Baidarių nuoma Lokysta vykdoma tik ankstyvą pavasarį arba vasarą po gausių liūčių, potvynio metu. Maršrutas tik ištvermingiems!

Plaukimas baidarėmis Lokysta nuo Šilalės miesto iki žiočių su upe Jūra

Jog šleivojo lokiai ir Šilalės krašte, primena čia almanti upė Lokysta, Jūros kairysis intakas. Nors retame žemėlapyje pažymėta, ji nėra tokia jau menka. Iš pradžių mažutėlis upelis, prasidėjęs netoli Laukuvos,  vėliau aplankyti kaimai ir kaimeliai: Nevočiai, Leviškiai, Leviškių miškas, Dirkintai, Šėrikai, pasiekęs Šilalės miestą, upeliukas virsta visai nemaža, žygiams baidarėmis tinkama upe.

Lokystos vardas randamas dar 1394 m. Šiuos, senesnius ir ne tokius senus laikus mena keli prie upės išlikę piliakalniai, senkapiai. Pakrantes puošia dailios koplytėlės, senoliai medžiai ar puikūs skardžiai.

Upės ilgis 46 km, baseino plotas 166 km². Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa Šilalė – santaka su Jūra apie 14 km., toliau irkluojama Jūros upe.

Lokysta  prasideda Laukuvos apylinkėse. Nuo versmių iki Šilalės teka į pietus, toliau pasuka į vakarus. Įteka į Jūrą 112 km nuo jos žiočių, 9 km į vakarus nuo Šilalės.

Vidutinis nuolydis 183 cm/km, aukštupyje, apie 10 km atkarpoje – 350 cm/km. Vidutinis debitas aukščiau Virkulės 0,42 m³/s, žiotyse 2,12 m³/s.

 Plaukimas baidarėmis upe Lokysta tiems, kurie mėgsta ankstyvus pavasario potvynius, kurie nori išbandyti jėgas, įveikiant begalines medžių užvartas, bebrų sąnašas, rėvas, slenkstukus.

13,3 km iki santakos su Jūra. Šilalės – Kvėdarnos kelio tiltas. Maršruto pradžia.

Ties Šilale ir dar keletą kilometrų žemiau jos, Lokysta teka ramiai, mažai vingiuodama ir sukiodamasi. Kairėje – Lentinė.

10 km. Rubinavas

Tuoj už miesto priplaukiame pirmąjį didesnį kaimelį, įsikūrusį kairiajame upelio krante, ir pamatome didžiausią Lokystos žemupio įdomybę – Rubinavo piliakalnį, kuris dar vadinamas Šarūnkalniu. Šarūnkalnis apipintas gražiais padavimais.

Seniau čia gyvenęs stipruolis milžinas, kunigaikštis Šarūnas. Jis buvęs užburtas ir tik naktimis, papūtęs į ragą, išvesdavęs iš piliakalnio požemių šarvais blizgančią savo kariuomenę. Kiti piliakalnį vadina Šarūno Kapu, nes jam mirus, buvo čia palaidotas, o kariuomenė kepurėmis ir sunešusi šį kalną – kapą. Į vakarus nuo piliakalnio garma trumputis upelis Šarūnas. Pradžią jam davusios Šarūno ašaros. O pravirkęs jis tada, kai grįžęs iš išvykos ir radęs pilį priešų sudegintą.

9 km. Rubinavo vandens malūno liekanos.

Užtvankos vietoje rėva. Stipresnė srovė.

Vanduo Rubinavo malūno girnas suko dar prieš kelis dešimtmečius. Po to šis technikos ir architektūros paminklas buvo gerokai apleistas. Sunyko ir padavimai. Tik pasakojama apie malūne gyvenusį velnią, kuris apgaudinėdavęs žmones.

8,6 km. Į upę atsiremia buvusio Rubinavo dvaro liepų alėja.

Tik puskilometris žemiau buvusio Rubinavo dvaro (pasakojama, kad šeimininkai turėjo didžiulį kiaušinio dydžio brangakmenį – rubiną ir iš čia kilęs vietovės pavadinimas) į Lokystą iš dešinės įsrovena nedidelis upeliukas Sausruva.

7,6 km. Dešinysis intakas – Sausruva.

O čia ir prasideda… Garmėdama vis greičiau ir greičiau, Lokysta virsta ištisine rėvų, nedidelių slenksčių virtine ir išlieka tokia iki žiočių. Nuolydis šiame ruože net 1,85 m/km.

4,6 km. Didelėje upės kilpoje dešiniajame Lokystos krante atodanga. Pasikeičia ir pakrantės. Vietoj lėkštokų krantų, apaugusių alksnynais, prieš akis išdygsta aukšti vaizdingi skardžiai, apaugę didingais ąžuolais ir eglėmis. Lokysta tampa tokia vingiuota, kad vienas posūkis keičia kitą, viena kilpa keičia kitą.

O kur dar gamtos kliūtys… Tai įspūdingas vandens kelias! Tokia pat garmanti, peršokusi per smagų slenkstuką, Lokysta pasiekia Jūrą.

0 km. Jūros ir Lokystos santaka.

Stovyklavietė, nakvynės vietos

Žygis TURISTAUK LT dvivietėmis ar vienvietėmis baidarėmis tęsiamas toliau Jūros upe iki Kirnių apie 1 km., arba iki Tūbučių kaimo apie 6 km., arba iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės baidarių prieplaukos dar apie 8 km.

Jei planuojama nakvynė, geriausia palapines statyti Pajūrio rekreacinėje stovyklavietėje, kur turistų patogumui įrengtos pavėsinės su lauko baldais, suformuoti smėlio paplūdimiai, įrengtos tinklinio, krepšinio, futbolo aikštelės. Ką veikti ras ir mažieji turistai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė su sūpynėmis ir čiuožyklomis.

Nakvynei su palapinėmis galima apsistoti ir radus gražesnę pakrantę natūralioje gamtoje.

 Žvejyba, meškeriojimo vietos Lokystoje, sezonas upėje Lokysta

Lokystoje gaudomi upėtakiai, kiršliai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausia meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Upė Lokysta ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Megėjiška žūklė Lokystoje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.

Baidarių nuoma Lokysta tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

The post Baidarių nuoma Lokysta appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai,  dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis –  visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės. 

Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną.  O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.

Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.

Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.

Baidarių nuoma upe Jūra – VIENA DIENA su TURISTAUK LT

Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.

Baidarių nuoma upe Jūra – DVI DIENOS su TURISTAUK LT

Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.

TURISTAUK LT kompleksiniai pasiūlymai: baidarės + stovyklavietes, nakvynė, poilsis

1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai,  pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.

