Baidarių nuoma Lokysta vykdoma tik ankstyvą pavasarį arba vasarą po gausių liūčių, potvynio metu. Maršrutas tik ištvermingiems!
Jog šleivojo lokiai ir Šilalės krašte, primena čia almanti upė Lokysta, Jūros kairysis intakas. Nors retame žemėlapyje pažymėta, ji nėra tokia jau menka. Iš pradžių mažutėlis upelis, prasidėjęs netoli Laukuvos, vėliau aplankyti kaimai ir kaimeliai: Nevočiai, Leviškiai, Leviškių miškas, Dirkintai, Šėrikai, pasiekęs Šilalės miestą, upeliukas virsta visai nemaža, žygiams baidarėmis tinkama upe.
Lokystos vardas randamas dar 1394 m. Šiuos, senesnius ir ne tokius senus laikus mena keli prie upės išlikę piliakalniai, senkapiai. Pakrantes puošia dailios koplytėlės, senoliai medžiai ar puikūs skardžiai.
Upės ilgis 46 km, baseino plotas 166 km². Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa Šilalė – santaka su Jūra apie 14 km., toliau irkluojama Jūros upe.
Lokysta prasideda Laukuvos apylinkėse. Nuo versmių iki Šilalės teka į pietus, toliau pasuka į vakarus. Įteka į Jūrą 112 km nuo jos žiočių, 9 km į vakarus nuo Šilalės.
Vidutinis nuolydis 183 cm/km, aukštupyje, apie 10 km atkarpoje – 350 cm/km. Vidutinis debitas aukščiau Virkulės 0,42 m³/s, žiotyse 2,12 m³/s.
Plaukimas baidarėmis upe Lokysta tiems, kurie mėgsta ankstyvus pavasario potvynius, kurie nori išbandyti jėgas, įveikiant begalines medžių užvartas, bebrų sąnašas, rėvas, slenkstukus.
Ties Šilale ir dar keletą kilometrų žemiau jos, Lokysta teka ramiai, mažai vingiuodama ir sukiodamasi. Kairėje – Lentinė.
Tuoj už miesto priplaukiame pirmąjį didesnį kaimelį, įsikūrusį kairiajame upelio krante, ir pamatome didžiausią Lokystos žemupio įdomybę – Rubinavo piliakalnį, kuris dar vadinamas Šarūnkalniu. Šarūnkalnis apipintas gražiais padavimais.
Seniau čia gyvenęs stipruolis milžinas, kunigaikštis Šarūnas. Jis buvęs užburtas ir tik naktimis, papūtęs į ragą, išvesdavęs iš piliakalnio požemių šarvais blizgančią savo kariuomenę. Kiti piliakalnį vadina Šarūno Kapu, nes jam mirus, buvo čia palaidotas, o kariuomenė kepurėmis ir sunešusi šį kalną – kapą. Į vakarus nuo piliakalnio garma trumputis upelis Šarūnas. Pradžią jam davusios Šarūno ašaros. O pravirkęs jis tada, kai grįžęs iš išvykos ir radęs pilį priešų sudegintą.
Užtvankos vietoje rėva. Stipresnė srovė.
Vanduo Rubinavo malūno girnas suko dar prieš kelis dešimtmečius. Po to šis technikos ir architektūros paminklas buvo gerokai apleistas. Sunyko ir padavimai. Tik pasakojama apie malūne gyvenusį velnią, kuris apgaudinėdavęs žmones.
Tik puskilometris žemiau buvusio Rubinavo dvaro (pasakojama, kad šeimininkai turėjo didžiulį kiaušinio dydžio brangakmenį – rubiną ir iš čia kilęs vietovės pavadinimas) į Lokystą iš dešinės įsrovena nedidelis upeliukas Sausruva.
O čia ir prasideda… Garmėdama vis greičiau ir greičiau, Lokysta virsta ištisine rėvų, nedidelių slenksčių virtine ir išlieka tokia iki žiočių. Nuolydis šiame ruože net 1,85 m/km.
