Tag: Paragaudis

Jūros maršrutas baidarėmis Žadvainai – Paragaudis

Jūros upės maršrutas baidarėmis Žadvainai – Paragaudis 12 km.
Sudėtingas dėl užvartų, kliūčių, siauros upės vagos, dažniausiai plaukiamas pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui

Maršrutas baidarėmis upe Jūra nuo  Žadvainų iki Paragaudžio liepto tęsiasi 12 km.. Irkluojant toliau TURISTAUK LT baidarėmis pasroviui, pasiekiamas Kvėdarnos – Pajūralio tiltas, Kvėdarnos miestelio rekreacinė stovyklavietė ir Padievaičio piliakalnis.  Arba Padievaičio kaimas, kur susitarus iš anksto, jūsų lauks stovyklavietėje Dobilų slėnis nakvynė nameliuose arba palapinėse, įrengtos vakarojimui pavėsinės ir pirtis, kubilas.

Tyla, ramybė, natūrali laukinė gamta, kur karaliauja tik gyvūnai ir paukščiai. Taip pasitinka turistus Jūra aukštupyje. Čia upės vaga siaura, vingiuojanti per mišką. Kelią pastoja medžių užvartos, bebrų sąnašos, meldai.

Vaga siaura iki pat Aitros žiočių. Plaukimo greitis nedidelis – nėra srovės, o dažnai tenka sustoti ir dėl kliūčių. Tiks susiliejus Jūrai su Aitra – upė išplatėja.

Pasileidus žemyn už Aitros, padidėja plaukimo greitis, nebėra medžių užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.

Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu. Ties Grimzdais Jūros vaga platesnė, čia tinkamos vietos žvejybai ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.

Išskirtinė Jūros upės savybė – didelis vandeningumas

Jūros upė – Nemuno dešinysis intakas, teka nuo Žemaičių aukštumos prie Jankaičių kaimo, pamaitinta Raistinės ir Dausyno pelkių.  Baseine nėra ežerų, tačiau Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Sausais vidurvasariais Jūra gerokai nusenka, tuomet jos aukštupys nuo Žadvainų iki Aitros žiočių apie 10 km žygiams tinkamas ne visada.

Visi Jūros maršrutai nuo Paragaudžio, Pajūralio, Kvėdarnos, Padievaičio, Visdžiaugų ar Pajūrio baidarėmis plaukiami net ir sausiausią vasarą.

Lankytinos vietos prie Jūros, plaukiant baidarėmis maršrutu Žadvainai – Paragaudis

Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);

Lėgų ąžuolas – milžinas;

Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;

Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;

Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;

Padievaičio pilikalnis prie Jūros upės, garsinantis ne tik Kvėdarną, bet ir Šilalės kraštą.

 

 

Maršrutas baidarėmis upe Jūra ŽADVAINAI – PARAGAUDIS

Pats Jūros aukštupys – Žadvainai (Nr.0) 144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės miesto, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, 12 km iki Paragaudžio liepto.

Nors Jūra pamaitinama intakėlių  Kūlupalio, Plunkės, Rindės, bet upės vaga čia siaura. Pakrantės apsuptos miškais, didingais ąžuolais, civilizacijos nesugadinta gamta. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – privati poilsiavietė. Kairėje prasideda Lėgų, o dešinėje – Volungiškės miškas.

Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, auga Lėgų miško ąžuolas – milžinas. Jo kamieno apimtis siekia virš 6 m. Pasakojama, jog šis didingas ąžuolas mena pagonybės laikus, kad po juo žemaičiai kūrenę šventąją ugnį ir garbinę Perkūną.

Nuo Lėgų ąžuolo tęsiasi natūralios pievos – lobis botanikams ir visiems gamtos mylėtojams. Ties Deguvos upeliu Jūra kerta administracinę ribą – paliekama Rietavo savivaldybė, prasideda Šilalės rajonas. Už upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą. Tai Lembo alkakalnis.

Jūros upės intakas – Aitra, prie žiočių upė Jūra išplatėja.

