaros malonumų Lietuvoje. Atostogų laikas su šeima planuojamas iš anksto. Dažnai kviečiami prisijungti ir draugai, giminės. Todėl vasaros atostogos – tai ilgai lauktų susitikimų, šilto bendravimo, naujų potyrių, nuotykių ir pažinimų laikas gamtoje. Tai pramogos ir su jomis neatsiejamos baidarės. Kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, Turistauk.lt baidarių nuoma Žemaitijoje komanda dar kartą primena, kokia  svarbi žmogaus gyvybė. Čia rasite patarimus kaip elgtis prie vandens, maudytis ir plaukti baidarėmis.

Suaugusiųjų elgesys prie vandens:

Neikite  į  vandenį  apsvaigę  nuo  alkoholio  ar  kitų  psichoaktyviųjų  medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
Nerekomenduojama maudytis po valgio.
Jei  kaitinotės  saulėje,  niekuomet  staiga  nešokite  į  vandenį.  Pirmiau  apsišlakstykite  juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Vaikų priežiūra prie vandens:

Pirmiausia, kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Antra, būtinai paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Bet vis tiek, mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Visada  nepertraukiamai  stebėkite  prižiūrimą  vaiką,  esantį  vandenyje  ar  šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.

Negalima  vartoti  alkoholio,  kai  prižiūrite  besimaudančius  ar  prie  vandens  žaidžiančius vaikus.
Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis. Pripučiami  ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio. Taip pat negalima maudytis kramtant.
Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Turistauk.lt baidarės, instruktažas ir atmintinė

Vandenyje viso plaukimo metu būti tik su gelbėjimosi liemene!
Nebristi į vandenį basomis kojomis.
Lipti ir išlipti į baidares po vieną, vienam prilaikant, kitam sėdant į baidarę.
Lipti ir išlipti į baidares seklioje vietoje iš kranto pusės.
Plaukiant baidare, laikyti pusiausvirą, kad baidarė nesiverstų.
Plaukiant negalima išlipti iš baidarės, stotis ar atlikti kitus veiksmus, kurie įtakotų pusiausvyros praradimą.
Iškritus iš baidarės upėje, jei gilu, keliautojas plaukia artimiausio kranto ar seklumos kryptimi.
Plaukiant  baidarę reikia stengtis vairuoti taip, kad baidarė plauktų išilgai srovės.
Prieš neperplaukiamas užtvankas reikia išlipti ir baidares persinešti.
Nerengti stovyklaviečių privačiose teritorijose be šeimininkų sutikimo.

Kelionės inventorių naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį ir šią instrukciją

Netempti baidarės žvyrkeliu ar asfaltu, žvyruota pakrante.
Nesėsti ant horizontaliai užlenktų sėdynių atlošų.
Nekelti ar netempti baidarės paėmus už minkštų sėdynių antdėklų.
Nekelti ar netempti baidarės paėmus už priekinių ar galinių elastinių juostų.
Nedėti į hermetišką maišą aštrių ir sunkių daiktų. Maišai skirti tik drėgmės bijantiems daiktams.
Nekelti hermetiško maišo paėmus už sagties, netempti jo žeme.

Tag: baidariu nuoma

Baidarių nuoma Dubysa

Baidarių nuoma Dubysa – plaukimas TURISTAUK LT baidarėmis
2 – 3 dienų maršrutas Lyduvėnai – Ariogala per Dubysos regioninio parko teritoriją

Baidarių nuoma Dubysa – vaizdinga kelionė baidarėmis didžiausia vidurio Lietuvos upe rytų Žemaitijoje,  Dubysos regioninio parko teritorija, kuria upė vingiuoja 65 km. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Vidutinio sraunumo, duburiuotą upę mėgsta vandens turistai, šeimos su vaikais.

Dubysos upės slėnis ryškus, 0,3-0,5 km pločio, labai gilus, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs. Vagos plotis 20 – 30 m, gylis 0,3-1,5 metro. Vidutinis upės nuolydis 0,65 m/km. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Vanduo švarus. Kliūčių plaukimui nedaug. Pagrindinės kliūtys – buvusių vandens malūnų griuvenos. Pradėdama tekėti iš plačiai išsiliejusio tvenkinio, vadinamo Šiaulių jūra, esančio netoli Bubių, Dubysa iki Lyduvėnų vandenis neša pietų kryptimi, paskui pasuka į pietryčius, o nuo Ariogalos – į pietvakarius. Šia linkme tekėdama ji savo kelią baigia ties Seredžiumi įsiliedama į Nemuną.