TURISTAUK LT baidarių bazėje paruošta 120 kokybiškų baidarių – vietų bus visiems!

Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.

Daugiau nei 20 metų dirbame, kad turistų poilsis būtų be rūpesčių

Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.

Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.

Baidarių nuoma upe Jūra – aprašymas, informacija

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.

Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m³/s, Pajūryje 11,4 m³/s, prie Tauragės – 21 m³/s, žiotyse – 42 m³/s.

Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.

Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.

Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.

Plaukimas baidarėmis Jūra su vaikais

Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

The post Baidarių nuoma upe Jūra appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Jūros upe net 140 km atkarpoje TURISTAUK LT siūlo įvairaus ilgio, įvairaus sudėtingumo maršrutus. Bet šis 8 km. baidarių maršrutas Kirnės – Pajūris tiesiog tobulas kai norisi nepervargti, bet pajusti plaukimo malonumą. Be to, galima pasimėgauti ne tik plaukimu, bet ir pasivaikščioti Jūros upės pakrantėmis – čia lankytinų vietų gausu.

Išplaukimo vietoje kviečia užsukti 1863 m. sukilėlių kapai Kirnių kaime (Pajūrio sen.). Finišas  Pajūrio stovyklavietėje, o nuo ten netoli visi lankytini objektai. Skubėti tikrai nereikia – finišą lengvai irkluodami, sustodami pasišnekučiuoti ir užkąsti, pasieksite per 2 – 3 valandas. Daugiau laiko galima skirti sustojimams atokvėpiui, maudynėms, gamtos pasigrožėjimui ir pasivaikščiojimui.

Jūros upės maršrutas Kirnės – Pajūrio miestelis  yra puikiausias – ne per sunkaus, ne per ilgo, bet įdomaus maršruto – pasirinkimas plaukiant su mažamečiais vaikais. Šis baidarių maršrutas Kirnės – Pajūris su lankytinų objektų apžvalga rekomenduojamas ir įmonių kolektyvams, bendruomenių, moksleivių, studentų kombinuotiems baidarių – pėsčiųjų žygiams su gidu.

Po plaukimo baidarėmis rekomenduojame pasivaikščioti po Pajūrio miestelį Šilalės rajone. Aplankyti Pajūrio buvusį dvarą, parką, senąsias kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, skverelį, kuriame lapoja 6,5 m apimties tuopa, Švč. Trejybės bažnyčią.

Pajūrio centre įrengta Tremtinių aikštė – memorialas “Žuvusiems Sibire” ir “Žuvusiems už Lietuvą”. Aikštėje pusračiu išdėstyti septyni didžiuliai rieduliai, simbolizuojantys septynis regionus, į kuriuos tremti Pajūrio parapijos žmonės: Tomsko, Irkutsko, Permės sritis, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštus, Jakutiją, Komiją.

Jei yra laiko ir noro, galima įkopti net į du piliakalnius – Pakisio ir Lileikėnų.

Stovyklavietės, nakvynės vietos, plaukiant TURISTAUK LT maršrutu Kirnės – Pajūris

Po žygio vakaroti ar nakvynei palapines galima statyti Pajūrio miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Turistams prie Jūros upės stovyklavietėje įrengtos pavėsinės su lauko baldais, suformuoti smėlio paplūdimiai, įrengtos aikštelės – krepšinio, futbolo, tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelės. Čia yra ir saugi automobilių stovėjimo aikštelė, WC, vanduo.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

The post Jūros upe maršrutas Kirnės – Pajūris appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Venta gali tęstis ne tik keletą dienų, bet ir visą savaitę, nes Lietuvos teritorijoje upė teka 167 kilometrus, o visas Ventos ilgis 346 km.. Išteka iš Medainio ežero, Telšių rajone. Aukštupyje srauniai leidžiasi Žemaičių kalvyno aukštumos šlaitais į rytus. Nuo Dubysos kanalo pasuka į šiaurės vakarus, teka Vidurio žemuma, už Mažeikių pasiekia Latvijos teritoriją ir Ventspilyje įteka į Baltijos jūrą ties Venstspiliu. Teka pro Užventį, Kuršėnus, Papilę, Ventą, Viekšnius, Mažeikius.

Ventos upės vagos plotis aukštupyje 3 – 8 m, vidurupyje 30 -50 m, žemupyje 100 – 150m. Gylis aukštupyje 0,5 – 1,5 m, vidurupyje 1,5 – 2,5 m. Per visą ilgį upė nukrenta 180,2 m. Vidutinis nuolydis 0,51 m/km. Didžiausias nuolydis aukštupyje ir vidurupyje iki santakos su Virvyte. Virvytė – kairysis Ventos intakas, labiausiai tinkamas vandens turizmui, jos ištakos laikomos Šilalės rajone apie 3 km į rytus nuo Laukuvos miestelio.

Venta gana vandeninga, tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Sausmečiais nusenka, o polaidžių ir liūčių metu smarkiai patvinsta. Kliūtys: rėvos, nedideli slenksčiai, užtvankos, dideli akmenys, vietomis labai tanki augmenija. Esant pakankamai vandens, su nedidelėmis kliūtimis baidare galima pradėti plaukti nuo Užvenčio – Šaukėnų kelio tilto. Šioje vietoje upės vaga apie 7 m pločio, pakrantėse daug karklų, nendrių, srovė 0,2 m/s. Nuo šio tilto trasos ilgis Lietuvoje sudaro 127 km (trukmė 5 -7 dienos).

Paplaukus apie 5 km iš dešinės Ventos – Dubysos kanalas. Kanalas prakastas pro Kurtuvėnus iki Bubių. Jo statyba nutrūko 1831 m sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, šlaitai nuslinkę, šliužai suirę. Jis įeina į Kurtuvėnų landšaftinio draustinio teritoriją. Toliau vaga plati, kliūčių nėra, pakrantės apaugusios krūmais, vietomis nedideli miškeliai. Vasaros metu turistai dažniausiai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų.

Baidarių nuoma Venta populiariausiu baidarių maršrutu Kuršėnai – Ventos gyvenvietė, trukmė 3 dienos, 47 km..

TURISTAUK LT baidarių nuomos bazė – Balsių kaimas, Šilalės rajonas.

The post Baidarių nuoma Venta appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Dubysa – vaizdinga kelionė baidarėmis didžiausia vidurio Lietuvos upe rytų Žemaitijoje,  Dubysos regioninio parko teritorija, kuria upė vingiuoja 65 km. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Vidutinio sraunumo, duburiuotą upę mėgsta vandens turistai, šeimos su vaikais.

