Maršrutas baidarėmis upe Jūra nuo Žadvainų iki Paragaudžio liepto tęsiasi 12 km.. Irkluojant toliau TURISTAUK LT baidarėmis pasroviui, pasiekiamas Kvėdarnos – Pajūralio tiltas, Kvėdarnos miestelio rekreacinė stovyklavietė ir Padievaičio piliakalnis. Arba Padievaičio kaimas, kur susitarus iš anksto, jūsų lauks stovyklavietėje Dobilų slėnis nakvynė nameliuose arba palapinėse, įrengtos vakarojimui pavėsinės ir pirtis, kubilas.
Tyla, ramybė, natūrali laukinė gamta, kur karaliauja tik gyvūnai ir paukščiai. Taip pasitinka turistus Jūra aukštupyje. Čia upės vaga siaura, vingiuojanti per mišką. Kelią pastoja medžių užvartos, bebrų sąnašos, meldai.
Vaga siaura iki pat Aitros žiočių. Plaukimo greitis nedidelis – nėra srovės, o dažnai tenka sustoti ir dėl kliūčių. Tiks susiliejus Jūrai su Aitra – upė išplatėja.
Pasileidus žemyn už Aitros, padidėja plaukimo greitis, nebėra medžių užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.
Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu. Ties Grimzdais Jūros vaga platesnė, čia tinkamos vietos žvejybai ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.
Jūros upė – Nemuno dešinysis intakas, teka nuo Žemaičių aukštumos prie Jankaičių kaimo, pamaitinta Raistinės ir Dausyno pelkių. Baseine nėra ežerų, tačiau Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Sausais vidurvasariais Jūra gerokai nusenka, tuomet jos aukštupys nuo Žadvainų iki Aitros žiočių apie 10 km žygiams tinkamas ne visada.
Visi Jūros maršrutai nuo Paragaudžio, Pajūralio, Kvėdarnos, Padievaičio, Visdžiaugų ar Pajūrio baidarėmis plaukiami net ir sausiausią vasarą.
Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);
Lėgų ąžuolas – milžinas;
Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;
Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;
Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;
Padievaičio pilikalnis prie Jūros upės, garsinantis ne tik Kvėdarną, bet ir Šilalės kraštą.
Maršrutas baidarėmis upe Jūra ŽADVAINAI – PARAGAUDIS
Pats Jūros aukštupys – Žadvainai (Nr.0) 144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės miesto, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, 12 km iki Paragaudžio liepto.
Nors Jūra pamaitinama intakėlių Kūlupalio, Plunkės, Rindės, bet upės vaga čia siaura. Pakrantės apsuptos miškais, didingais ąžuolais, civilizacijos nesugadinta gamta. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – privati poilsiavietė. Kairėje prasideda Lėgų, o dešinėje – Volungiškės miškas.
Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, auga Lėgų miško ąžuolas – milžinas. Jo kamieno apimtis siekia virš 6 m. Pasakojama, jog šis didingas ąžuolas mena pagonybės laikus, kad po juo žemaičiai kūrenę šventąją ugnį ir garbinę Perkūną. 
Nuo Lėgų ąžuolo tęsiasi natūralios pievos – lobis botanikams ir visiems gamtos mylėtojams. Ties Deguvos upeliu Jūra kerta administracinę ribą – paliekama Rietavo savivaldybė, prasideda Šilalės rajonas. Už upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą. Tai Lembo alkakalnis.
Sustojus ties Aitros žiotimis, galima paėjėti iki Lembo kaimo, kur gimtojoje sodyboje atstatytoje klėtelėje įrengtas žymaus kalbininko Kazimiero Jauniaus muziejus.
Grimzdai (Nr. 2). Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m). Iš dešinės ties lieptu Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis.
Paragaudis (Nr. 3). Ties juo virš Jūros kabo dar vienas lieptas. Liepto kairėje, apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas.
Kiek žemiau galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.