Baidarių nuoma Dubysa – maršruto aprašymas, stovyklavietės, lankytinos vietos

Lyduvėnai (tiltas per Dubysą Kušeliškė – Lyduvėnai – Maironiai) – Kalniškiai. 10 km., apie 2,5 – 3,5 val.

Dubysos regioninio parko teritorija. Aukščiausias 42,5 m. ir ilgiausias 599 m. Lietuvoje geležinkelio tiltas – Lyduvėnų tiltas. Tarpuslėnių lankomis vingiuodama Dubysa greitai nutolsta nuo Lyduvėnų. Iš kairės į ją atiteka Lapinė. Upės dugnas gražus, šviečiantis smėliu. Už 1,5 km – kitas intakas – Žyzdrė.

Kalniškiai ( tiltas per Dubysą Raseiniai – Šiluva) – Kaulakiai. 12 km., apie 3 – 5 val.

Kairiajame Dubysos krante dar prieš tiltą – parko stovyklavietė. Čia patogu apsistoti trumpesniam poilsiui, nakvynei. Tik baidare praplaukus tiltą – betoniniai buvusios Kušeliškės hidroelektrinės pamatai. Esant pakankamam vandens lygiui, galima “nušokti” nuo užtvankos. Nušokusi nuo užtvankos liekanų, greitai Dubysa pasiekia Rainiškio kaimą. Čia upė susiaurėja, pagilėja. Vietiniai gyventojai šią vietą vadina Skendene. Netrukus iš kairės įteka Tvarkantė. Ties Tvarkantės žiotimis upės dugnas grįstas akmeninis, o pačiame tėkmės viduryje du akmenys skaido srovę. Ši vieta dar vadinama Burbulyne.

Kairėje – Liolingos intakas. Priartėjus prie žiočių, upės vagoje viena už kitos žaliuoja dvi salos. Ši upės vieta vietinių praminta Trišake, nes, apžiojusi salas, upė šakojasi, išsidalindama į tris srautus. Dubysos intako Liolingos vardas siejamas su primirštu žodžiu „liolis“ (dumblas, purvas).

Bralinskiai. Kelią baidarininkams pastoja nugriauto Bralinskių vandens malūno 1,2 m aukščio užtvanka. Puiki vieta sustojimui – pasimaudyti, poilsiui. Jei ilgiau nesustosite ir pasileisite į kelionę, tuoj pamatysite per Dubysą einantį tiltą kelyje  Raseiniai – Baisiogala, o už jo dešiniajame krante Lakštingalos poilsiavietę.

Kaulakiai  (tiltas per Dubysa Raseiniai – Baisiogala) – Betygala. 15 km., apie 4 – 6 val.

Lakštingalos poilsiavietė. Patogus išsilaipinimas, krepšinio, tinklinio aikštelės, kita rekreacinė įranga. Čia dažnai vyksta turistų sąskrydžiai, įvairūs festivaliai.  Šioje vietoje galima apsistoti ir nakvynei. Pailsėję Padubysio miško poilsiavietėje, plaukiant toliau, už keleto upės vingių išnyra didingas Padubysio piliakalnis, kuriame gausu spalvingų, slėnį puošiančių augalų. Nuo piliakalnio atsiveria puikus kraštovaizdis, tačiau piliakalniu galima grožėtis ir iš baidarių. Toliau pakrantes vėl saugo Padubysio miškas.

Kairiajame krante – Luknės intakas. Luknės gemorfologinis draustinis. Už kelių šimtų metrų – dar vienas iš daugelio Dubysos kairiųjų intakų – nedidelis upokšnis Kurantas. Linksmai klegėdamas jis tarsi šoka nuo kranto į Dubysą. Vietomis upė ardo atodangomis šviečiančius krantus. Šiose vietose ypač dažnai kaitaliojasi upės nuotaika: čia ji rami, pasiaurėjusi, čia srauni, platėjanti, šniokščianti per akmenynus, rėvas. Reikia būti atsargiems, kad laivelis neužšoktų ant pasislėpusių akmenų, žvyruotų seklumų. Kiek žemiau – neveikiančio Navininkų malūno užtvanka.

Sulėtinusi tėkmę, Dubysa artėja prie Maslauskiškių kaimo, kurį garsina vandens malūnas.

