Baidarių nuoma Venta gali tęstis ne tik keletą dienų, bet ir visą savaitę, nes Lietuvos teritorijoje upė teka 167 kilometrus, o visas Ventos ilgis 346 km.. Išteka iš Medainio ežero, Telšių rajone. Aukštupyje srauniai leidžiasi Žemaičių kalvyno aukštumos šlaitais į rytus. Nuo Dubysos kanalo pasuka į šiaurės vakarus, teka Vidurio žemuma, už Mažeikių pasiekia Latvijos teritoriją ir Ventspilyje įteka į Baltijos jūrą ties Venstspiliu. Teka pro Užventį, Kuršėnus, Papilę, Ventą, Viekšnius, Mažeikius.
Ventos upės vagos plotis aukštupyje 3 – 8 m, vidurupyje 30 -50 m, žemupyje 100 – 150m. Gylis aukštupyje 0,5 – 1,5 m, vidurupyje 1,5 – 2,5 m. Per visą ilgį upė nukrenta 180,2 m. Vidutinis nuolydis 0,51 m/km. Didžiausias nuolydis aukštupyje ir vidurupyje iki santakos su Virvyte. Virvytė – kairysis Ventos intakas, labiausiai tinkamas vandens turizmui, jos ištakos laikomos Šilalės rajone apie 3 km į rytus nuo Laukuvos miestelio.
Venta gana vandeninga, tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Sausmečiais nusenka, o polaidžių ir liūčių metu smarkiai patvinsta. Kliūtys: rėvos, nedideli slenksčiai, užtvankos, dideli akmenys, vietomis labai tanki augmenija. Esant pakankamai vandens, su nedidelėmis kliūtimis baidare galima pradėti plaukti nuo Užvenčio – Šaukėnų kelio tilto. Šioje vietoje upės vaga apie 7 m pločio, pakrantėse daug karklų, nendrių, srovė 0,2 m/s. Nuo šio tilto trasos ilgis Lietuvoje sudaro 127 km (trukmė 5 -7 dienos).
Paplaukus apie 5 km iš dešinės Ventos – Dubysos kanalas. Kanalas prakastas pro Kurtuvėnus iki Bubių. Jo statyba nutrūko 1831 m sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, šlaitai nuslinkę, šliužai suirę. Jis įeina į Kurtuvėnų landšaftinio draustinio teritoriją. Toliau vaga plati, kliūčių nėra, pakrantės apaugusios krūmais, vietomis nedideli miškeliai. Vasaros metu turistai dažniausiai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų.
Baidarių nuoma Venta populiariausiu baidarių maršrutu Kuršėnai – Ventos gyvenvietė, trukmė 3 dienos, 47 km..
TURISTAUK LT baidarių nuomos bazė – Balsių kaimas, Šilalės rajonas.
Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.
Plaukimas Aitra – pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.
Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.
Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.
Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.
Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.

22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.
Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.
7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.
4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.
1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.
0 km. Aitra įteka į Jūrą.
Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.
Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras
Baidarės su nakvyne ant Jūros upės kranto sodybose, – pasiūlymas įmonių, organizacijų, bendruomenių kolektyvams, stovyklų ir sąskrydžių dalyviams, giminių susitikimui, gimtadienio fiestai, mergvakarių ir bernvakarių dalyviams, kai norisi ir natūralios gamtos, aktyviai praleisti laiką ir šiek tiek patogumo.
Galime padėti suorganizuoti tiek mažam, tiek dideliam kolektyvui žygį baidarėmis Jūros upe su nakvyne. Vandens turizmo srityje patirties turime, dirbame nuo 2003 metų.
Vienviečių, dviviečių, triviečių, pritaikytų plaukti su mažais vaikais, baidarių nuoma (100 vnt.).
Nakvynė stovyklavietėje su palapinėmis, apgyvendinimas nameliuose su terasomis (40 miegamų vietų, nameliuose yra šaldytuvai, indai, balta patalynė).
Pavėsinės su elektra (3 atokiai viena nuo kitos). Šalia įrengtos laužavietės vakarojimui ir maisto gaminimui (arba, pageidaujant, maistas užsakomas).
Pirtis arba kubilas su hidrosistema bei LED apšvietimu. Tinklinio aikštelė. Turistų ir baidarių pervežimas.
Asmeniškai jūsų grupei maršrutų sudarymas Jūros upe, pervežimas baidarių ir turistų. Patarimai visais klausimais, susijusiais su žygio baidarėmis organizavimu.
Tai geras išbandymas mergvakarių ir bernvakarių dalyviams. Juk kur, jei ne gamtoje, geriausiai atsiskleidžia žmogaus savybės, kurių kasdieniniame darbe ir gyvenime nė neįtartum esant. Be to, plaukimas baidarėmis suteikia progą pabūti natūralioje gamtoje, įkvėpti gryno oro ir ištrūkti iš biurų ir ofisų ar miesto kamščių.
Tiek vadovams, tiek darbuotojams, tiek draugų kompanijoms naudinga, svarbu bei įdomu žinoti, kokiomis savybėmis pasižymi vienas ar kitas komandos narys. Kas yra tikrieji, o kas tik teoriniai lyderiai. Neabejotinai reikšmingas veiksnys – kolektyvo vienybė, gebėjimas susitelkti, koncentruotis į galutinį tikslą, mokėti reikiamu momentu išnaudoti asmeninius privalumus, o tuo pačiu sugebėti dirbti komandoje, atsisakant asmeninių ambicijų vardan bendro rezultato.
Po kelionės baidarėmis smagia Jūros upe, po drauge praleistų nuostabių akimirkų natūralioje gamtoje, pabėgus nuo miesto triukšmo ir smogo, po vakaro dainos prie laužo, kolektyvas „susicementuoja“. Santykiai tampa šiltesni, ne tokie formalūs. Atsiranda papildomos motyvacijos dirbti. Džiugu, kad ir mūsų šalies įmonių vadovai vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų poilsiui, jų tarpusavio neformaliam bendravimui, tuo stipriai padidindami kolektyvo lojalumą firmai.
Skambinkite ar rašykite, mielai atsakysime į visus iškilusius klausimus, susijusius su plaukimu. Mūsų rūpestis ne tik baidarės su nameliais, bet ir kiti organizaciniai reikalai. Padėsime suorganizuoti nepamirštamą žygį baidarėmis ir puikų savaitgalio poilsį Jūsų kolektyvui. Kviečiame gamtos bičiulius ir aktyvaus poilsio mėgėjus į Žemaitiją, į Šilalę – vienintelį patriotų mietą Lietuvoje – išmėginti savo jėgas Jūros vingiuose ir nuotaikingai praleisti laisvalaikį iškyloje su baidarėmis.