Žadvainai – pati aukščiausia Jūros vieta, nuo kur galima pradėti žygį baidare pasroviui upe. Gražios vietos trumpam sustojimui, poilsiui, pasimaudymui, bet nakvynei daugiau vietų artėjant link Kvėdarnos. Mašinas palikti arba nakvynei palapines galima statyti už 20 nuo maršruto pradžios – Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Artimiausios privačios stovyklavietės, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos nuo maršruto pradžios: TURISTAUK LT šeimos Dobilų slėnis su nameliais ir vieta palapinėms už 22 km, Rupšių šeimos kaimo sodyba ir poilsiavietė Palaivis 22 km.
Baidarių nuoma Kvėdarna – Padievaitis (Dobilų Slėnis) – Pajūris: plaukimas TURISTAUK LT baidarėmis vykdomas visus metus, tiek vasarą, tiek žiemą, jei upės nesukausto ledas. Ieškote nepamirštamos patirties gamtoje ir mėgstate gerokai pairkluoti? Tai šis maršrutas jums! Kas jūsų laukia?
Pirma, maršrutas ĮVAIRIAPUSIŠKAS ir NENUOBODUS – tai galimybė suderinti nuotykius ir aktyvų poilsį gamtoje, nes nuirkluoti virš 20 per dieną yra gera raumenų mankšta.
Antra, PATOGU. Jeigu planuojamas tik kompanijos plaukimas, be nakvynės, turistai saugiai savo automobilius gali palikti tiek starte – Kvėdarnos stovyklavietėje prie Padievaičio piliakalnio, tiek finiše – Pajūrio rekreacinėje stovyklavietėje. Visi logistikos sprendimai – TURISTAUK LT rūpestis.
O trečia, ir svarbiausia, galite pasinaudoti KOMPLEKSINIU PASIŪLYMU: baidarė + nakvynė + pirtis + kubilas. Jums rezervuojame TURISTAUK LT šeimos privačius namelius Dobilų Slėnyje arba stovyklavietę su palapinėmis. Be to, pasirinkus dviejų dienų plaukimą su nakvyne Dobilų Slėnyje, pirmą dieną baidarės ir turistai bus nuvežti į pirmos dienos maršruto pradžią Paragaudį, o antrą dieną parvežti iš finišo Pajūryje.
Atraskite įspūdingą Jūros upės maršrutą Kvėdarna – Padievaitis – Pajūris ir pažadame: nuobodu nebus. Rėvų kaskados, nuolat besikeičiantis gamtovaizdis, lėkštėjantys ir vėl į viršų kylantys krantai, tinkamos vietos žvejybai, didingų ąžuolų, istorinių vietų bei piliakalnių gausa kelionę pagyvina ir palieka ilgai įsimintiną.
Padievaičio piliakalnis, Kvėdarnos miestelio stovyklavietė (Nr.5)
Patogi vieta baidarininkams apžiūrėti legendomis apipintą ir Šilalės kraštą garsinantį Padievaičio piliakalnį bei šventvietės akmenį, gulintį pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio upelio krante. Šio akmens, vadinamo Velnio Sostu arba Velnio krėslu, dydis 1,6 X 1,8 m ir 0,7 m aukštis.
Ties Padievaičio piliakalniu upė verčiasi per aukštoką slenkstuką.
Už 100 m įteka Druskinis. Jei sustoję stovyklavietėje neaplankėte Padievaičio piliakalnio, dabar tai galima padaryti. Prie Druskinio žiočių galima sustoti ir užkopti į piliakalnį ar pietiniu upelio krantu nueiti pažiūrėti Velnio Sosto akmens. Iki jo – apie pora šimtų metrų.
Toliau, pasileidus baidare pasroviui Jūros upe, žygeivius nuolat pasitiks šniokščiančios rėvos, brastos ir slenksteliai, o pakrantėse nebus sunku rasti atvirų aikštelių, tinkamų atokvėpiui. Netruksite pasiekti Dobilų slėnį ir dar už puskilometrio Palaivio poilsiavietę (Nr.6)
Jūra, pamaitinta Lokupio, Vėžaus, pasiekia Drobūkščius (Nr.7).
