Tag: zvejyba
Jūros upe maršrutas Kirnės – Pajūris
TOP Jūros upe maršrutas Kirnės – Pajūris su TURISTAUK LT baidare:
ne per sunkus, ne per ilgas, bet įdomus!
Jūros upe net 140 km atkarpoje TURISTAUK LT siūlo įvairaus ilgio, įvairaus sudėtingumo maršrutus. Bet šis 8 km. baidarių maršrutas Kirnės – Pajūris tiesiog tobulas kai norisi nepervargti, bet pajusti plaukimo malonumą. Be to, galima pasimėgauti ne tik plaukimu, bet ir pasivaikščioti Jūros upės pakrantėmis – čia lankytinų vietų gausu.
Išplaukimo vietoje kviečia užsukti 1863 m. sukilėlių kapai Kirnių kaime (Pajūrio sen.). Finišas Pajūrio stovyklavietėje, o nuo ten netoli visi lankytini objektai. Skubėti tikrai nereikia – finišą lengvai irkluodami, sustodami pasišnekučiuoti ir užkąsti, pasieksite per 2 – 3 valandas. Daugiau laiko galima skirti sustojimams atokvėpiui, maudynėms, gamtos pasigrožėjimui ir pasivaikščiojimui.
Jūros upės maršrutas Kirnės – Pajūrio miestelis yra puikiausias – ne per sunkaus, ne per ilgo, bet įdomaus maršruto – pasirinkimas plaukiant su mažamečiais vaikais. Šis baidarių maršrutas Kirnės – Pajūris su lankytinų objektų apžvalga rekomenduojamas ir įmonių kolektyvams, bendruomenių, moksleivių, studentų kombinuotiems baidarių – pėsčiųjų žygiams su gidu.
Po plaukimo baidarėmis rekomenduojame pasivaikščioti po Pajūrio miestelį Šilalės rajone. Aplankyti Pajūrio buvusį dvarą, parką, senąsias kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, skverelį, kuriame lapoja 6,5 m apimties tuopa, Švč. Trejybės bažnyčią.
Pajūrio centre įrengta Tremtinių aikštė – memorialas “Žuvusiems Sibire” ir “Žuvusiems už Lietuvą”. Aikštėje pusračiu išdėstyti septyni didžiuliai rieduliai, simbolizuojantys septynis regionus, į kuriuos tremti Pajūrio parapijos žmonės: Tomsko, Irkutsko, Permės sritis, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštus, Jakutiją, Komiją.
Jei yra laiko ir noro, galima įkopti net į du piliakalnius – Pakisio ir Lileikėnų.
Stovyklavietės, nakvynės vietos, plaukiant TURISTAUK LT maršrutu Kirnės – Pajūris
Po žygio vakaroti ar nakvynei palapines galima statyti Pajūrio miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Turistams prie Jūros upės stovyklavietėje įrengtos pavėsinės su lauko baldais, suformuoti smėlio paplūdimiai, įrengtos aikštelės – krepšinio, futbolo, tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelės. Čia yra ir saugi automobilių stovėjimo aikštelė, WC, vanduo.
Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas
Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.
Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.
Tag: zvejyba
Baidarių nuoma Aitra
Baidarių nuoma Aitra
maršrutas TURISTAUK LT baidare Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe
Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.
Plaukimas Aitra – pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.
Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.
Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.
Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.
Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.
Baidarių nuoma Aitra, maršruto aprašymas, stovyklavietės nakvynei
Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas
22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.
Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.
Buvusio Girėnų vandens malūno iš akmenų sukrauta užtvanka
7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.
Kauno – Klaipėdos automagistralės tiltas
7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.
Rietavo – Šilalės plento tiltas
4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.
1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.
0 km. Aitra įteka į Jūrą.
Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.
Žvejyba, žvejybos vietos ir sezonas Aitros upėje (Jūros intakas)
Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras
Tag: zvejyba
Jūros upe baidarių nuoma Pajūris – Balskai
Jūros upe baidarių nuoma Pajūris – Balskai visus metus, 1 – 2 dienų maršrutas pradžioje sraunus, vėliau – vaizdingas, ramus, ypač mėgstamas žvejų
Baidarių nuoma Pajūris – Balskai: Jūros upės 25 km. maršrutas plaukiamas 1 – 2 dienas. Nuo Pajūrio miestelio stovyklavietės baidarių prieplaukos pasileidus laiveliais pasroviui, turistų laukia sraunus (vidutinis nuolydis net 1,4 m/km) ir nenuobodus ruožas iki Bikavėnų, kuris vingiuoja apie 10 kilometrų. Vėliau Jūra po truputi rimsta ir, palikusi Žvingių – Bikavėnų tiltą, apie 7 km. jau rami teka iki Visbarų.