Kairėje – Mūkės intakas. Maslauskiškiai. Apgriauta vandens malūno užtvanka. Jei vandens lygis žemas – laivelius reikia perkelti.

Betygala (pėsčiųjų kabantis lieptas per Dubysą) – Ariogala. 13 km., 3 – 5 val.

Kairėje – Lelyko intakas. Lelyko – Dubysos santakoje yra patogi vieta poilsiui bei nakvynei. Iki Betygalos 1,5 km. Galima pėsčiomis pasiekti vieną gražiausių miestelių, kuriame gausu lankytinų objektų, parduotuvė, kavinė, paštas. Dėl ekskursijų tartis su Betygalos seniūnu arba į Raseinių krašto istorijos muziejų.

Plaukiant link Ugionių (anksčiau vadintų Ugnioniais), iš kairės į Dubysą įsilieja Žvėrinčius, iš dešinės – Lukštinė, Šventupis. Toliau plaukdami vingiuojančia Dubysa, pamatysite iškilią Ugionių kaimo bažnyčią. Ugioniai, pėsčiųjų lieptas. Kaimas įsikūręs Dubysos slėnio viršuje. Jo puošmena – iškili liaudies klasicizmo akmens mūro bažnyčia, greta kurios yra stebuklais pagarsėjęs šaltinis koplyčioje, vadinamas „Marijos ašaromis“. Kitame Dubysos krante, prieš Ugionių bažnyčią – kalnas, vadinamas Kaukazu (ties pėsčiųjų tiltu). Upėje keletas seklių brastų. Nusiyrę apie 1,5 km upe žemyn, kairiajame krante – Rociškės piliakalnis, vietinių vad. Aukštuonos kalnu. Tai didelis trijų aikštelių piliakalnis. Nuo jo atsiveria gražus Padubysių kraštovaizdis. Toliau vingiuojanti Dubysa į savo glėbį priima vis naujus intakus. Viena didesnių – Kirkšnovės upelį.

Tarpukalvėmis vingiuojanti Dubysa toliau renka intakus. Iš kairės į ją įteka Cibravis, dar vadinamas Turkšliu, Upytė, Kirkšnovė (Kiršnovė), iš dešinės – Platupis, Perkūnravis, Plienupis. Prie Kirkšnovės ir Dubysos santakos – medžiais apaugęs Darbutų piliakalnis, dar vadinamas Bielskio kalnu, nes ant jo palaidotas netoliese gyvenęs dvarininkas, Bielskis, pagarsėjęs savo rūstumu. Piliakalnio papėdėje, prie Dubysos, įrengta aikštelė su lauko baldais, laužavietė. Patogi vieta nakvynei. Už Kirkšnovės žiočių Dubysa staiga sulėtėja ir netrukus įsilieja į dirbtinį ežerą.

Plembergo tvenkiniai. Perplaukus baidarėmis juos, už kelių vingių matyti senojo Žemaičių plento gelžbetonis tiltas.

Buvusi Ariogalos malūno užtvanka – išgriauta, galima laisvai praplaukti; upės senvagė užakusi. Baigiasi regioninis parkas, prasideda Dubysos ichtiologinis draustinis.

Ariogala, tiltas per Dubysą prieš Ariogalą. Ariogala įsikūrusi viršutinėje Dubysos terasoje, tarp upės ir plento. Prie kelio Ariogala – Betygala, ties žemuoju tiltu, kairiajame Dubysos krante, yra trumpalaikė poilsiavietė. Maršruto Lyduvėnai – Ariogala pabaiga. Baidarių nuoma Dubysa galima pasirūpinti dar kelioms dienoms ir keliauti iki pat Nemuno.

Baidarių nuoma Dubysa: Ariogala – Seredžius, maršruto ilgis 29 km., trukmė 1 – 2 dienos.

Vandens turistai gali toliau tęsti kelionę Dubysa iki Nemuno, susipažinti su panemunės gyvenvietėmis: Seredžius, Veliuona, Raudonė, Skirsnemunė, Jurbarkas ir kt. Vanduo švarus, vagos plotis – 40-60 m, gylis iki 3m. Pagrindinės plaukimo kliūtys: slenksčiai, dideli akmenys, seklios brastos, buvusių vandens malūnų griuvenos.

Atminkite, kad parko teritorijoje apsistoti nakvynei, stovyklauti, kurti laužus galima tik tam skirtose vietose!