4,6 km. Didelėje upės kilpoje dešiniajame Lokystos krante atodanga. Pasikeičia ir pakrantės. Vietoj lėkštokų krantų, apaugusių alksnynais, prieš akis išdygsta aukšti vaizdingi skardžiai, apaugę didingais ąžuolais ir eglėmis. Lokysta tampa tokia vingiuota, kad vienas posūkis keičia kitą, viena kilpa keičia kitą.
O kur dar gamtos kliūtys… Tai įspūdingas vandens kelias! Tokia pat garmanti, peršokusi per smagų slenkstuką, Lokysta pasiekia Jūrą.
0 km. Jūros ir Lokystos santaka.
Žygis TURISTAUK LT dvivietėmis ar vienvietėmis baidarėmis tęsiamas toliau Jūros upe iki Kirnių apie 1 km., arba iki Tūbučių kaimo apie 6 km., arba iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės baidarių prieplaukos dar apie 8 km.
Jei planuojama nakvynė, geriausia palapines statyti Pajūrio rekreacinėje stovyklavietėje, kur turistų patogumui įrengtos pavėsinės su lauko baldais, suformuoti smėlio paplūdimiai, įrengtos tinklinio, krepšinio, futbolo aikštelės. Ką veikti ras ir mažieji turistai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė su sūpynėmis ir čiuožyklomis.
Nakvynei su palapinėmis galima apsistoti ir radus gražesnę pakrantę natūralioje gamtoje.
Lokystoje gaudomi upėtakiai, kiršliai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausia meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Upė Lokysta ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Megėjiška žūklė Lokystoje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.
Baidarių nuoma Lokysta tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras
Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai, dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis – visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės.
Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną. O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.
Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.
Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.
Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.
Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.
1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai, pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.
Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.
Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.
Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.
Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.
Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m3/s, Pajūryje 11,4 m3/s, prie Tauragės – 21 m3/s, žiotyse – 42 m3/s.
Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.
Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.
Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.
Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.
Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.
Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.
Jūros maršrutas nuo pat upės aukštupio Žadvainų iki Kvėdarnos – tikriems laukinės gamtos mylėtojams ir ištvermingiems. Netikite? Išbandykite! Kokiems iššūkiams pasiruošti?
Pirma, tai plaukimas baidarėmis siauru upeliu tarp meldų, vingiuojančiu mišku, kur visa gyvybė – tik paukščiai ir gyvūnai. Antra, gamtovaizdis žmogaus rankos nepaliestas ir su kliūtimis, užvirtusiais medžiais, bebrų užtvankomis. Nuo Aitros žiočių upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, tačiau kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu sutiksit nemažai. Tačiau, tai tik paįvairina kelionę, plaukti tikrai nebus nuobodu.
Plaukiant Jūros upės maršrutu Žadvainai – Kvėdarna, keliautoją džiugina miškai, didingi ąžuolai ir natūrali gamta, pilna įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros krantai vietomis gana aukšti, skardingi, su atsiveriančiomis atodangomis.
Tad nepraleiskite progos ir pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui, užsisakykite baidares iš TURISTAUK LT ir patirkite nepamirštamus įspūdžius natūralios gamtos apsuptyje! O plaukimo kilometrai bus parenkami pagal jūsų poreikius. Galima plaukti tik 12 km iki Paragaudžio, arba toliau leisti baidarėmis pasroviui iki Kvėdarnos rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio, ar net, pairklavus dar pora kilometrų, pasiekti Padievaičio ar Palaivio kaimus.
Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);
Lėgų ąžuolas – milžinas;
Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;
Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;
Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;
Padievaičio piliakalnis, menantis kunigaikštį Gediminą su šventvietės akmeniu Velnio sostu.
Autostrada A1 Klaipėda – Kaunas, Žadvainai, Jūros upės aukštupys (Nr.0)
144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, apie 12 km iki Paragaudžio liepto.