Dubysos upės slėnis ryškus, 0,3-0,5 km pločio, labai gilus, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs. Vagos plotis 20 – 30 m, gylis 0,3-1,5 metro. Vidutinis upės nuolydis 0,65 m/km. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Vanduo švarus. Kliūčių plaukimui nedaug. Pagrindinės kliūtys – buvusių vandens malūnų griuvenos. Pradėdama tekėti iš plačiai išsiliejusio tvenkinio, vadinamo Šiaulių jūra, esančio netoli Bubių, Dubysa iki Lyduvėnų vandenis neša pietų kryptimi, paskui pasuka į pietryčius, o nuo Ariogalos – į pietvakarius. Šia linkme tekėdama ji savo kelią baigia ties Seredžiumi įsiliedama į Nemuną.

Baidarių nuoma Dubysa – maršruto aprašymas, stovyklavietės, lankytinos vietos

Lyduvėnai (tiltas per Dubysą Kušeliškė – Lyduvėnai – Maironiai) – Kalniškiai. 10 km., apie 2,5 – 3,5 val.

Dubysos regioninio parko teritorija. Aukščiausias 42,5 m. ir ilgiausias 599 m. Lietuvoje geležinkelio tiltas – Lyduvėnų tiltas. Tarpuslėnių lankomis vingiuodama Dubysa greitai nutolsta nuo Lyduvėnų. Iš kairės į ją atiteka Lapinė. Upės dugnas gražus, šviečiantis smėliu. Už 1,5 km – kitas intakas – Žyzdrė.

Kalniškiai ( tiltas per Dubysą Raseiniai – Šiluva) – Kaulakiai. 12 km., apie 3 – 5 val.

Kairiajame Dubysos krante dar prieš tiltą – parko stovyklavietė. Čia patogu apsistoti trumpesniam poilsiui, nakvynei. Tik baidare praplaukus tiltą – betoniniai buvusios Kušeliškės hidroelektrinės pamatai. Esant pakankamam vandens lygiui, galima “nušokti” nuo užtvankos. Nušokusi nuo užtvankos liekanų, greitai Dubysa pasiekia Rainiškio kaimą. Čia upė susiaurėja, pagilėja. Vietiniai gyventojai šią vietą vadina Skendene. Netrukus iš kairės įteka Tvarkantė. Ties Tvarkantės žiotimis upės dugnas grįstas akmeninis, o pačiame tėkmės viduryje du akmenys skaido srovę. Ši vieta dar vadinama Burbulyne.

Kairėje – Liolingos intakas. Priartėjus prie žiočių, upės vagoje viena už kitos žaliuoja dvi salos. Ši upės vieta vietinių praminta Trišake, nes, apžiojusi salas, upė šakojasi, išsidalindama į tris srautus. Dubysos intako Liolingos vardas siejamas su primirštu žodžiu „liolis“ (dumblas, purvas).

Bralinskiai. Kelią baidarininkams pastoja nugriauto Bralinskių vandens malūno 1,2 m aukščio užtvanka. Puiki vieta sustojimui – pasimaudyti, poilsiui. Jei ilgiau nesustosite ir pasileisite į kelionę, tuoj pamatysite per Dubysą einantį tiltą kelyje  Raseiniai – Baisiogala, o už jo dešiniajame krante Lakštingalos poilsiavietę.

Kaulakiai  (tiltas per Dubysa Raseiniai – Baisiogala) – Betygala. 15 km., apie 4 – 6 val.

Lakštingalos poilsiavietė. Patogus išsilaipinimas, krepšinio, tinklinio aikštelės, kita rekreacinė įranga. Čia dažnai vyksta turistų sąskrydžiai, įvairūs festivaliai.  Šioje vietoje galima apsistoti ir nakvynei. Pailsėję Padubysio miško poilsiavietėje, plaukiant toliau, už keleto upės vingių išnyra didingas Padubysio piliakalnis, kuriame gausu spalvingų, slėnį puošiančių augalų. Nuo piliakalnio atsiveria puikus kraštovaizdis, tačiau piliakalniu galima grožėtis ir iš baidarių. Toliau pakrantes vėl saugo Padubysio miškas.

Kairiajame krante – Luknės intakas. Luknės gemorfologinis draustinis. Už kelių šimtų metrų – dar vienas iš daugelio Dubysos kairiųjų intakų – nedidelis upokšnis Kurantas. Linksmai klegėdamas jis tarsi šoka nuo kranto į Dubysą. Vietomis upė ardo atodangomis šviečiančius krantus. Šiose vietose ypač dažnai kaitaliojasi upės nuotaika: čia ji rami, pasiaurėjusi, čia srauni, platėjanti, šniokščianti per akmenynus, rėvas. Reikia būti atsargiems, kad laivelis neužšoktų ant pasislėpusių akmenų, žvyruotų seklumų. Kiek žemiau – neveikiančio Navininkų malūno užtvanka.

Sulėtinusi tėkmę, Dubysa artėja prie Maslauskiškių kaimo, kurį garsina vandens malūnas.

Kairėje – Mūkės intakas. Maslauskiškiai. Apgriauta vandens malūno užtvanka. Jei vandens lygis žemas – laivelius reikia perkelti.

Betygala (pėsčiųjų kabantis lieptas per Dubysą) – Ariogala. 13 km., 3 – 5 val.

Kairėje – Lelyko intakas. Lelyko – Dubysos santakoje yra patogi vieta poilsiui bei nakvynei. Iki Betygalos 1,5 km. Galima pėsčiomis pasiekti vieną gražiausių miestelių, kuriame gausu lankytinų objektų, parduotuvė, kavinė, paštas. Dėl ekskursijų tartis su Betygalos seniūnu arba į Raseinių krašto istorijos muziejų.

Plaukiant link Ugionių (anksčiau vadintų Ugnioniais), iš kairės į Dubysą įsilieja Žvėrinčius, iš dešinės – Lukštinė, Šventupis. Toliau plaukdami vingiuojančia Dubysa, pamatysite iškilią Ugionių kaimo bažnyčią. Ugioniai, pėsčiųjų lieptas. Kaimas įsikūręs Dubysos slėnio viršuje. Jo puošmena – iškili liaudies klasicizmo akmens mūro bažnyčia, greta kurios yra stebuklais pagarsėjęs šaltinis koplyčioje, vadinamas „Marijos ašaromis“. Kitame Dubysos krante, prieš Ugionių bažnyčią – kalnas, vadinamas Kaukazu (ties pėsčiųjų tiltu). Upėje keletas seklių brastų. Nusiyrę apie 1,5 km upe žemyn, kairiajame krante – Rociškės piliakalnis, vietinių vad. Aukštuonos kalnu. Tai didelis trijų aikštelių piliakalnis. Nuo jo atsiveria gražus Padubysių kraštovaizdis. Toliau vingiuojanti Dubysa į savo glėbį priima vis naujus intakus. Viena didesnių – Kirkšnovės upelį.

