Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai, dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis – visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės.
Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną. O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.
Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.
Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.
Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.
Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.
1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai, pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.
Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.
Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.
Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.
Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.
Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m3/s, Pajūryje 11,4 m3/s, prie Tauragės – 21 m3/s, žiotyse – 42 m3/s.
Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.
Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.
Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.
Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.
Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.
Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.
Jūros maršrutas nuo pat upės aukštupio Žadvainų iki Kvėdarnos – tikriems laukinės gamtos mylėtojams ir ištvermingiems. Netikite? Išbandykite! Kokiems iššūkiams pasiruošti?
Pirma, tai plaukimas baidarėmis siauru upeliu tarp meldų, vingiuojančiu mišku, kur visa gyvybė – tik paukščiai ir gyvūnai. Antra, gamtovaizdis žmogaus rankos nepaliestas ir su kliūtimis, užvirtusiais medžiais, bebrų užtvankomis. Nuo Aitros žiočių upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, tačiau kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu sutiksit nemažai. Tačiau, tai tik paįvairina kelionę, plaukti tikrai nebus nuobodu.
Plaukiant Jūros upės maršrutu Žadvainai – Kvėdarna, keliautoją džiugina miškai, didingi ąžuolai ir natūrali gamta, pilna įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros krantai vietomis gana aukšti, skardingi, su atsiveriančiomis atodangomis.
Tad nepraleiskite progos ir pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui, užsisakykite baidares iš TURISTAUK LT ir patirkite nepamirštamus įspūdžius natūralios gamtos apsuptyje! O plaukimo kilometrai bus parenkami pagal jūsų poreikius. Galima plaukti tik 12 km iki Paragaudžio, arba toliau leisti baidarėmis pasroviui iki Kvėdarnos rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio, ar net, pairklavus dar pora kilometrų, pasiekti Padievaičio ar Palaivio kaimus.
Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);
Lėgų ąžuolas – milžinas;
Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;
Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;
Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;
Padievaičio piliakalnis, menantis kunigaikštį Gediminą su šventvietės akmeniu Velnio sostu.
Autostrada A1 Klaipėda – Kaunas, Žadvainai, Jūros upės aukštupys (Nr.0)
144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, apie 12 km iki Paragaudžio liepto.
Žadvainai – pats Jūros aukštupys – žygio baidarėmis Jūros upe pradžia
Iki Padievaičio piliakalnio ir Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės – 20 km., o privatus TURISTAUK LT Dobilų slėnis – už 22 km.
Jūros upė gerokai papildyta intakėlių – Letauso, Kūlupalio, Plunkės, Rindės, pagražėja, sušniokščia rėvomis ir slenkstukais. Upės vaga siaura. Pakrantės apsuptos miškais, stebina didingų ąžuolų gausa.
Vietos čia gražios, nepaliestos žmogaus rankos. Įsikurti nakvynei maršruto pradžioje sunku – visur natūrali gamta ir miškas, nėra įrengtų stovyklaviečių, bet sustoti trumpam poilsiui gražių ir ramių vietelių tikrai yra.
Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarės nesunkiai perkeliamos ar, priklausomai nuo vandens lygio, surandamas praplaukimas. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – žmogaus ranka suformuotas slenkstis.
Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, prie pat kairiojo Jūros kranto, auga ąžuolas milžinas. Ir toliau keliautojus džiugina natūrali gamta pilna įvairiaspalvių augalų ant kurių šoka margaspalviai drugeliai.
Už Deguvos upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą, Lembo kaimo žmonių vadinamą Alkos Kakta (šventvietė, alkakalnis).
Jūros upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.
Grimzdai (Nr.2) Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja pirmasis, bet tikrai nepaskutinis, atnaujintas lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m).
Pasakojama, kad praėjusiame amžiuje čia apsireiškė Kristus, todėl žmonės šią vietą laiko stebuklinga. Čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų. Ypač daug maldininkų suplūsta paskutinį birželio sekmadienį, kai čia laikomos šventos mišios.
Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis. Jūros vaga platesnė, geros vietos žvejoti ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.
Paragaudis (Nr.3) Ties Paragaudžiu virš Jūros kabo dar vienas lieptas – “beždžionių” tiltukas per upę. Jo kairėje, vos keli šimtai metrų nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai, kiek žemiau galima apžiūrėti kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.
Jūros maršrutas tęsiasi, upė teka tarp miškų, vagoje rėvos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artėjant prie Kvėdarnos – Pajūralio tilto (Nr.4). Nuo tilto upė smagiai vingiuoja ir ritasi rėvomis, kol pasiekia Kvėdarnos miestelio rekreacinę stovyklavietę (Nr.5) ir Šilalės kraštą garsinantį Padievaičio piliakalnį. Čia rekomenduojame stabtelėti ir pamankštinti kojas. Užkopus į Padievaičio piliakalnį, atsiveria nuostabus vaizdas į Jūros upės slėnį.
Maršruto pabaiga. Jei nakvynė suplanuota privačiame TURISTAUK LT vienkiemyje Dobilų slėnyje (Nr.6), dar teks, nusileidus nemažu slenkstuku prie piliakalnio, pairkluoti porą smagių kilometrų.