Baidarių nuoma Dubysa tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

Tag: baidariu nuoma

Baidarių nuoma Akmena

Baidarių nuoma Akmena – tai plaukimas su TURISTAUK LT baidarėmis įspūdingiausia upe visoje Lietuvoje, ne tik Žemaitijoje, ekstremalia ir egzotiška

Baidarių nuoma Akmena vykdoma tik pavasarį kovo – balandžio mėn., o vasarą bei rudenį  – tik po gausaus lietaus, potvynio metu

 Akmena – Jūros intakas – verta vandens turistų dėmesio, nes per visą savo ilgį ji yra srauni, su rėvomis, žavi kraštovaizdžiu, o vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – 186 cm į kilometrą.  Upė teka per Pagramančio regioninį parką. Per pavasario potvynius aukštupyje vanduo pakyla iki 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.

Baidarių nuoma Akmena – tik turintiems patirties vandens turistams. Maršrutas labai įdomus, ekstremalus ir vaizdingas!

Akmenos upės ilgis 80 km, baseino plotas 386 km². Prasideda pelkėtoje aukščiausio Žemaitijos Medvėgalio kalno papėdėje, Skabučiuose; teka į pietvakarius.

Nuo versmių iki Ašvijos žiočių vadinama Raudžiu. Įteka į Jūrą 72 km nuo jos žiočių, kiek žemiau Pagramančio.

 Vagos plotis iki Jerubyno žiočių 3-6 m, žemiau 10-15 m; gylis 0,5-0,7 m, giliausia vieta – 3 m prie Indijos kaimo. Vagoje gausu iki 1 m skersmens riedulių. Vidutinis nuolydis 186 cm/km. Slėnis 200-250 m pločio; šlaitų aukštis 15-20 m, vietomis iki 30 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s, riedulingose rėvose iki 0,7 m/s. Debitas žiotyse: maksimalus 100 m³/s, vidutinis 4,48 m³/s, minimalus 0.4 m³/s.

Rekomenduojami įvairūs baidarių maršrutai Akmenos upe 60 km atkarpoje

Pagal tai kiek dienų – 1, 2 ar net 3 dienas – planuojama plaukti baidarėmis: Kaltinėnai – autostrada – Kazokai  – Biržų laukas – Pūtvė  – Lakštingalų slėnis – Pagramantis – Jūros ir Akmenos santaka, parenkamas maršrutas.

Vasarą Akmena labai nusenka, o su pavasario potvyniais, rudens ar vasaros liūtimis vandens lygis upėje šniokšdamas ima kilti. Per pavasario potvynius vanduo pakyla aukštupyje 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.

Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo – gegužės mėn. ar rudenį po liūčių, Akmena vietomis primena kalnų upę ir yra ypač smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimą.

Gilus Akmenos slėnis išsiskiria civilizacijos mažai sudarkytu, savitu vietovaizdžiu, kultūros paveldo vertybių gausa (piliakalniai, senkapiai, alkakalniai, šventi akmenys). Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeičiantis – atsiveria aukšti skardžiai, žmogaus rankos neliesti miškai ir miškeliai. O kur dar Akmenos Didžioji rėva…

Nuo Jėrubyno iki žiočių Akmena teka ichtiologiniu draustiniu, o vidurupis ir žemupys įjungti į Pagramančio regioninį parką. Baidares galima pristabdyti ir grožėtis upėtakiais ir kirkšliais. Žvejoti draudžiama.

Baidarių nuoma Akmena, maršruto aprašymas, lankytinos vietos

Senasis Žemaičių plentas – 60 km iki santakos su Jūra.

Nuo čia, tik esant aukštam vandens lygiui, galima pradėti įspūdingą kelionę Turistauk.lt baidarėmis Akmenos upe.

Verta pasižvalgyti  po Kaltinėnus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Apytiksliai 1416 – 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu Kaltinėnuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Bažnyčia 1988 metais sudegė. Vietoj jos stovi nauja – modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas – puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos.

Kita lankytina vieta – kapinės, kur ant kalnelio stovi medinė, aštuonkampė, liaudiškos architektūros koplyčia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktomis šventųjų skulptūrėlėmis. Čia palaidotas garsus rašytojas Dionizas Poška, rašytojo žmona Uršulė ir jos motina.
Didžiulio, su įtvirtintu priešpiliu ir dviem pylimais, Kepaluškalnio piliakalnio papėdėje pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam. Nuo jo matomas 19-os metrų aukščio kryžius – paminklas Žemaitijos tremtiniams.