Tarpukalvėmis vingiuojanti Dubysa toliau renka intakus. Iš kairės į ją įteka Cibravis, dar vadinamas Turkšliu, Upytė, Kirkšnovė (Kiršnovė), iš dešinės – Platupis, Perkūnravis, Plienupis. Prie Kirkšnovės ir Dubysos santakos – medžiais apaugęs Darbutų piliakalnis, dar vadinamas Bielskio kalnu, nes ant jo palaidotas netoliese gyvenęs dvarininkas, Bielskis, pagarsėjęs savo rūstumu. Piliakalnio papėdėje, prie Dubysos, įrengta aikštelė su lauko baldais, laužavietė. Patogi vieta nakvynei. Už Kirkšnovės žiočių Dubysa staiga sulėtėja ir netrukus įsilieja į dirbtinį ežerą.

Plembergo tvenkiniai. Perplaukus baidarėmis juos, už kelių vingių matyti senojo Žemaičių plento gelžbetonis tiltas.

Buvusi Ariogalos malūno užtvanka – išgriauta, galima laisvai praplaukti; upės senvagė užakusi. Baigiasi regioninis parkas, prasideda Dubysos ichtiologinis draustinis.

Ariogala, tiltas per Dubysą prieš Ariogalą. Ariogala įsikūrusi viršutinėje Dubysos terasoje, tarp upės ir plento. Prie kelio Ariogala – Betygala, ties žemuoju tiltu, kairiajame Dubysos krante, yra trumpalaikė poilsiavietė. Maršruto Lyduvėnai – Ariogala pabaiga. Baidarių nuoma Dubysa galima pasirūpinti dar kelioms dienoms ir keliauti iki pat Nemuno.

Baidarių nuoma Dubysa: Ariogala – Seredžius, maršruto ilgis 29 km., trukmė 1 – 2 dienos.

Vandens turistai gali toliau tęsti kelionę Dubysa iki Nemuno, susipažinti su panemunės gyvenvietėmis: Seredžius, Veliuona, Raudonė, Skirsnemunė, Jurbarkas ir kt. Vanduo švarus, vagos plotis – 40-60 m, gylis iki 3m. Pagrindinės plaukimo kliūtys: slenksčiai, dideli akmenys, seklios brastos, buvusių vandens malūnų griuvenos.

Atminkite, kad parko teritorijoje apsistoti nakvynei, stovyklauti, kurti laužus galima tik tam skirtose vietose!

Baidarių nuoma Dubysa tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

The post Baidarių nuoma Dubysa appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Minija – tai 2 – 3 dienų TURISTAUK LT baidarių maršrutas vakarų Lietuvos upe nuo Kartenos iki automagistralės Klaipėda – Kaunas. Minija – dešinysis Nemuno intakas. Minijos upė prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Baseinas asimetrinis, didžioji dalis Minijos intakų yra kairieji. Minijos pakrantėse daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms.

Aukštupyje iki Kartenos – srauni ir rėvėta, daug slenksčių. Minijos nuolydis Dyburių kilpoje – virš 2 m/km. Žemiau Kartenos – rami ir vandeninga. Įteka į Nemuno deltos atšaką – Atmatą, netoli Rusnės. Kelionę baidarėmis galima pradėti ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Platelių landšaftinis draustinis – viena gražiausių Lietuvos vietų. Pakeliavus vieną ar dvi dienas Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į Miniją netoli Plungės. Plaukimą baidarėmis galima pradėti ir Minija nuo Stalgėnų. Maršrutas Babrungu ir Minija iki Kartenos vasaros metu ne visur praplaukiamas, šia atkarpa rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liūčių esant aukštesniam vandens lygiui.

Plaukimas Turistauk.lt baidarėmis (Turistauk.lt baidarių centras adresu: Šilalės rajonas, Balsių kaimas) rekomenduojamas nuo Kartenos iki Kauno – Klaipėdos automagistralės A1 – tai žygis po Minijos ichtiologinį ir senslėnio kraštovaizdžio draustinius. Šiame ruože slėnio plotis – 0,6 – 1 km. Krantai  1 – 3,5 m., atodangose 10 – 15 m. aukščio. Vagos plotis 25 – 35 m. Yra keletas rėvų. Gylis 1,5 – 3 m. Vanduo švarus. Maršrutas eina Kretingos ir Klaipėdos rajonais.

Baidarių nuoma Minija: maršruto aprašymas, lankytinos vietos

Kartena (tiltas per Miniją kelyje Plungė – Kretinga) – automagistralė Kaunas – Klaipėda. 36 km., trukmė 2 – 3 dienos.

Baidarių nuoma Minija pradžia. Pačiame pietiniame Salantų regioninio parko pakraštyje driekiasi Kartenos miestelis, minimas jau nuo 1253 m. Jame 1634 m. Sapiegos pastatė pirmąją bažnyčią. 1639 m. įkūrė parapinę mokyklą. Šiandien miestelį puošia apie 1875 m. pastatyta vienintelė žemaičiuose bebokštė, neobarokinė, bazilikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia. Kitapus aikštelės tebestovi XVIII a. pabaigoje statyta smuklė.

Nuo Kartenos tilto ateina žvyrinis keliukas. Čia galima pradėti plaukimą baidarėmis į Minijos žemupį. Už keleto kilometrų priplaukiame išlaužtą vandens malūno užtvankos vietą. Didelis slenkstis pilnas akmenų. Už slenksčio, kairėje pusėje, puiki vieta apsistoti. Krantas šiek tiek status, tačiau labai gražus ir palypėjus atsiveria aikštelė. Šalia – Žalgirio miškas.

Toliau Minijos pakrantėse pilna balto, sąnašinio smėlio pliažų. Dešinysis intakas – Kartenalė.

Dešinėje Raguviškiai, gatvinis kaimas ir IX-XII a. kapinynas. Vakariniame pakraštyje krantus dar siekia Žalgirio miškas. Praplaukiam Raguviškių tiltą. Upės dugnas nusėtas smulkiais akmenukais. Kiek tolėliau, iš dešinės, prasideda sodai. Matyti padaryti mediniai laipteliai į krantą, maudyklės. Kairėje – Baublių kaimas, šalia jo – 120 ha parkas.