Sustojus ties Aitros žiotimis, galima paėjėti iki Lembo kaimo, kur gimtojoje sodyboje atstatytoje klėtelėje įrengtas žymaus kalbininko Kazimiero Jauniaus muziejus.

Grimzdai (Nr. 2). Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m). Iš dešinės ties lieptu Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis.

Paragaudis (Nr. 3). Ties juo virš Jūros kabo dar vienas lieptas. Liepto kairėje, apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas.

Kiek žemiau galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Stovyklavietės maršruto Žadvainai – Paragaudis atkarpoje prie Jūros upės

Žadvainai – pati aukščiausia Jūros vieta, nuo kur galima pradėti žygį baidare pasroviui upe. Gražios vietos trumpam sustojimui, poilsiui, pasimaudymui, bet nakvynei daugiau vietų artėjant link Kvėdarnos. Mašinas palikti arba nakvynei palapines galima statyti už 20 nuo maršruto pradžios – Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Artimiausios privačios stovyklavietės, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos nuo maršruto pradžios: TURISTAUK LT šeimos Dobilų slėnis su nameliais ir vieta palapinėms už 22 km, Rupšių šeimos kaimo sodyba ir poilsiavietė Palaivis 22 km. 

Tag: Paragaudis

Jūros baidarių maršrutas Paragaudis – Visdžiaugai

Jūros baidarių maršrutas Paragaudis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai  mėgstamas vandens turistų ir nenuobodus tiek patyrusiam, ieškančiam nuotykių, tiek pradedančiajam baidarininkui

Jūros baidarių maršrutas Paragaudis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai patinka tiems, kas ieško maršruto su rėvomis, smagiais nusileidimais slenkstukais. Tai žygis baidarėmis su atokvėpio valandėlėmis ir maudynėmis upėje niekur neskubant. 13 km plaukimas baidarėmis grožintis natūralia gamta, nuolat besikeičiančiu kraštovaizdžiu, didingais ąžuolais, istorinėmis vietomis ir piliakalniais Žemaitijos kaime Šilalės rajone.

Jei kelionę baidarėmis tęsite toliau, už 16 km pasieksite Pajūrio kaimelį. Maršrutas patogus ieškantiems nakvynės vietos po žygio: yra stovyklaviečių, įrengtų poilsiui su palapinėmis, arba siūlomi poilsio nameliai. Jei tėveliai turi šiek tiek patyrimo, maršrutu Paragaudis – Visdžiaugai vasaros metu galima plaukti ir su vaikais. Jiems nuomojama trivietė baidarė su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų.

Stovyklavietės prie Jūros upės

Plaukiant baidarėmis maršrutu nuo Paragaudžio iki Visdžiaugų, mes pasirūpinsime ne tik baidarių nuoma, bet ir rezervuosime nakvynę pasirinktoje stovyklavietėje. Nuo maršruto pradžios už 10 km yra stovyklavietė Dobilų slėnis (Nr.6). Dar už kelių šimtų metrų, įrengta erdvi poilsiavietė Palaivis (Nr.6). Už 13 km nuo maršruto pradžios – Ligitos stovyklavietė ir Dovydo kaimo turizmo sodyba. Pageidaujant, į stovyklavietes užsakomas maistas. Viskas iš pirmų rankų – be tarpininkų, geriausias kokybiškų paslaugų ir kainos santykis.

Trumpam poilsiui, atokvėpiui nesunkiai galima rasti gražesnę vietą sustojimui. Ilgesnei pietų pertraukai patogu sustoti Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje (Nr.5), tik praplaukus kabantį lieptą per Jūrą.

Jūros upės baidarių maršrutas Paragaudis – Visdžiaugai

Paragaudžio lieptas per Jūros upę (Nr.3) Žygio baidarėmis maršruto pradžia. Apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas. Paplaukus kiek žemiau, ties maža salele Jūroje, galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Kvėdarnos – Pajūralio plentas (Nr.5). Nuo upės iki Kvėdarnos miestelio kapinių – tik geras kilometras, iki centro – apie 2 km. Miestelyje stovi 1930 m. pastatytas paminklas, skirtas Vytautui Didžiajam.

