Tag: stovyklavietes

Baidarių nuoma Dubysa

Baidarių nuoma Dubysa – plaukimas TURISTAUK LT baidarėmis
2 – 3 dienų maršrutas Lyduvėnai – Ariogala per Dubysos regioninio parko teritoriją

Baidarių nuoma Dubysa – vaizdinga kelionė baidarėmis didžiausia vidurio Lietuvos upe rytų Žemaitijoje,  Dubysos regioninio parko teritorija, kuria upė vingiuoja 65 km. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Vidutinio sraunumo, duburiuotą upę mėgsta vandens turistai, šeimos su vaikais.

Dubysos upės slėnis ryškus, 0,3-0,5 km pločio, labai gilus, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs. Vagos plotis 20 – 30 m, gylis 0,3-1,5 metro. Vidutinis upės nuolydis 0,65 m/km. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Vanduo švarus. Kliūčių plaukimui nedaug. Pagrindinės kliūtys – buvusių vandens malūnų griuvenos. Pradėdama tekėti iš plačiai išsiliejusio tvenkinio, vadinamo Šiaulių jūra, esančio netoli Bubių, Dubysa iki Lyduvėnų vandenis neša pietų kryptimi, paskui pasuka į pietryčius, o nuo Ariogalos – į pietvakarius. Šia linkme tekėdama ji savo kelią baigia ties Seredžiumi įsiliedama į Nemuną.

Baidarių nuoma Dubysa – maršruto aprašymas, stovyklavietės, lankytinos vietos

Lyduvėnai (tiltas per Dubysą Kušeliškė – Lyduvėnai – Maironiai) – Kalniškiai. 10 km., apie 2,5 – 3,5 val.

Dubysos regioninio parko teritorija. Aukščiausias 42,5 m. ir ilgiausias 599 m. Lietuvoje geležinkelio tiltas – Lyduvėnų tiltas. Tarpuslėnių lankomis vingiuodama Dubysa greitai nutolsta nuo Lyduvėnų. Iš kairės į ją atiteka Lapinė. Upės dugnas gražus, šviečiantis smėliu. Už 1,5 km – kitas intakas – Žyzdrė.

Kalniškiai ( tiltas per Dubysą Raseiniai – Šiluva) – Kaulakiai. 12 km., apie 3 – 5 val.

Kairiajame Dubysos krante dar prieš tiltą – parko stovyklavietė. Čia patogu apsistoti trumpesniam poilsiui, nakvynei. Tik baidare praplaukus tiltą – betoniniai buvusios Kušeliškės hidroelektrinės pamatai. Esant pakankamam vandens lygiui, galima “nušokti” nuo užtvankos. Nušokusi nuo užtvankos liekanų, greitai Dubysa pasiekia Rainiškio kaimą. Čia upė susiaurėja, pagilėja. Vietiniai gyventojai šią vietą vadina Skendene. Netrukus iš kairės įteka Tvarkantė. Ties Tvarkantės žiotimis upės dugnas grįstas akmeninis, o pačiame tėkmės viduryje du akmenys skaido srovę. Ši vieta dar vadinama Burbulyne.

Kairėje – Liolingos intakas. Priartėjus prie žiočių, upės vagoje viena už kitos žaliuoja dvi salos. Ši upės vieta vietinių praminta Trišake, nes, apžiojusi salas, upė šakojasi, išsidalindama į tris srautus. Dubysos intako Liolingos vardas siejamas su primirštu žodžiu „liolis“ (dumblas, purvas).

Bralinskiai. Kelią baidarininkams pastoja nugriauto Bralinskių vandens malūno 1,2 m aukščio užtvanka. Puiki vieta sustojimui – pasimaudyti, poilsiui. Jei ilgiau nesustosite ir pasileisite į kelionę, tuoj pamatysite per Dubysą einantį tiltą kelyje  Raseiniai – Baisiogala, o už jo dešiniajame krante Lakštingalos poilsiavietę.

Kaulakiai  (tiltas per Dubysa Raseiniai – Baisiogala) – Betygala. 15 km., apie 4 – 6 val.