Gerokai paplaukus už Baublių, kairėje įrengta poilsio aikštelė. Netoliese – Utrių kaimo vienkiemiai. Palikę Utrius plaukiame toliau.

Dešinėje – architektūrinis paminklas – etnografinė sodyba.

Kairėje – Pikteikių gyvenvietė. Upėje, buvusio Pikteikių vandens malūno išgriautos užtvankos vietoje stūkso akmenys, nedidelis slenkstis. Toliau upė rami, priaugusi vandens augmenijos. Stačiuose kranto šlaituose pilna urvinių kregždžių lizdų.

Kairėje įteka Žvelsa –  kairysis Minijos intakas, pavasarį traukiantis ekstremalaus plaukimo mėgėjus iš visos Lietuvos. Jau matyti Žvelsėnų kaimas. Čia, gražiame Minijos draustinyje, įsikūrusi etnografinė kaimo turizmo sodyba. Upė mažai vingiuota, teka tarp aukštų senslėnio krantų. Nors retokai, vis dar pasitaiko rėvų. Kairiajame Minijos krante, Gerduvėnų piliakalnio papėdėje, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba.

Kauno – Klaipėdos automagistralės pylimas ir tiltas

Tuoj už tilto didelė poilsiavietė. Tai mėgstama gargždiškių poilsio vieta. Čia gražūs pliažai, patogus privažiavimas, laužavietės, vaikų žaidimo aikštelės. Baidarių nuoma Minija baigiama.

Baidarių nuoma Minija tel.:  +370 699755 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

The post Baidarių nuoma Minija appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.

Plaukimas Aitra –  pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.

Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.

Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.

Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi  į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.

Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.

Baidarių nuoma Aitra, maršruto aprašymas, stovyklavietės nakvynei

Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas

22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.

Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.

Buvusio Girėnų vandens malūno iš akmenų sukrauta užtvanka

7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.

Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

Kauno – Klaipėdos automagistralės tiltas

7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.

Rietavo – Šilalės plento tiltas

4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.

1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.

0  km. Aitra įteka į Jūrą.

Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.

Žvejyba, žvejybos vietos ir sezonas Aitros upėje (Jūros intakas)

Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

The post Baidarių nuoma Aitra appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Akmena vykdoma tik pavasarį kovo – balandžio mėn., o vasarą bei rudenį  – tik po gausaus lietaus, potvynio metu

 Akmena – Jūros intakas – verta vandens turistų dėmesio, nes per visą savo ilgį ji yra srauni, su rėvomis, žavi kraštovaizdžiu, o vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – 186 cm į kilometrą.  Upė teka per Pagramančio regioninį parką. Per pavasario potvynius aukštupyje vanduo pakyla iki 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.

Baidarių nuoma Akmena – tik turintiems patirties vandens turistams. Maršrutas labai įdomus, ekstremalus ir vaizdingas!

Akmenos upės ilgis 80 km, baseino plotas 386 km². Prasideda pelkėtoje aukščiausio Žemaitijos Medvėgalio kalno papėdėje, Skabučiuose; teka į pietvakarius.

Nuo versmių iki Ašvijos žiočių vadinama Raudžiu. Įteka į Jūrą 72 km nuo jos žiočių, kiek žemiau Pagramančio.

 Vagos plotis iki Jerubyno žiočių 3-6 m, žemiau 10-15 m; gylis 0,5-0,7 m, giliausia vieta – 3 m prie Indijos kaimo. Vagoje gausu iki 1 m skersmens riedulių. Vidutinis nuolydis 186 cm/km. Slėnis 200-250 m pločio; šlaitų aukštis 15-20 m, vietomis iki 30 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s, riedulingose rėvose iki 0,7 m/s. Debitas žiotyse: maksimalus 100 m³/s, vidutinis 4,48 m³/s, minimalus 0.4 m³/s.

Rekomenduojami įvairūs baidarių maršrutai Akmenos upe 60 km atkarpoje

Pagal tai kiek dienų – 1, 2 ar net 3 dienas – planuojama plaukti baidarėmis: Kaltinėnai – autostrada – Kazokai  – Biržų laukas – Pūtvė  – Lakštingalų slėnis – Pagramantis – Jūros ir Akmenos santaka, parenkamas maršrutas.

Vasarą Akmena labai nusenka, o su pavasario potvyniais, rudens ar vasaros liūtimis vandens lygis upėje šniokšdamas ima kilti. Per pavasario potvynius vanduo pakyla aukštupyje 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.

Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo – gegužės mėn. ar rudenį po liūčių, Akmena vietomis primena kalnų upę ir yra ypač smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimą.

Gilus Akmenos slėnis išsiskiria civilizacijos mažai sudarkytu, savitu vietovaizdžiu, kultūros paveldo vertybių gausa (piliakalniai, senkapiai, alkakalniai, šventi akmenys). Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeičiantis – atsiveria aukšti skardžiai, žmogaus rankos neliesti miškai ir miškeliai. O kur dar Akmenos Didžioji rėva…

Nuo Jėrubyno iki žiočių Akmena teka ichtiologiniu draustiniu, o vidurupis ir žemupys įjungti į Pagramančio regioninį parką. Baidares galima pristabdyti ir grožėtis upėtakiais ir kirkšliais. Žvejoti draudžiama.

Baidarių nuoma Akmena, maršruto aprašymas, lankytinos vietos

Senasis Žemaičių plentas – 60 km iki santakos su Jūra.

Nuo čia, tik esant aukštam vandens lygiui, galima pradėti įspūdingą kelionę Turistauk.lt baidarėmis Akmenos upe.

Verta pasižvalgyti  po Kaltinėnus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Apytiksliai 1416 – 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu Kaltinėnuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Bažnyčia 1988 metais sudegė. Vietoj jos stovi nauja – modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas – puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos.

Kita lankytina vieta – kapinės, kur ant kalnelio stovi medinė, aštuonkampė, liaudiškos architektūros koplyčia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktomis šventųjų skulptūrėlėmis. Čia palaidotas garsus rašytojas Dionizas Poška, rašytojo žmona Uršulė ir jos motina.
Didžiulio, su įtvirtintu priešpiliu ir dviem pylimais, Kepaluškalnio piliakalnio papėdėje pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam. Nuo jo matomas 19-os metrų aukščio kryžius – paminklas Žemaitijos tremtiniams.

Kaltinėnų – Upynos vieškelio tiltas

Rūteliai. 50,5 km iki Akmenos ir Jūros santakos

Baidarių nuoma Akmena pradžia. Jei vandens mažiau, geriau kelionę baidarėmis pradėti čia, nes kiek pairklavus, Akmenos upę papildo dešinysis intakas – Yžnė. Upės debitas beveik padvigubėja. Upės nuolydis padidėja, prasideda rėvos, kurios tęsiasi iki pat žiočių.