Nuo Visbarų iki Balskų užtvankos dar 8 km maršrutas vinguriuoja gilia ir plačia upe. Baidarių maršrutas upe Jūra Bikavėnai – Visbarai – Balskai ypač patinka žvejams. Giliame Balskų tvenkinyje gausu žuvų – ešerių, lydekų, kuojų, karšių, plakių. Čia galima žvejyba: paspiningauti, pameškerioti su dugnine ar plūdine meškere. Šioje maršruto atkarpoje nesunku susirasti vietų poilsiui ar įsikurti su palapinėmis nakvynei.
Baidarių nuoma Pajūris – Balskai Jūros upe su lankytinomis vietomis
Upės Jūros maršruto Pajūris – Balskai pradžia – Pajūrio miestelio rekreacinė stovyklavietė su baidarių prieplauka (Nr.15)
Jūra kirtusi Šilalės – Šilutės plentą (Nr.16), nuvingiuoja Žvingių ir Bikavėnų link. Upė kunkuliuoja rėvomis, slenksčiais ir toliau, papildyta Gervės, Velnupio upeliukų, ritasi rėvų kaskadomis.
Kiek už ramesnio vingio įsrovena Trumpė. Už jos žiočių, vadinamoje Trišakėje, yra retas geologijos paminklas – konglomerato luitas.
“Tai įspūdingas, apytikriai žmogaus aukščio ir kelis kartus didesnio pločio bei ilgio, suakmenėjusio žvirgždo gumulas. Konglomeratai – nuosėdinės uolienos – dažniausiai susidaro vandens baseinų pakrantėse, kai kartą nugludintus riedulius ir rieduliukus vėl sucementuoja dolomitas, kalcitas, molis ar kitos medžiagos”. (V. Almonaitis. Vėl šniokščia rėvos. III dalis)
Upė Jūra ties Graužais staiga sugalvoja aplankyti Dapkiškes ir apsisuka į šiaurę. Būtent čia, 4-ame kilometre nuo Pajūrio, dunkso Dapkiškės piliakalnis. Aplankiusi Dapkiškę, upė vėl suka piečiau.
Prieš akis išnyra Žvingių – Bikavėnų tiltas. Ties žemu, per upė einančiu cementiniu liepteliu (Nr.19) galima sustoti ir pasivaikščioti po Žvingius ir Bikavėnus. Verta aplankyti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, Pajūriškių (Žvingių parapijos) kapines ir jose stovinčią medinę Šv. Roko koplyčią. Šias kapines puošia liaudies menininko Bonifaco Norvaišos 1872 – 1873 m. iš akmens ištašyti vartai ir koplytstulpis. Taip pat čia yra paminklas Žvingių krašto partizanams.
Pajūris – Bikavėnai: populiaraus 10 km. baidarių maršruto upe Jūra pabaiga
Palikusi Žvingių ir Bikavėnų kaimelius, Jūra vis platėja ir lėtina srovę. Upės ruožas iki Balskų ypač tinkamas žvejybai, tačiau reikalingi leidimai. Norintiems pasiekti Balskų užtvanką, tenka irkluoti truputėlį intensyviau ir reikia saugotis žvejybinių ir pramoginių laivelių. Plaukiant arčiau kranto galima pasižvalgyti ar net aplankyti Jūros pakrantėse esančias istorines vietas – Spraudaičių piliakalnį, vadinamą Veringa, Vilkų Lauko piliakalnį, vadinamą Kūple, pasigrožėti Vartulėnų atodanga, sustoti ir pasivaikščioti po Didkiemį. Didžiausios Didkiemio įžymybės – Šv. Angelų Sargų bažnyčia, apjuosta akmenine tvora su mūriniais tinkuotais vartais, kapinės, kraštotyros muziejus ir muziejus, skirtas bažnyčios istorijai, esantis Didkiemio seniūnijos pastate.
Kiek žemiau Didkiemio, dešiniajame Jūros krante prasideda Balskai ir upės užtvanka (Nr.22). Jei tęsiasi Jūsų atostogos ir į žygį baidarėmis leidžiatės toliau, baidares reikia persinešti per Balskų užtvanką. Iki Tauragės yra 40 km, o iki Nemuno nuo Tauragės – dar 43 km.
Stovyklavietės Jūros upės baidarių maršruto Pajūris – Balskai atkarpoje
Pajūrio miestelyje turistams įrengta puiki stovyklaviete ir visa infrastruktūra: pavėsinės, lauko baldai, laužavietės, tinklinio, krepšinio, futbolo, vaikų žaidimo aikštelės – geriausia vieta apsistoti prieš plaukimą baidarėmis ar po žygio. Sutvarkytame 3 ha plote grupės įsikuria atokiai viena nuo kitos, vakaroja, stato palapines nakvynei. Įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, kur žygio metu galima palikti savo mašinas. Atvykus į pajūrio stovyklavietę, galima pasirinkti įvairius maršrutus: Kvėdarna – Pajūris, Visdžiaugai – Pajūris, Pajūris – Bikavėnai, Pajūris – Balskai.