Lakštingalos poilsiavietė. Patogus išsilaipinimas, krepšinio, tinklinio aikštelės, kita rekreacinė įranga. Čia dažnai vyksta turistų sąskrydžiai, įvairūs festivaliai.  Šioje vietoje galima apsistoti ir nakvynei. Pailsėję Padubysio miško poilsiavietėje, plaukiant toliau, už keleto upės vingių išnyra didingas Padubysio piliakalnis, kuriame gausu spalvingų, slėnį puošiančių augalų. Nuo piliakalnio atsiveria puikus kraštovaizdis, tačiau piliakalniu galima grožėtis ir iš baidarių. Toliau pakrantes vėl saugo Padubysio miškas.

Kairiajame krante – Luknės intakas. Luknės gemorfologinis draustinis. Už kelių šimtų metrų – dar vienas iš daugelio Dubysos kairiųjų intakų – nedidelis upokšnis Kurantas. Linksmai klegėdamas jis tarsi šoka nuo kranto į Dubysą. Vietomis upė ardo atodangomis šviečiančius krantus. Šiose vietose ypač dažnai kaitaliojasi upės nuotaika: čia ji rami, pasiaurėjusi, čia srauni, platėjanti, šniokščianti per akmenynus, rėvas. Reikia būti atsargiems, kad laivelis neužšoktų ant pasislėpusių akmenų, žvyruotų seklumų. Kiek žemiau – neveikiančio Navininkų malūno užtvanka.

Sulėtinusi tėkmę, Dubysa artėja prie Maslauskiškių kaimo, kurį garsina vandens malūnas.

Kairėje – Mūkės intakas. Maslauskiškiai. Apgriauta vandens malūno užtvanka. Jei vandens lygis žemas – laivelius reikia perkelti.

Betygala (pėsčiųjų kabantis lieptas per Dubysą) – Ariogala. 13 km., 3 – 5 val.

Kairėje – Lelyko intakas. Lelyko – Dubysos santakoje yra patogi vieta poilsiui bei nakvynei. Iki Betygalos 1,5 km. Galima pėsčiomis pasiekti vieną gražiausių miestelių, kuriame gausu lankytinų objektų, parduotuvė, kavinė, paštas. Dėl ekskursijų tartis su Betygalos seniūnu arba į Raseinių krašto istorijos muziejų.

Plaukiant link Ugionių (anksčiau vadintų Ugnioniais), iš kairės į Dubysą įsilieja Žvėrinčius, iš dešinės – Lukštinė, Šventupis. Toliau plaukdami vingiuojančia Dubysa, pamatysite iškilią Ugionių kaimo bažnyčią. Ugioniai, pėsčiųjų lieptas. Kaimas įsikūręs Dubysos slėnio viršuje. Jo puošmena – iškili liaudies klasicizmo akmens mūro bažnyčia, greta kurios yra stebuklais pagarsėjęs šaltinis koplyčioje, vadinamas „Marijos ašaromis“. Kitame Dubysos krante, prieš Ugionių bažnyčią – kalnas, vadinamas Kaukazu (ties pėsčiųjų tiltu). Upėje keletas seklių brastų. Nusiyrę apie 1,5 km upe žemyn, kairiajame krante – Rociškės piliakalnis, vietinių vad. Aukštuonos kalnu. Tai didelis trijų aikštelių piliakalnis. Nuo jo atsiveria gražus Padubysių kraštovaizdis. Toliau vingiuojanti Dubysa į savo glėbį priima vis naujus intakus. Viena didesnių – Kirkšnovės upelį.

Tarpukalvėmis vingiuojanti Dubysa toliau renka intakus. Iš kairės į ją įteka Cibravis, dar vadinamas Turkšliu, Upytė, Kirkšnovė (Kiršnovė), iš dešinės – Platupis, Perkūnravis, Plienupis. Prie Kirkšnovės ir Dubysos santakos – medžiais apaugęs Darbutų piliakalnis, dar vadinamas Bielskio kalnu, nes ant jo palaidotas netoliese gyvenęs dvarininkas, Bielskis, pagarsėjęs savo rūstumu. Piliakalnio papėdėje, prie Dubysos, įrengta aikštelė su lauko baldais, laužavietė. Patogi vieta nakvynei. Už Kirkšnovės žiočių Dubysa staiga sulėtėja ir netrukus įsilieja į dirbtinį ežerą.

Plembergo tvenkiniai. Perplaukus baidarėmis juos, už kelių vingių matyti senojo Žemaičių plento gelžbetonis tiltas.

Buvusi Ariogalos malūno užtvanka – išgriauta, galima laisvai praplaukti; upės senvagė užakusi. Baigiasi regioninis parkas, prasideda Dubysos ichtiologinis draustinis.