1.) Kvėdarnos miestelio vieša nemokama stovyklavietė palapinių statymui (Nr.5 ) prie Padievaičio piliakalnio už 20 km nuo maršruto pradžios;
2.) privatus TURISTAUK LT vienkiemis Dobilų slėnis (Nr.6) Padievaičio kaime su pavėsinėmis, vieta palapinių statymui, su nameliais už 22 km. nuo maršruto pradžios;
3.) poilsiavietė Palaivis (Nr.6) už 22 km nuo maršruto pradžios;
4.) kaimo turizmo sodyba su apgyvendinimu už 25 km nuo žygio pradžios.
5.) stovyklavietė su vieta palapinių statymu už 25 km nuo maršruto pradžios.
Tai 1 ar 2 dienų baidarių maršruto pabaiga, arba, leidžiantis baidarėmis pasroviui žemyn, baidarių maršrutas Jūros upe tęsiamas toliau iki Pajūrio miestelio dar apie 22 km ir tai yra tik tarpinė poilsio vieta.
Pirtis, kubilas, baidarių nuoma su nakvyne, vakarojimas ir dainos prie laužo – smagiausia Joninių šventė natūralioje Lietuvos gamtoje ant Jūros upės kranto. Plaukimas baidarėmis gamtos prieglobstyje, kur daug žydinčių retų lauko gėlių, įvairių žolynų, didingų šimtamečių ąžuolų, vandens ir laužo liepsnos – tokios progos nevertėtų praleisti.
Joninės – trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena – Lietuvoje siejamos su Jono ir Janinos vardadieniu ir yra apipintos senomis tradicijomis, prietarais ir papročiais. Tai gamtos šventė!
Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti, auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės. “Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.” – Vydūnas.
Rasos apeigose ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui, kuris laikomas turinčiu galią apvaisinti žemę, suteikti jai jėgų, todėl burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Tik natūralioje gamtos aplinkoje, plaukiant baidarėmis upėmis, galima pajusti mistišką gamtos galią, vandens ir ugnies užburiantį šėlsmą. Ne tik Jonai ir Janinos, tačiau ir visi nusiteikę švęsti – šeimos ar draugų kompanijos – yra kviečiami praleisti pačią romantiškiausią naktį prie JŪROS upės.
Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo būvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užtikrinti būsimą gerovę. Tai svarbiausia vasaros šventė, kurios apeigoms ir linksmybėms neprilygsta nė viena kita šventė. Jūs švęskite, o mes pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne.
Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi.
Rasa, prieš saulei patekant, turinti nepaprastų gydomųjų galių – nusiprausus kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis.
Merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą.
Švenčių išvakarėse merginos eidavo rinkti žolynų – kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Kupolėmis vadintos – ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai ir kt. “Kupėti”- tai gerai augti, virsti iš dirvos.
Žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių.

Rasos šventė – vainikų pynimo šventė. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas reiškia amžinybę ir darną. Žmogaus dvasinį tyrumą. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šilumą ir gyvybę. Naktį einama vainikų leisti, jei merginos ir vaikino vainikai plaukia greta, jie tikisi tais metais susituokti.
Užkuriama nauja ugnis – sakomi linkėjimai, pagarbos žodžiai Saulei, protėviams.
Šokinėdavo per laužą tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą, pasisemti jėgų besiartinantiems vasaros darbams. Jeigu mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis – jų laukia vestuvės.
Tikėjo, kad tą naktį siausdavo raganos ir kitos piktos dvasios. Todėl ant kalnų ir kalnelių ir bendrai ant aukštų vietų be paprastų laužų buvo kūrenamos ugnys ant karčių – stebulės, beržo tošis, derva ir kt. Nuo kalno ridenami degantys “Saulės ratai”. Žmonės tikėjo, kad tos Joninių ugnys, apšviesdamos laukus ir pievas, apsaugoja derlių nuo visokių raganų užbūrimų ir kitų pavojų. Dėl to laužų anglis ir pelenus išmėtydavo ir išbarstydavo po laukus ir pievas, kad apsaugotų derlių.
Radęs žiedą, tampa visažinančiu, aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.
Saulės sutikimas – ji laikoma šviesos deivė, žmonių, gyvulių ir augalų globėja.
Nuo seno per Jonines buvo vaišinamasi įvairiausiais sūriais — šviežiais, džiovintais, pakeptais, su kmynais ar peletrūnais – tai pagrindinis Joninių patiekalas.
Joninių išvakarėse vyrai atneša ąžuolo šakelių, iš kurių moterys nupina girliandas. Jomis sutemus apvainikuojamos varduvininkų namų durų staktos… arba palapinės. Kai kuriuose Lietuvos regionuose įprasta prie vainiko pakabinti ir dovanėlę.
Jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus vėjuotos ir lietingos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus su pūgomis.
Nepamirškite pasveikinti visų Jonų ir Janinų! Pakvieskite juos į žygį baidarėmis JŪROS upe ir padovanokite gražią, prasmingą, senas lietuviškas tradicijas turinčią šventę.
Smagių Jums Joninių, mielieji ! Skambinkite, rašykite, pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne ant Jūros upės kranto.
iki malonių susitikimų,
Dženeta ir Artūras Dobilai
+370 699 75546
+370 652 26904
info@turistauk.lt