Padievaitis (Nr.5) Už kabančio liepto įrengta vieša Kvėdarnos miestelio seniūnijos stovyklavietė. Patogi vieta sustoti, pailsėti, užkąsti, pasimaudyti bei apžiūrėti Padievaičio piliakalnį ir šventvietės akmenį, vadinamą Velnio Sostu arba Velnio Krėslu, gulintį pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (Druskinio) upelio krante.

Paliekant Padievaičio kaimą ir pasitinkant Palaivį, Jūra dalijasi į pagrindinę vagą ir kairėn nutįstantį kanalą. Prie jo stovėjo Padievaičio malūnas, o dabar įrengta Turistauk.lt stovyklavietė Dobilų slėnis. Tai poilsio oazė, kur įrengtos trys atskiros poilsio zonos su elektrifikuotomis pavėsinėmis, laužavietės, šašlykinės, lauko WC, lauko dušas, vanduo, tinklinio aikštelė, visada paruošta sausų malkų. Stovyklavietėje yra 5 poilsio nameliai, pirtis, kubilas.

Palaivis.  Dešiniajame Jūros krante, tuoj už kabančio liepto, įrengta Rupšių šeimos erdvi poilsiavietė “Palaivis”, kur įrengtos 5 poilsio zonos atskiroms turistų grupėms.

Tik praplaukus Drobūkščius, tuoj priartėjama prie Visdžiaugų kaimo. Čia randasi Dovydo sodyba, kur įrengta stovyklavietė su pavėsinėmis ir nakvyne nameliuose.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

Tag: Paragaudis

Jūros maršrutas baidarėmis Žadvainai – Kvėdarna

Jūros maršrutas baidarėmis  Žadvainai – Kvėdarna apie 20 -22 km.
Plaukimas baidarėmis ištvermingiems ir patyrusiems – ypač įdomus pavasarį, rudenį ir vasarą, esant aukštesniam vandens lygiui

Jūros maršrutas nuo pat upės aukštupio Žadvainų iki Kvėdarnos – tikriems laukinės gamtos mylėtojams ir ištvermingiems. Netikite? Išbandykite! Kokiems iššūkiams pasiruošti?

Pirma, tai plaukimas baidarėmis siauru upeliu tarp meldų, vingiuojančiu mišku, kur visa gyvybė – tik paukščiai ir gyvūnai. Antra, gamtovaizdis žmogaus rankos nepaliestas ir su kliūtimis, užvirtusiais medžiais, bebrų užtvankomis. Nuo Aitros žiočių upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, tačiau kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu sutiksit nemažai. Tačiau, tai tik paįvairina kelionę, plaukti tikrai nebus nuobodu.

Plaukiant Jūros upės maršrutu Žadvainai – Kvėdarna, keliautoją džiugina miškai, didingi ąžuolai ir natūrali gamta, pilna įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros krantai vietomis gana aukšti, skardingi, su atsiveriančiomis atodangomis.

Tad nepraleiskite progos ir pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui, užsisakykite baidares iš TURISTAUK LT ir patirkite nepamirštamus įspūdžius natūralios gamtos apsuptyje! O plaukimo kilometrai bus parenkami pagal jūsų poreikius. Galima plaukti tik 12 km iki Paragaudžio, arba toliau leisti baidarėmis pasroviui iki Kvėdarnos rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio, ar net, pairklavus dar pora kilometrų, pasiekti Padievaičio ar Palaivio kaimus.

Lankytinos vietos prie Jūros upės Žadvainai – Kvėdarna

Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);

Lėgų ąžuolas – milžinas;

Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;

Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;

Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;

Padievaičio piliakalnis, menantis kunigaikštį Gediminą su šventvietės akmeniu Velnio sostu.

Jūros maršrutas TURISTAUK LT baidarėmis Žadvainai – Kvėdarna

Autostrada A1 Klaipėda – Kaunas, Žadvainai, Jūros upės aukštupys (Nr.0)

144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, apie 12 km iki Paragaudžio liepto.