Ariogala, tiltas per Dubysą prieš Ariogalą. Ariogala įsikūrusi viršutinėje Dubysos terasoje, tarp upės ir plento. Prie kelio Ariogala – Betygala, ties žemuoju tiltu, kairiajame Dubysos krante, yra trumpalaikė poilsiavietė. Maršruto Lyduvėnai – Ariogala pabaiga. Baidarių nuoma Dubysa galima pasirūpinti dar kelioms dienoms ir keliauti iki pat Nemuno.

Baidarių nuoma Dubysa: Ariogala – Seredžius, maršruto ilgis 29 km., trukmė 1 – 2 dienos.

Vandens turistai gali toliau tęsti kelionę Dubysa iki Nemuno, susipažinti su panemunės gyvenvietėmis: Seredžius, Veliuona, Raudonė, Skirsnemunė, Jurbarkas ir kt. Vanduo švarus, vagos plotis – 40-60 m, gylis iki 3m. Pagrindinės plaukimo kliūtys: slenksčiai, dideli akmenys, seklios brastos, buvusių vandens malūnų griuvenos.

Atminkite, kad parko teritorijoje apsistoti nakvynei, stovyklauti, kurti laužus galima tik tam skirtose vietose!

Baidarių nuoma Dubysa tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

Tag: stovyklavietes

Jūros maršrutas baidarėmis Žadvainai – Paragaudis

Jūros upės maršrutas baidarėmis Žadvainai – Paragaudis 12 km.
Sudėtingas dėl užvartų, kliūčių, siauros upės vagos, dažniausiai plaukiamas pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui

Maršrutas baidarėmis upe Jūra nuo  Žadvainų iki Paragaudžio liepto tęsiasi 12 km.. Irkluojant toliau TURISTAUK LT baidarėmis pasroviui, pasiekiamas Kvėdarnos – Pajūralio tiltas, Kvėdarnos miestelio rekreacinė stovyklavietė ir Padievaičio piliakalnis.  Arba Padievaičio kaimas, kur susitarus iš anksto, jūsų lauks stovyklavietėje Dobilų slėnis nakvynė nameliuose arba palapinėse, įrengtos vakarojimui pavėsinės ir pirtis, kubilas.

Tyla, ramybė, natūrali laukinė gamta, kur karaliauja tik gyvūnai ir paukščiai. Taip pasitinka turistus Jūra aukštupyje. Čia upės vaga siaura, vingiuojanti per mišką. Kelią pastoja medžių užvartos, bebrų sąnašos, meldai.

Vaga siaura iki pat Aitros žiočių. Plaukimo greitis nedidelis – nėra srovės, o dažnai tenka sustoti ir dėl kliūčių. Tiks susiliejus Jūrai su Aitra – upė išplatėja.

Pasileidus žemyn už Aitros, padidėja plaukimo greitis, nebėra medžių užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.

Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu. Ties Grimzdais Jūros vaga platesnė, čia tinkamos vietos žvejybai ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.

Išskirtinė Jūros upės savybė – didelis vandeningumas

Jūros upė – Nemuno dešinysis intakas, teka nuo Žemaičių aukštumos prie Jankaičių kaimo, pamaitinta Raistinės ir Dausyno pelkių.  Baseine nėra ežerų, tačiau Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Sausais vidurvasariais Jūra gerokai nusenka, tuomet jos aukštupys nuo Žadvainų iki Aitros žiočių apie 10 km žygiams tinkamas ne visada.

Visi Jūros maršrutai nuo Paragaudžio, Pajūralio, Kvėdarnos, Padievaičio, Visdžiaugų ar Pajūrio baidarėmis plaukiami net ir sausiausią vasarą.

Lankytinos vietos prie Jūros, plaukiant baidarėmis maršrutu Žadvainai – Paragaudis

Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);

Lėgų ąžuolas – milžinas;

Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;

Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;

Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;

Padievaičio pilikalnis prie Jūros upės, garsinantis ne tik Kvėdarną, bet ir Šilalės kraštą.

 

 

Maršrutas baidarėmis upe Jūra ŽADVAINAI – PARAGAUDIS

Pats Jūros aukštupys – Žadvainai (Nr.0) 144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės miesto, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, 12 km iki Paragaudžio liepto.