Maršruto Pajūris – Balskai pabaigoje, prie Balskų užtvankos įrengta vieša erdvi stovyklavietė, kur galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, o kitą dieną, pasirūpinus baidarių nuoma, kelionę tęsti.
Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas
Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.
Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.
Tag: zvejyba
Jūros baidarių maršrutas Paragaudis – Visdžiaugai
Jūros baidarių maršrutas Paragaudis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai mėgstamas vandens turistų ir nenuobodus tiek patyrusiam, ieškančiam nuotykių, tiek pradedančiajam baidarininkui
Jūros baidarių maršrutas Paragaudis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai patinka tiems, kas ieško maršruto su rėvomis, smagiais nusileidimais slenkstukais. Tai žygis baidarėmis su atokvėpio valandėlėmis ir maudynėmis upėje niekur neskubant. 13 km plaukimas baidarėmis grožintis natūralia gamta, nuolat besikeičiančiu kraštovaizdžiu, didingais ąžuolais, istorinėmis vietomis ir piliakalniais Žemaitijos kaime Šilalės rajone.
Jei kelionę baidarėmis tęsite toliau, už 16 km pasieksite Pajūrio kaimelį. Maršrutas patogus ieškantiems nakvynės vietos po žygio: yra stovyklaviečių, įrengtų poilsiui su palapinėmis, arba siūlomi poilsio nameliai. Jei tėveliai turi šiek tiek patyrimo, maršrutu Paragaudis – Visdžiaugai vasaros metu galima plaukti ir su vaikais. Jiems nuomojama trivietė baidarė su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų.
Stovyklavietės prie Jūros upės
Plaukiant baidarėmis maršrutu nuo Paragaudžio iki Visdžiaugų, mes pasirūpinsime ne tik baidarių nuoma, bet ir rezervuosime nakvynę pasirinktoje stovyklavietėje. Nuo maršruto pradžios už 10 km yra stovyklavietė Dobilų slėnis (Nr.6). Dar už kelių šimtų metrų, įrengta erdvi poilsiavietė Palaivis (Nr.6). Už 13 km nuo maršruto pradžios – Ligitos stovyklavietė ir Dovydo kaimo turizmo sodyba. Pageidaujant, į stovyklavietes užsakomas maistas. Viskas iš pirmų rankų – be tarpininkų, geriausias kokybiškų paslaugų ir kainos santykis.
Trumpam poilsiui, atokvėpiui nesunkiai galima rasti gražesnę vietą sustojimui. Ilgesnei pietų pertraukai patogu sustoti Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje (Nr.5), tik praplaukus kabantį lieptą per Jūrą.
Jūros upės baidarių maršrutas Paragaudis – Visdžiaugai
Paragaudžio lieptas per Jūros upę (Nr.3) Žygio baidarėmis maršruto pradžia. Apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas. Paplaukus kiek žemiau, ties maža salele Jūroje, galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.
Kvėdarnos – Pajūralio plentas (Nr.5). Nuo upės iki Kvėdarnos miestelio kapinių – tik geras kilometras, iki centro – apie 2 km. Miestelyje stovi 1930 m. pastatytas paminklas, skirtas Vytautui Didžiajam.
Padievaitis (Nr.5) Už kabančio liepto įrengta vieša Kvėdarnos miestelio seniūnijos stovyklavietė. Patogi vieta sustoti, pailsėti, užkąsti, pasimaudyti bei apžiūrėti Padievaičio piliakalnį ir šventvietės akmenį, vadinamą Velnio Sostu arba Velnio Krėslu, gulintį pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (Druskinio) upelio krante.
Paliekant Padievaičio kaimą ir pasitinkant Palaivį, Jūra dalijasi į pagrindinę vagą ir kairėn nutįstantį kanalą. Prie jo stovėjo Padievaičio malūnas, o dabar įrengta Turistauk.lt stovyklavietė Dobilų slėnis. Tai poilsio oazė, kur įrengtos trys atskiros poilsio zonos su elektrifikuotomis pavėsinėmis, laužavietės, šašlykinės, lauko WC, lauko dušas, vanduo, tinklinio aikštelė, visada paruošta sausų malkų. Stovyklavietėje yra 5 poilsio nameliai, pirtis, kubilas.
Palaivis. Dešiniajame Jūros krante, tuoj už kabančio liepto, įrengta Rupšių šeimos erdvi poilsiavietė “Palaivis”, kur įrengtos 5 poilsio zonos atskiroms turistų grupėms.
Tik praplaukus Drobūkščius, tuoj priartėjama prie Visdžiaugų kaimo. Čia randasi Dovydo sodyba, kur įrengta stovyklavietė su pavėsinėmis ir nakvyne nameliuose.
Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas
Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.
Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.