Prieš pradedant žygį upe, galima aplankyti Pagrybio piliakalnį – Skuburlo kalną.

Senieji Kaltinėnų krašto žmonės pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant ežero kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantėse rasdavo gintaro, tačiau to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanęs tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visą dugne esantį gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. Iškasė tada milžinas griovį akmenims sumesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upė Akmena.

Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatė, jog iš tiesų šioje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti, o archeologiniai radiniai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.

Pusvalandį paplaukus palyginus ramia upe, už kilometro dešinėje – Rūtelių kaimas. Upėje pasirodo pirmoji rėva. Už poros kilometrų per upę eina kabantis lieptas , o už jo – ištisa rėvų kaskada. Kiek žemiau Kaušai, virš upės kabo gelžbetoninis tiltas. Kilometru žemiau upės vagoje, prigludęs prie kairiojo kranto, guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Iš užrašytų pasakojimų žinoma, kad net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi maldai, aukodavo aukas. Neapsikentę kunigai, liepę akmenį nuridenti į upę.

Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas. Upėje ištisinės rėvos. Kadaise čia yra buvęs Kukolnikų dvaras. Dvarvietėje yra išlikusi sena su klevu suaugusi liepa, kurios apimtis – apie 4 m.

Automagistralės Kauno – Klaipėdos tiltas per Akmeną, 41,3 km. iki Jūros upės

Jūsų laukia staigmena: upė „sulenda“ į vamzdį po naujuoju Žemaičių plento tiltu. Vamzdis ilgas, tačiau juo nesunkiai galima praplaukti baidare ir net katamaranu, jei tik tinkamas vandens lygis!!! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, baidares reikia persinešti. Vieta pakankamai pavojinga, ypač turint mažiau patyrimo. Prieš vamzdį į upę subesti poliai, sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Tik kiek užsižioplinus, po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą prieš vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa. Jei vanduo nusekęs, situacija vėl kita – praplaukti negalima, nes upė dingsta po medžiais ir šakomis. Ar baidarių nuoma Akmena galima, teirautis Turistauk.lt baidarių nuomos bazėje.

Pusantro kilometro žemiau autostrados Klaipėda – Kaunas į Akmeną įteka Vaksupė

Dar žemiau jos, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Gerai išlikęs tik priešpilis.

Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus, nuganydavę jų pievas. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą eržilas blaškėsi, spardėsi ir švedų arklius išbaidė. Pėsčius švedus buvo lengviau įveikti. Mūšis vykęs plyname lauke, kitoje Akmenos pusėje. Matyt, nemažai kraujo buvo išlieta, kad vietiniai žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.

Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas. Už poros kilometrų keliuko tiltas. Netoli kairėje  – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau gera vieta pastoviui. Tuoj už Kazokų dešiniame krante – Kiaukų kaimas. Kairiojoje pakrantėje guli nemažas akmuo, ant kurio, anot padavimų, sėdėdavusios laumės. Vos už puskilometrio toje pačioje upės pusėje pūpso dar vienas – Pakoplyčio akmuo – galiūnas (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Paakmenio kaimas. Prieš Šilalės – Skaudvilės kelio tiltą, vėl rėva. Po tiltu labai stipri srovė.

Šilalės – Skaudvilės kelias per Akmenos upę, 29 km. iki santakos su Jūra

Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą – Driežai, dešinėje – Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau Driežų kaimo putoja upės rėva su nemažu vandens lygio skirtumu. Geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda Siūrinės miškas. Kiek toliau į pietus, Vaičių kaimo laukuose, tik du šimtai metrų nuo kairiojo kranto yra Vaičių piliakalnis, anot padavimų supiltas švedų ir su kaimyniniu Biržų Lauko piliakalniu sujungtas požeminiu keliu. Upėje rėvos.

22,8 km. Kertamas Šilalės – Vaitimėnų kelio tiltas per Akmeną

Dešinėje – Biržų Lauko alkakalnis.

Biržų Lauko piliakalnis dydžiu nepasižymi, tačiau nepaprastai turtingas padavimais. Pasakojama, kad senovėje piliakalnyje buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Anot kito vietinės gyventojos pasakojimo, kadaise kalne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Išsikraustydami iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius dievaičius jie paslėpė kalno gilumoje. Tokie padavimai ir tai, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, leidžia spėti, kad čia būta ne piliakalnio, o greičiau alkakalnio.

Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Tik už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta. Gera vieta pastoviui. Netrukus už Bremenos dešinėje prasideda Indijos kaimas. Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas, deja, kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Ir iš tiesų – Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Kaimo viduryje prie pat upės šliejasi Indijos piliakalnis.

Anot padavimų, piliakalnį supylė į Indijos kaimą užklydęs milžinas. Pasėmė jis su savo vyža žemės ir supylė kalną. Delnais palygino šlaitus, suplokštino viršūnę ir pasistatė ten savo namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tie baisūs dalykai, kurie dedasi tame kalne: vienas pamatęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas.

Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš panašaus indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą, upę. Už Sermo – vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau – kabantis lieptas ir jau visai netoli jūsų laukia Didžioji Akmenos rėva!

Akmenos Didžioji rėva, iki Jūros upės 13,9 km.

Rėvos pradžioje įrengta Pagramančio regioninio parko stovyklavietė, galima kuri laužą, statyti palapines. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Rėva gana ilga – apie 300 m – ir labai užgriozdinta akmenimis, todėl, esant žemam vandens lygiui, praplaukti sudėtinga, tenka manevruoti tarp didžiulių riedulių. Vasaros metu ar vėlyvą pavasarį čia tik baltuoja tūkstančiai akmenų…

Pavasarį, per potvynį, po rudens ar vasaros liūčių Akmena Didžiojoje Rėvoje tiesiog padūksta. Ūždama, kad net sunku susikalbėti, pasišiaušusi net metro aukščio bangų keteromis, ji čia verčiasi per savo Didžiąją Rėvą. Srovė labai stipri. Tada būna visko… Potvynio metu, esant aukštam vandens lygiui, baidarių nuoma Akmena teikiama tik patyrusiems baidarininkams.

Už kilometro dar viena stiproka rėva. Krantai vėl aukšti.

Kelio Pūtvė – Andriejaičiai tiltas per Akmeną – 13,5 km. iki santakos su Jūra

Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapukuose lapoja galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė.

Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai. Kairiajame krante matoma regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės Lakštingalų slėnis – puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas. Už jo tuoj ir galima sustoti nakvynei ar poilsiui stovyklavietėje. Galima laužavietėje kurti laužą, sušilti ar iškepti kepsnelį… Geras privažiavimas.

Toliau iki Pagramančio upė teškena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų.

Pagramančio miestelis. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio iškyla piliakalnis.

Pasakojama, kad seniau šioje vietoje buvęs bajoro Pagramančio dvaras. Bajoras turėjęs labai gražią dukrą Gramančią. Jai pirštis atvažiuodavę daugybė jaunikaičių. Du iš jų, Ringaila ir Songaila, norėdami įsiteikti, supylę net piliakalnį, kuris saugotų Pagramančio dvarą. Tačiau Gramančia jaunikio taip ir neišsirinkusi. Ji, išgėrusi burtininkės duoto gėrimo, virtusi upeliu.

2,7 km. Šilalės – Tauragės kelio tiltas per Akmenos upę

Kairiajame krante – Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1774 m., ir varpinė. Bažnyčioje ir šventoriuje – dailės paminklai. Iki šiol Pagramančio bažnyčioje išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius.

Dešiniajame krante – Naujininkų piliakalnis – archeologinis paminklas. Akmenos upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvų nėra. Pagramantyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti galima plaukti toliau.

0 km. Akmenos ir Jūros santaka.

Turistus nustebins naujai iškilęs Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas. Kopiant laiptais į bokštą, apačioje matosi vinguriuojančios upės, jų slėniai, o nuo 12 metrų regyklos atsiveria Pagramančio regioninio parko vaizdingas kraštovaizdis.

Aprimusi Akmena įteka į Jūros upę. Ties Ringių žemu tiltu per Jūros upę žygis baidarėmis baigiamas.

The post Baidarių nuoma Akmena appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Pajūris – Balskai: Jūros upės 25 km. maršrutas plaukiamas 1 – 2 dienas. Nuo Pajūrio miestelio stovyklavietės baidarių prieplaukos pasileidus laiveliais pasroviui, turistų laukia sraunus (vidutinis nuolydis net 1,4 m/km) ir nenuobodus ruožas iki Bikavėnų, kuris vingiuoja apie 10 kilometrų. Vėliau Jūra po truputi rimsta ir, palikusi Žvingių – Bikavėnų tiltą, apie 7 km. jau rami teka iki Visbarų.

Nuo Visbarų iki Balskų užtvankos dar 8 km maršrutas vinguriuoja gilia ir plačia upe. Baidarių maršrutas upe Jūra Bikavėnai – Visbarai – Balskai ypač patinka žvejams. Giliame Balskų tvenkinyje gausu žuvų – ešerių, lydekų, kuojų, karšių, plakių. Čia galima žvejyba: paspiningauti, pameškerioti su dugnine ar plūdine meškere. Šioje maršruto atkarpoje nesunku susirasti vietų poilsiui ar įsikurti su palapinėmis nakvynei.

Baidarių nuoma Pajūris – Balskai Jūros upe su lankytinomis vietomis

Upės Jūros maršruto Pajūris – Balskai pradžia – Pajūrio miestelio rekreacinė stovyklavietė su baidarių prieplauka (Nr.15)

Jūra kirtusi Šilalės – Šilutės plentą (Nr.16), nuvingiuoja Žvingių ir Bikavėnų link. Upė kunkuliuoja rėvomis, slenksčiais ir toliau, papildyta Gervės, Velnupio upeliukų, ritasi rėvų kaskadomis.

Kiek už ramesnio vingio įsrovena Trumpė. Už jos žiočių, vadinamoje Trišakėje, yra retas geologijos paminklas – konglomerato luitas.

“Tai įspūdingas, apytikriai žmogaus aukščio ir kelis kartus didesnio pločio bei ilgio, suakmenėjusio žvirgždo gumulas. Konglomeratai – nuosėdinės uolienos – dažniausiai susidaro vandens baseinų pakrantėse, kai kartą nugludintus riedulius ir rieduliukus vėl sucementuoja dolomitas, kalcitas, molis ar kitos medžiagos”. (V. Almonaitis. Vėl šniokščia rėvos. III dalis)

Upė Jūra ties Graužais staiga sugalvoja aplankyti Dapkiškes ir apsisuka į šiaurę. Būtent čia, 4-ame kilometre nuo Pajūrio, dunkso Dapkiškės piliakalnis. Aplankiusi Dapkiškę, upė vėl suka piečiau.

Prieš akis išnyra Žvingių  – Bikavėnų tiltas. Ties žemu, per upė einančiu cementiniu liepteliu (Nr.19) galima sustoti ir pasivaikščioti po Žvingius ir Bikavėnus. Verta aplankyti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, Pajūriškių (Žvingių parapijos) kapines ir jose stovinčią medinę Šv. Roko koplyčią. Šias kapines puošia liaudies menininko Bonifaco Norvaišos 1872 – 1873 m. iš akmens ištašyti vartai ir koplytstulpis. Taip pat čia yra paminklas Žvingių krašto partizanams.

Pajūris – Bikavėnai: populiaraus 10 km. baidarių maršruto upe Jūra pabaiga

Palikusi Žvingių ir Bikavėnų kaimelius, Jūra vis platėja ir lėtina srovę. Upės ruožas iki Balskų ypač tinkamas žvejybai, tačiau reikalingi leidimai. Norintiems pasiekti Balskų užtvanką, tenka irkluoti truputėlį intensyviau ir reikia saugotis žvejybinių ir pramoginių laivelių. Plaukiant arčiau kranto galima pasižvalgyti ar net aplankyti Jūros pakrantėse esančias istorines vietas – Spraudaičių piliakalnį, vadinamą Veringa, Vilkų Lauko piliakalnį, vadinamą Kūple, pasigrožėti Vartulėnų atodanga, sustoti ir pasivaikščioti po Didkiemį. Didžiausios Didkiemio įžymybės – Šv. Angelų Sargų bažnyčia, apjuosta akmenine tvora su mūriniais tinkuotais vartais, kapinės, kraštotyros muziejus ir muziejus, skirtas bažnyčios istorijai, esantis Didkiemio seniūnijos pastate.

Kiek žemiau Didkiemio, dešiniajame Jūros krante prasideda Balskai ir upės užtvanka (Nr.22). Jei tęsiasi Jūsų atostogos ir į žygį baidarėmis leidžiatės toliau, baidares reikia persinešti per Balskų užtvanką. Iki Tauragės yra 40 km, o iki Nemuno nuo Tauragės – dar 43 km.