Nors Jūra pamaitinama intakėlių  Kūlupalio, Plunkės, Rindės, bet upės vaga čia siaura. Pakrantės apsuptos miškais, didingais ąžuolais, civilizacijos nesugadinta gamta. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – privati poilsiavietė. Kairėje prasideda Lėgų, o dešinėje – Volungiškės miškas.

Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, auga Lėgų miško ąžuolas – milžinas. Jo kamieno apimtis siekia virš 6 m. Pasakojama, jog šis didingas ąžuolas mena pagonybės laikus, kad po juo žemaičiai kūrenę šventąją ugnį ir garbinę Perkūną.

Nuo Lėgų ąžuolo tęsiasi natūralios pievos – lobis botanikams ir visiems gamtos mylėtojams. Ties Deguvos upeliu Jūra kerta administracinę ribą – paliekama Rietavo savivaldybė, prasideda Šilalės rajonas. Už upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą. Tai Lembo alkakalnis.

Jūros upės intakas – Aitra, prie žiočių upė Jūra išplatėja.

Sustojus ties Aitros žiotimis, galima paėjėti iki Lembo kaimo, kur gimtojoje sodyboje atstatytoje klėtelėje įrengtas žymaus kalbininko Kazimiero Jauniaus muziejus.

Grimzdai (Nr. 2). Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m). Iš dešinės ties lieptu Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis.

Paragaudis (Nr. 3). Ties juo virš Jūros kabo dar vienas lieptas. Liepto kairėje, apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas.

Kiek žemiau galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Stovyklavietės maršruto Žadvainai – Paragaudis atkarpoje prie Jūros upės

Žadvainai – pati aukščiausia Jūros vieta, nuo kur galima pradėti žygį baidare pasroviui upe. Gražios vietos trumpam sustojimui, poilsiui, pasimaudymui, bet nakvynei daugiau vietų artėjant link Kvėdarnos. Mašinas palikti arba nakvynei palapines galima statyti už 20 nuo maršruto pradžios – Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Artimiausios privačios stovyklavietės, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos nuo maršruto pradžios: TURISTAUK LT šeimos Dobilų slėnis su nameliais ir vieta palapinėms už 22 km, Rupšių šeimos kaimo sodyba ir poilsiavietė Palaivis 22 km. 

Tag: stovyklavietes

Jūros maršrutas baidarėmis Žadvainai – Kvėdarna

Jūros maršrutas baidarėmis  Žadvainai – Kvėdarna apie 20 -22 km.
Plaukimas baidarėmis ištvermingiems ir patyrusiems – ypač įdomus pavasarį, rudenį ir vasarą, esant aukštesniam vandens lygiui

Jūros maršrutas nuo pat upės aukštupio Žadvainų iki Kvėdarnos – tikriems laukinės gamtos mylėtojams ir ištvermingiems. Netikite? Išbandykite! Kokiems iššūkiams pasiruošti?

Pirma, tai plaukimas baidarėmis siauru upeliu tarp meldų, vingiuojančiu mišku, kur visa gyvybė – tik paukščiai ir gyvūnai. Antra, gamtovaizdis žmogaus rankos nepaliestas ir su kliūtimis, užvirtusiais medžiais, bebrų užtvankomis. Nuo Aitros žiočių upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, tačiau kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu sutiksit nemažai. Tačiau, tai tik paįvairina kelionę, plaukti tikrai nebus nuobodu.

Plaukiant Jūros upės maršrutu Žadvainai – Kvėdarna, keliautoją džiugina miškai, didingi ąžuolai ir natūrali gamta, pilna įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros krantai vietomis gana aukšti, skardingi, su atsiveriančiomis atodangomis.

Tad nepraleiskite progos ir pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui, užsisakykite baidares iš TURISTAUK LT ir patirkite nepamirštamus įspūdžius natūralios gamtos apsuptyje! O plaukimo kilometrai bus parenkami pagal jūsų poreikius. Galima plaukti tik 12 km iki Paragaudžio, arba toliau leisti baidarėmis pasroviui iki Kvėdarnos rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio, ar net, pairklavus dar pora kilometrų, pasiekti Padievaičio ar Palaivio kaimus.

Lankytinos vietos prie Jūros upės Žadvainai – Kvėdarna

Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);

Lėgų ąžuolas – milžinas;

Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;

Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;

Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;

Padievaičio piliakalnis, menantis kunigaikštį Gediminą su šventvietės akmeniu Velnio sostu.