Toliau įsrovena Labusas, Skurbynas, Vingainis ir Jūra pasiekia Visdžiaugų gyvenvietę. Jei plaukimas baidarėmis tęsiamas, kiek žemiau geros vietos žvejybai.
Ties Gūvainiais, Jūra verčiasi per kelis slenkstukus, peršoka brastą. Upė kurį laiką teka atviru vėjams slėniu, tačiau kai iš kairės įteka Žąsinalio upokšnis, vaizdas keičiasi. Jūra neria į žalią miško tunelį ir netrukus pasiekia Lokystos žiotis.
Ties Lokysta, kairiajame Jūros krante, prasideda Kirnių I, o dešiniame – Kirnių II kaimai. Ties Kirnėmis Jūra daro vingį rėvų kaskadomis kairėn, apjuosdama aikštelę, padabintą didingais ąžuolais. Keli yriai ir vasarą žygeiviams kelią pastoja tankūs meldynai, upė dalijasi į daugybę upeliukų.
Prasiyrus pro meldus, upėje brasta. Ties brasta verta sustoti ir apžiūrėti Kirnėse II esantį 1863 m. sukilėlių kapą.
Toliau įteka Žvėrė, Šilvada, Ilgotis. Paėjus apie 250 m Ilgoties slėniu, Ilgoties kairiajame krante stovi milžiniškas – apytikriai 5 m ilgio, 4 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio – gamtos ir mitologijos paminklas – Keberkščių akmuo.
Pajūris, Lileikėnų lieptas (Nr.13). Tik įplaukus į miestelį, virš Jūros ištemptas ilgas kabantis lieptas, vad. “Beždžionų” tiltu. Iškart už jo – sugriautos užtvankos vietoje susidaręs nemažas slenkstis, o už jo – Jūrą perkerta brasta.
Čia patogu sustoti ir apžiūrėti Pajūrio buvusį dvarą, netoli upės esantį Pajūrio parką, kuris garsus 5,5 m apimties ąžuolu – gamtos paminklu, triliemene tuopa.
Įsėdus į baidares ir paplaukus tik truputi žemyn, dešiniajame krante, vos keliasdešimt žingsnių nuo upės, stovi Lileikėnų piliakalnis, vadinamas Pile, o dar truputi žemiau – Kisės ir Jūros santakoje – Pakisio piliakalnis.
Išlipti Baidarių prieplaukoje. Pajūrio stovyklavietė sutvarkyta ir labai prižiūrima – įrengtos pavėsinės, tinklinio, futbolo ir krepšinio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelė, yra WC, tinkama vieta poilsiui ar įsikurti su palapinėmis nakvynei. Geras privažiavimas, mašinų stovėjimo aikštelė.
Jei planuojamas žygis iki Žvingių, tik apiplaukus stovyklavietę, už Nemylo žiočių, galima sustoti kairiajame krante ir aplankyti senąsias Pajūrio kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, skverelį, kuriame lapoja 6,5 m apimties tuopa, Švč. Trejybės bažnyčią, statytą 1830 m., memorialą “žuvusiems Sibire” ir “žuvusiems už Lietuvą”, įrengtą 1994 m.
Jei baidarių nuoma Kvėdarna – Pajūris upės Jūros maršrutu nesibaigia Pajūrio stovyklavietėje, žygis tęsiamas toliau, kertamas Šilalės – Šilutės plentas, dar kiek pairklavus, paliekama paskutinė Pajūrio sodyba.
Žemiau Pajūrio prasideda neilga apie 6 km., tačiau srauni ir smagi Jūros atkarpa. Vidutinis nuolydis 6 kilometrus čia šokteli net iki 1,4 m/ km., o vėliau jau kiek aprimusi Jūra pasiekia Bikavėnų – Žvingių tiltą (Nr.19).