Žadvainai – pats Jūros aukštupys – žygio baidarėmis Jūros upe pradžia
Iki Padievaičio piliakalnio ir Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės – 20 km., o privatus TURISTAUK LT Dobilų slėnis – už 22 km.
Jūros upė gerokai papildyta intakėlių – Letauso, Kūlupalio, Plunkės, Rindės, pagražėja, sušniokščia rėvomis ir slenkstukais. Upės vaga siaura. Pakrantės apsuptos miškais, stebina didingų ąžuolų gausa.
Vietos čia gražios, nepaliestos žmogaus rankos. Įsikurti nakvynei maršruto pradžioje sunku – visur natūrali gamta ir miškas, nėra įrengtų stovyklaviečių, bet sustoti trumpam poilsiui gražių ir ramių vietelių tikrai yra.
Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarės nesunkiai perkeliamos ar, priklausomai nuo vandens lygio, surandamas praplaukimas. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – žmogaus ranka suformuotas slenkstis.
Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, prie pat kairiojo Jūros kranto, auga ąžuolas milžinas. Ir toliau keliautojus džiugina natūrali gamta pilna įvairiaspalvių augalų ant kurių šoka margaspalviai drugeliai.
Už Deguvos upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą, Lembo kaimo žmonių vadinamą Alkos Kakta (šventvietė, alkakalnis).
Jūros upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.
Grimzdai (Nr.2) Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja pirmasis, bet tikrai nepaskutinis, atnaujintas lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m).
Pasakojama, kad praėjusiame amžiuje čia apsireiškė Kristus, todėl žmonės šią vietą laiko stebuklinga. Čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų. Ypač daug maldininkų suplūsta paskutinį birželio sekmadienį, kai čia laikomos šventos mišios.
Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis. Jūros vaga platesnė, geros vietos žvejoti ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.
Paragaudis (Nr.3) Ties Paragaudžiu virš Jūros kabo dar vienas lieptas – “beždžionių” tiltukas per upę. Jo kairėje, vos keli šimtai metrų nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai, kiek žemiau galima apžiūrėti kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.
Jūros maršrutas tęsiasi, upė teka tarp miškų, vagoje rėvos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artėjant prie Kvėdarnos – Pajūralio tilto (Nr.4). Nuo tilto upė smagiai vingiuoja ir ritasi rėvomis, kol pasiekia Kvėdarnos miestelio rekreacinę stovyklavietę (Nr.5) ir Šilalės kraštą garsinantį Padievaičio piliakalnį. Čia rekomenduojame stabtelėti ir pamankštinti kojas. Užkopus į Padievaičio piliakalnį, atsiveria nuostabus vaizdas į Jūros upės slėnį.
Maršruto pabaiga. Jei nakvynė suplanuota privačiame TURISTAUK LT vienkiemyje Dobilų slėnyje (Nr.6), dar teks, nusileidus nemažu slenkstuku prie piliakalnio, pairkluoti porą smagių kilometrų.
1.) Kvėdarnos miestelio vieša nemokama stovyklavietė palapinių statymui (Nr.5 ) prie Padievaičio piliakalnio už 20 km nuo maršruto pradžios;
2.) privatus TURISTAUK LT vienkiemis Dobilų slėnis (Nr.6) Padievaičio kaime su pavėsinėmis, vieta palapinių statymui, su nameliais už 22 km. nuo maršruto pradžios;
3.) poilsiavietė Palaivis (Nr.6) už 22 km nuo maršruto pradžios;
4.) kaimo turizmo sodyba su apgyvendinimu už 25 km nuo žygio pradžios.
5.) stovyklavietė su vieta palapinių statymu už 25 km nuo maršruto pradžios.
Tai 1 ar 2 dienų baidarių maršruto pabaiga, arba, leidžiantis baidarėmis pasroviui žemyn, baidarių maršrutas Jūros upe tęsiamas toliau iki Pajūrio miestelio dar apie 22 km ir tai yra tik tarpinė poilsio vieta.