Jūros maršrutas TURISTAUK LT baidarėmis Žadvainai – Kvėdarna

Autostrada A1 Klaipėda – Kaunas, Žadvainai, Jūros upės aukštupys (Nr.0)

144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, apie 12 km iki Paragaudžio liepto.

Žadvainai – pats Jūros aukštupys – žygio baidarėmis Jūros upe pradžia

Iki Padievaičio piliakalnio ir Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės – 20 km., o privatus TURISTAUK LT Dobilų slėnis – už 22 km.

Jūros upė gerokai papildyta intakėlių – Letauso, Kūlupalio, Plunkės, Rindės, pagražėja, sušniokščia rėvomis ir slenkstukais. Upės vaga siaura. Pakrantės apsuptos miškais, stebina didingų ąžuolų gausa.

Vietos čia gražios, nepaliestos žmogaus rankos. Įsikurti nakvynei maršruto pradžioje sunku – visur natūrali gamta ir miškas, nėra įrengtų stovyklaviečių, bet sustoti trumpam poilsiui gražių ir ramių vietelių tikrai yra.

Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarės nesunkiai perkeliamos ar, priklausomai nuo vandens lygio, surandamas praplaukimas. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – žmogaus ranka suformuotas slenkstis.

Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, prie pat kairiojo Jūros kranto, auga ąžuolas milžinas. Ir toliau keliautojus džiugina natūrali gamta pilna įvairiaspalvių augalų ant kurių šoka margaspalviai drugeliai.

Už Deguvos upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą, Lembo kaimo žmonių vadinamą Alkos Kakta (šventvietė, alkakalnis).

Aitra – girių upė, kairysis Jūros upės intakas

Jūros upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.

Grimzdai (Nr.2) Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja pirmasis, bet tikrai nepaskutinis, atnaujintas lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m).

Pasakojama, kad praėjusiame amžiuje čia apsireiškė Kristus, todėl žmonės šią vietą laiko stebuklinga. Čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų. Ypač daug maldininkų suplūsta paskutinį birželio sekmadienį, kai čia laikomos šventos mišios.

Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis. Jūros vaga platesnė, geros vietos žvejoti ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.

Paragaudis (Nr.3) Ties Paragaudžiu virš Jūros kabo dar vienas lieptas – “beždžionių” tiltukas per upę. Jo kairėje, vos keli šimtai metrų nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai, kiek žemiau galima apžiūrėti kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Jūros maršrutas tęsiasi, upė teka tarp miškų, vagoje rėvos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artėjant prie Kvėdarnos – Pajūralio tilto (Nr.4). Nuo tilto upė smagiai vingiuoja ir ritasi rėvomis, kol pasiekia Kvėdarnos miestelio rekreacinę stovyklavietę (Nr.5) ir Šilalės kraštą garsinantį Padievaičio piliakalnį. Čia rekomenduojame stabtelėti ir pamankštinti kojas. Užkopus į Padievaičio piliakalnį, atsiveria nuostabus vaizdas į Jūros upės slėnį.

Maršruto pabaiga. Jei nakvynė suplanuota privačiame TURISTAUK LT vienkiemyje Dobilų slėnyje (Nr.6), dar teks, nusileidus nemažu slenkstuku prie piliakalnio, pairkluoti porą smagių kilometrų.

Stovyklavietės ant Jūros upės kranto maršrute ŽADVAINAI – KVĖDARNA

1.) Kvėdarnos miestelio vieša nemokama stovyklavietė palapinių statymui (Nr.5 ) prie Padievaičio piliakalnio už 20 km nuo maršruto pradžios;

2.) privatus TURISTAUK LT vienkiemis Dobilų slėnis (Nr.6) Padievaičio kaime su pavėsinėmis, vieta palapinių statymui, su nameliais už 22 km. nuo maršruto pradžios;

3.) poilsiavietė Palaivis (Nr.6) už 22 km nuo maršruto pradžios;

4.) kaimo turizmo sodyba su apgyvendinimu už 25 km nuo žygio pradžios.

5.) stovyklavietė su vieta palapinių statymu už 25 km nuo maršruto pradžios.

Tai 1 ar 2 dienų baidarių maršruto pabaiga, arba, leidžiantis baidarėmis pasroviui žemyn, baidarių maršrutas Jūros upe tęsiamas toliau iki Pajūrio miestelio dar apie 22 km ir tai yra tik tarpinė poilsio vieta.