Žadvainai – pats Jūros aukštupys – žygio baidarėmis Jūros upe pradžia

Iki Padievaičio piliakalnio ir Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės – 20 km., o privatus TURISTAUK LT Dobilų slėnis – už 22 km.

Jūros upė gerokai papildyta intakėlių – Letauso, Kūlupalio, Plunkės, Rindės, pagražėja, sušniokščia rėvomis ir slenkstukais. Upės vaga siaura. Pakrantės apsuptos miškais, stebina didingų ąžuolų gausa.

Vietos čia gražios, nepaliestos žmogaus rankos. Įsikurti nakvynei maršruto pradžioje sunku – visur natūrali gamta ir miškas, nėra įrengtų stovyklaviečių, bet sustoti trumpam poilsiui gražių ir ramių vietelių tikrai yra.

Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarės nesunkiai perkeliamos ar, priklausomai nuo vandens lygio, surandamas praplaukimas. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – žmogaus ranka suformuotas slenkstis.

Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, prie pat kairiojo Jūros kranto, auga ąžuolas milžinas. Ir toliau keliautojus džiugina natūrali gamta pilna įvairiaspalvių augalų ant kurių šoka margaspalviai drugeliai.

Už Deguvos upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą, Lembo kaimo žmonių vadinamą Alkos Kakta (šventvietė, alkakalnis).

Aitra – girių upė, kairysis Jūros upės intakas

Jūros upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.

Grimzdai (Nr.2) Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja pirmasis, bet tikrai nepaskutinis, atnaujintas lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m).

Pasakojama, kad praėjusiame amžiuje čia apsireiškė Kristus, todėl žmonės šią vietą laiko stebuklinga. Čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų. Ypač daug maldininkų suplūsta paskutinį birželio sekmadienį, kai čia laikomos šventos mišios.

Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis. Jūros vaga platesnė, geros vietos žvejoti ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.

Paragaudis (Nr.3) Ties Paragaudžiu virš Jūros kabo dar vienas lieptas – “beždžionių” tiltukas per upę. Jo kairėje, vos keli šimtai metrų nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai, kiek žemiau galima apžiūrėti kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Jūros maršrutas tęsiasi, upė teka tarp miškų, vagoje rėvos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artėjant prie Kvėdarnos – Pajūralio tilto (Nr.4). Nuo tilto upė smagiai vingiuoja ir ritasi rėvomis, kol pasiekia Kvėdarnos miestelio rekreacinę stovyklavietę (Nr.5) ir Šilalės kraštą garsinantį Padievaičio piliakalnį. Čia rekomenduojame stabtelėti ir pamankštinti kojas. Užkopus į Padievaičio piliakalnį, atsiveria nuostabus vaizdas į Jūros upės slėnį.

Maršruto pabaiga. Jei nakvynė suplanuota privačiame TURISTAUK LT vienkiemyje Dobilų slėnyje (Nr.6), dar teks, nusileidus nemažu slenkstuku prie piliakalnio, pairkluoti porą smagių kilometrų.

Stovyklavietės ant Jūros upės kranto maršrute ŽADVAINAI – KVĖDARNA

1.) Kvėdarnos miestelio vieša nemokama stovyklavietė palapinių statymui (Nr.5 ) prie Padievaičio piliakalnio už 20 km nuo maršruto pradžios;

2.) privatus TURISTAUK LT vienkiemis Dobilų slėnis (Nr.6) Padievaičio kaime su pavėsinėmis, vieta palapinių statymui, su nameliais už 22 km. nuo maršruto pradžios;

3.) poilsiavietė Palaivis (Nr.6) už 22 km nuo maršruto pradžios;

4.) kaimo turizmo sodyba su apgyvendinimu už 25 km nuo žygio pradžios.

5.) stovyklavietė su vieta palapinių statymu už 25 km nuo maršruto pradžios.

Tai 1 ar 2 dienų baidarių maršruto pabaiga, arba, leidžiantis baidarėmis pasroviui žemyn, baidarių maršrutas Jūros upe tęsiamas toliau iki Pajūrio miestelio dar apie 22 km ir tai yra tik tarpinė poilsio vieta.