Kaltinėnų – Upynos vieškelio tiltas

Rūteliai. 50,5 km iki Akmenos ir Jūros santakos

Baidarių nuoma Akmena pradžia. Jei vandens mažiau, geriau kelionę baidarėmis pradėti čia, nes kiek pairklavus, Akmenos upę papildo dešinysis intakas – Yžnė. Upės debitas beveik padvigubėja. Upės nuolydis padidėja, prasideda rėvos, kurios tęsiasi iki pat žiočių.

Prieš pradedant žygį upe, galima aplankyti Pagrybio piliakalnį – Skuburlo kalną.

Senieji Kaltinėnų krašto žmonės pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant ežero kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantėse rasdavo gintaro, tačiau to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanęs tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visą dugne esantį gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. Iškasė tada milžinas griovį akmenims sumesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upė Akmena.

Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatė, jog iš tiesų šioje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti, o archeologiniai radiniai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.

Pusvalandį paplaukus palyginus ramia upe, už kilometro dešinėje – Rūtelių kaimas. Upėje pasirodo pirmoji rėva. Už poros kilometrų per upę eina kabantis lieptas , o už jo – ištisa rėvų kaskada. Kiek žemiau Kaušai, virš upės kabo gelžbetoninis tiltas. Kilometru žemiau upės vagoje, prigludęs prie kairiojo kranto, guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Iš užrašytų pasakojimų žinoma, kad net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi maldai, aukodavo aukas. Neapsikentę kunigai, liepę akmenį nuridenti į upę.

Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas. Upėje ištisinės rėvos. Kadaise čia yra buvęs Kukolnikų dvaras. Dvarvietėje yra išlikusi sena su klevu suaugusi liepa, kurios apimtis – apie 4 m.

Automagistralės Kauno – Klaipėdos tiltas per Akmeną, 41,3 km. iki Jūros upės

Jūsų laukia staigmena: upė „sulenda“ į vamzdį po naujuoju Žemaičių plento tiltu. Vamzdis ilgas, tačiau juo nesunkiai galima praplaukti baidare ir net katamaranu, jei tik tinkamas vandens lygis!!! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, baidares reikia persinešti. Vieta pakankamai pavojinga, ypač turint mažiau patyrimo. Prieš vamzdį į upę subesti poliai, sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Tik kiek užsižioplinus, po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą prieš vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa. Jei vanduo nusekęs, situacija vėl kita – praplaukti negalima, nes upė dingsta po medžiais ir šakomis. Ar baidarių nuoma Akmena galima, teirautis Turistauk.lt baidarių nuomos bazėje.

Pusantro kilometro žemiau autostrados Klaipėda – Kaunas į Akmeną įteka Vaksupė

Dar žemiau jos, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Gerai išlikęs tik priešpilis.

Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus, nuganydavę jų pievas. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą eržilas blaškėsi, spardėsi ir švedų arklius išbaidė. Pėsčius švedus buvo lengviau įveikti. Mūšis vykęs plyname lauke, kitoje Akmenos pusėje. Matyt, nemažai kraujo buvo išlieta, kad vietiniai žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.

Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas. Už poros kilometrų keliuko tiltas. Netoli kairėje  – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau gera vieta pastoviui. Tuoj už Kazokų dešiniame krante – Kiaukų kaimas. Kairiojoje pakrantėje guli nemažas akmuo, ant kurio, anot padavimų, sėdėdavusios laumės. Vos už puskilometrio toje pačioje upės pusėje pūpso dar vienas – Pakoplyčio akmuo – galiūnas (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Paakmenio kaimas. Prieš Šilalės – Skaudvilės kelio tiltą, vėl rėva. Po tiltu labai stipri srovė.

Šilalės – Skaudvilės kelias per Akmenos upę, 29 km. iki santakos su Jūra

Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą – Driežai, dešinėje – Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau Driežų kaimo putoja upės rėva su nemažu vandens lygio skirtumu. Geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda Siūrinės miškas. Kiek toliau į pietus, Vaičių kaimo laukuose, tik du šimtai metrų nuo kairiojo kranto yra Vaičių piliakalnis, anot padavimų supiltas švedų ir su kaimyniniu Biržų Lauko piliakalniu sujungtas požeminiu keliu. Upėje rėvos.