Stovyklavietės Jūros upės baidarių maršruto Pajūris – Balskai atkarpoje

Pajūrio miestelyje turistams įrengta puiki stovyklaviete ir visa infrastruktūra: pavėsinės, lauko baldai, laužavietės, tinklinio, krepšinio, futbolo, vaikų žaidimo aikštelės –  geriausia vieta apsistoti prieš plaukimą baidarėmis ar po žygio. Sutvarkytame 3 ha plote grupės įsikuria atokiai viena nuo kitos, vakaroja, stato palapines nakvynei. Įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, kur žygio metu galima palikti savo mašinas. Atvykus į pajūrio stovyklavietę, galima pasirinkti įvairius maršrutus: Kvėdarna – Pajūris, Visdžiaugai – Pajūris, Pajūris – Bikavėnai, Pajūris – Balskai.

Maršruto Pajūris – Balskai pabaigoje, prie Balskų užtvankos įrengta vieša erdvi stovyklavietė, kur galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, o kitą dieną, pasirūpinus baidarių nuoma, kelionę tęsti.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

The post Jūros upe baidarių nuoma Pajūris – Balskai appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Maršrutas baidarėmis upe Jūra nuo  Žadvainų iki Paragaudžio liepto tęsiasi 12 km.. Irkluojant toliau TURISTAUK LT baidarėmis pasroviui, pasiekiamas Kvėdarnos – Pajūralio tiltas, Kvėdarnos miestelio rekreacinė stovyklavietė ir Padievaičio piliakalnis.  Arba Padievaičio kaimas, kur susitarus iš anksto, jūsų lauks stovyklavietėje Dobilų slėnis nakvynė nameliuose arba palapinėse, įrengtos vakarojimui pavėsinės ir pirtis, kubilas.

Tyla, ramybė, natūrali laukinė gamta, kur karaliauja tik gyvūnai ir paukščiai. Taip pasitinka turistus Jūra aukštupyje. Čia upės vaga siaura, vingiuojanti per mišką. Kelią pastoja medžių užvartos, bebrų sąnašos, meldai.

Vaga siaura iki pat Aitros žiočių. Plaukimo greitis nedidelis – nėra srovės, o dažnai tenka sustoti ir dėl kliūčių. Tiks susiliejus Jūrai su Aitra – upė išplatėja.

Pasileidus žemyn už Aitros, padidėja plaukimo greitis, nebėra medžių užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai.

Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu. Ties Grimzdais Jūros vaga platesnė, čia tinkamos vietos žvejybai ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.

Išskirtinė Jūros upės savybė – didelis vandeningumas

Jūros upė – Nemuno dešinysis intakas, teka nuo Žemaičių aukštumos prie Jankaičių kaimo, pamaitinta Raistinės ir Dausyno pelkių.  Baseine nėra ežerų, tačiau Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Sausais vidurvasariais Jūra gerokai nusenka, tuomet jos aukštupys nuo Žadvainų iki Aitros žiočių apie 10 km žygiams tinkamas ne visada.

Visi Jūros maršrutai nuo Paragaudžio, Pajūralio, Kvėdarnos, Padievaičio, Visdžiaugų ar Pajūrio baidarėmis plaukiami net ir sausiausią vasarą.

Lankytinos vietos prie Jūros, plaukiant baidarėmis maršrutu Žadvainai – Paragaudis

Lembo kaimo Alkos Kakta (šventvietė);

Lėgų ąžuolas – milžinas;

Stebuklinga Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia – koplyčioje;

Retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai;

Kryžius, skirtas 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui;

Padievaičio pilikalnis prie Jūros upės, garsinantis ne tik Kvėdarną, bet ir Šilalės kraštą.

Maršrutas baidarėmis upe Jūra ŽADVAINAI – PARAGAUDIS

Pats Jūros aukštupys – Žadvainai (Nr.0) 144,5 km iki Nemuno, apie 100 km iki Tauragės miesto, apie 65 km iki Balskų užtvankos, apie 42 km iki Pajūrio miestelio, apie 20 – 22 km iki Kvėdarnos, 12 km iki Paragaudžio liepto.

Nors Jūra pamaitinama intakėlių  Kūlupalio, Plunkės, Rindės, bet upės vaga čia siaura. Pakrantės apsuptos miškais, didingais ąžuolais, civilizacijos nesugadinta gamta. Įsrovena Margupalis, už puskilometrio – privati poilsiavietė. Kairėje prasideda Lėgų, o dešinėje – Volungiškės miškas.

Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, auga Lėgų miško ąžuolas – milžinas. Jo kamieno apimtis siekia virš 6 m. Pasakojama, jog šis didingas ąžuolas mena pagonybės laikus, kad po juo žemaičiai kūrenę šventąją ugnį ir garbinę Perkūną.

Nuo Lėgų ąžuolo tęsiasi natūralios pievos – lobis botanikams ir visiems gamtos mylėtojams. Ties Deguvos upeliu Jūra kerta administracinę ribą – paliekama Rietavo savivaldybė, prasideda Šilalės rajonas. Už upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą. Tai Lembo alkakalnis.

Jūros upės intakas – Aitra, prie žiočių upė Jūra išplatėja.

Sustojus ties Aitros žiotimis, galima paėjėti iki Lembo kaimo, kur gimtojoje sodyboje atstatytoje klėtelėje įrengtas žymaus kalbininko Kazimiero Jauniaus muziejus.

Grimzdai (Nr. 2). Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja lieptas. Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m). Iš dešinės ties lieptu Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis.

Paragaudis (Nr. 3). Ties juo virš Jūros kabo dar vienas lieptas. Liepto kairėje, apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas.

Kiek žemiau galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Stovyklavietės maršruto Žadvainai – Paragaudis atkarpoje prie Jūros upės

Žadvainai – pati aukščiausia Jūros vieta, nuo kur galima pradėti žygį baidare pasroviui upe. Gražios vietos trumpam sustojimui, poilsiui, pasimaudymui, bet nakvynei daugiau vietų artėjant link Kvėdarnos. Mašinas palikti arba nakvynei palapines galima statyti už 20 nuo maršruto pradžios – Kvėdarnos miestelio rekreacinėje stovyklavietėje. Artimiausios privačios stovyklavietės, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos nuo maršruto pradžios: TURISTAUK LT šeimos Dobilų slėnis su nameliais ir vieta palapinėms už 22 km, Rupšių šeimos kaimo sodyba ir poilsiavietė Palaivis 22 km. 

The post Jūros maršrutas baidarėmis Žadvainai – Paragaudis appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.