22,8 km. Kertamas Šilalės – Vaitimėnų kelio tiltas per Akmeną

Dešinėje – Biržų Lauko alkakalnis.

Biržų Lauko piliakalnis dydžiu nepasižymi, tačiau nepaprastai turtingas padavimais. Pasakojama, kad senovėje piliakalnyje buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Anot kito vietinės gyventojos pasakojimo, kadaise kalne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Išsikraustydami iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius dievaičius jie paslėpė kalno gilumoje. Tokie padavimai ir tai, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, leidžia spėti, kad čia būta ne piliakalnio, o greičiau alkakalnio.

Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Tik už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta. Gera vieta pastoviui. Netrukus už Bremenos dešinėje prasideda Indijos kaimas. Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas, deja, kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Ir iš tiesų – Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Kaimo viduryje prie pat upės šliejasi Indijos piliakalnis.

Anot padavimų, piliakalnį supylė į Indijos kaimą užklydęs milžinas. Pasėmė jis su savo vyža žemės ir supylė kalną. Delnais palygino šlaitus, suplokštino viršūnę ir pasistatė ten savo namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tie baisūs dalykai, kurie dedasi tame kalne: vienas pamatęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas.

Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš panašaus indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą, upę. Už Sermo – vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau – kabantis lieptas ir jau visai netoli jūsų laukia Didžioji Akmenos rėva!

Akmenos Didžioji rėva, iki Jūros upės 13,9 km.

Rėvos pradžioje įrengta Pagramančio regioninio parko stovyklavietė, galima kuri laužą, statyti palapines. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Rėva gana ilga – apie 300 m – ir labai užgriozdinta akmenimis, todėl, esant žemam vandens lygiui, praplaukti sudėtinga, tenka manevruoti tarp didžiulių riedulių. Vasaros metu ar vėlyvą pavasarį čia tik baltuoja tūkstančiai akmenų…

Pavasarį, per potvynį, po rudens ar vasaros liūčių Akmena Didžiojoje Rėvoje tiesiog padūksta. Ūždama, kad net sunku susikalbėti, pasišiaušusi net metro aukščio bangų keteromis, ji čia verčiasi per savo Didžiąją Rėvą. Srovė labai stipri. Tada būna visko… Potvynio metu, esant aukštam vandens lygiui, baidarių nuoma Akmena teikiama tik patyrusiems baidarininkams.

Už kilometro dar viena stiproka rėva. Krantai vėl aukšti.

Kelio Pūtvė – Andriejaičiai tiltas per Akmeną – 13,5 km. iki santakos su Jūra

Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapukuose lapoja galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė.

Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai. Kairiajame krante matoma regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės Lakštingalų slėnis – puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas. Už jo tuoj ir galima sustoti nakvynei ar poilsiui stovyklavietėje. Galima laužavietėje kurti laužą, sušilti ar iškepti kepsnelį… Geras privažiavimas.

Toliau iki Pagramančio upė teškena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų.

Pagramančio miestelis. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio iškyla piliakalnis.

Pasakojama, kad seniau šioje vietoje buvęs bajoro Pagramančio dvaras. Bajoras turėjęs labai gražią dukrą Gramančią. Jai pirštis atvažiuodavę daugybė jaunikaičių. Du iš jų, Ringaila ir Songaila, norėdami įsiteikti, supylę net piliakalnį, kuris saugotų Pagramančio dvarą. Tačiau Gramančia jaunikio taip ir neišsirinkusi. Ji, išgėrusi burtininkės duoto gėrimo, virtusi upeliu.

2,7 km. Šilalės – Tauragės kelio tiltas per Akmenos upę

Kairiajame krante – Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1774 m., ir varpinė. Bažnyčioje ir šventoriuje – dailės paminklai. Iki šiol Pagramančio bažnyčioje išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius.

Dešiniajame krante – Naujininkų piliakalnis – archeologinis paminklas. Akmenos upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvų nėra. Pagramantyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti galima plaukti toliau.

0 km. Akmenos ir Jūros santaka.

Turistus nustebins naujai iškilęs Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas. Kopiant laiptais į bokštą, apačioje matosi vinguriuojančios upės, jų slėniai, o nuo 12 metrų regyklos atsiveria Pagramančio regioninio parko vaizdingas kraštovaizdis.

Aprimusi Akmena įteka į Jūros upę. Ties Ringių žemu tiltu per Jūros upę žygis baidarėmis baigiamas.

 

Tag: baidariu nuoma

Baidarės su nakvyne kolektyvams

Baidarės su nakvyne – nebrangi pramoga kolektyvams, įmonėms, mergvakariams, gimtadieniams, giminių susitikimams

Baidarės su nakvyne ant Jūros upės kranto sodybose, – pasiūlymas įmonių, organizacijų, bendruomenių kolektyvams, stovyklų ir sąskrydžių dalyviams, giminių susitikimui, gimtadienio fiestai, mergvakarių ir bernvakarių dalyviams, kai norisi ir natūralios gamtos, aktyviai praleisti laiką ir šiek tiek patogumo.

Turistauk.lt baidarių nuomos bazė siūlo

Galime padėti suorganizuoti tiek mažam, tiek dideliam kolektyvui žygį baidarėmis Jūros upe su nakvyne. Vandens turizmo srityje patirties turime, dirbame nuo 2003 metų.

Vienviečių, dviviečių, triviečių, pritaikytų plaukti su mažais vaikais, baidarių nuoma (100 vnt.).

Nakvynė stovyklavietėje su palapinėmis, apgyvendinimas nameliuose su terasomis (40 miegamų vietų, nameliuose yra šaldytuvai, indai, balta patalynė).

Pavėsinės su elektra (3 atokiai viena nuo kitos). Šalia įrengtos laužavietės vakarojimui ir maisto gaminimui (arba, pageidaujant, maistas užsakomas).

Pirtis arba kubilas su hidrosistema bei LED apšvietimu. Tinklinio aikštelė. Turistų ir baidarių pervežimas.

Asmeniškai jūsų grupei maršrutų sudarymas Jūros upe, pervežimas baidarių ir turistų. Patarimai visais klausimais, susijusiais su žygio baidarėmis organizavimu.

Plaukimas baidarėmis – tai aktyvus turiningas poilsis ir pramoga

Tai geras išbandymas mergvakarių ir bernvakarių dalyviams. Juk kur, jei ne gamtoje, geriausiai atsiskleidžia žmogaus savybės, kurių kasdieniniame darbe ir gyvenime nė neįtartum esant. Be to, plaukimas baidarėmis suteikia progą pabūti natūralioje gamtoje, įkvėpti gryno oro ir ištrūkti iš biurų ir ofisų ar miesto kamščių.

Plaukimas baidarėmis – puiki priemonė kolektyvo tarpusavio ryšių stiprinimui

Tiek vadovams, tiek darbuotojams, tiek draugų kompanijoms naudinga, svarbu bei įdomu žinoti, kokiomis savybėmis pasižymi vienas ar kitas komandos narys. Kas yra tikrieji, o kas tik teoriniai lyderiai. Neabejotinai reikšmingas veiksnys – kolektyvo vienybė, gebėjimas susitelkti, koncentruotis į galutinį tikslą, mokėti reikiamu momentu išnaudoti asmeninius privalumus, o tuo pačiu sugebėti dirbti komandoje, atsisakant asmeninių ambicijų vardan bendro rezultato.

Po kelionės baidarėmis smagia Jūros upe, po drauge praleistų nuostabių akimirkų natūralioje gamtoje, pabėgus nuo miesto triukšmo ir smogo, po vakaro dainos prie laužo, kolektyvas „susicementuoja“. Santykiai tampa šiltesni, ne tokie formalūs. Atsiranda papildomos motyvacijos dirbti. Džiugu, kad ir mūsų šalies įmonių vadovai vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų poilsiui, jų tarpusavio neformaliam bendravimui, tuo stipriai padidindami kolektyvo lojalumą firmai.

Skambinkite ar rašykite, mielai atsakysime į visus iškilusius klausimus, susijusius su plaukimu. Mūsų rūpestis ne tik baidarės su nameliais, bet ir kiti organizaciniai reikalai. Padėsime suorganizuoti nepamirštamą žygį baidarėmis ir puikų savaitgalio poilsį Jūsų kolektyvui. Kviečiame gamtos bičiulius ir aktyvaus poilsio mėgėjus į Žemaitiją, į Šilalę – vienintelį patriotų mietą Lietuvoje – išmėginti savo jėgas Jūros vingiuose ir nuotaikingai praleisti laisvalaikį iškyloje su baidarėmis.