Baidarių nuoma Lokysta vykdoma tik ankstyvą pavasarį arba vasarą po gausių liūčių, potvynio metu. Maršrutas tik ištvermingiems!
Jog šleivojo lokiai ir Šilalės krašte, primena čia almanti upė Lokysta, Jūros kairysis intakas. Nors retame žemėlapyje pažymėta, ji nėra tokia jau menka. Iš pradžių mažutėlis upelis, prasidėjęs netoli Laukuvos, vėliau aplankyti kaimai ir kaimeliai: Nevočiai, Leviškiai, Leviškių miškas, Dirkintai, Šėrikai, pasiekęs Šilalės miestą, upeliukas virsta visai nemaža, žygiams baidarėmis tinkama upe.
Lokystos vardas randamas dar 1394 m. Šiuos, senesnius ir ne tokius senus laikus mena keli prie upės išlikę piliakalniai, senkapiai. Pakrantes puošia dailios koplytėlės, senoliai medžiai ar puikūs skardžiai.
Upės ilgis 46 km, baseino plotas 166 km². Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa Šilalė – santaka su Jūra apie 14 km., toliau irkluojama Jūros upe.
Lokysta prasideda Laukuvos apylinkėse. Nuo versmių iki Šilalės teka į pietus, toliau pasuka į vakarus. Įteka į Jūrą 112 km nuo jos žiočių, 9 km į vakarus nuo Šilalės.
Vidutinis nuolydis 183 cm/km, aukštupyje, apie 10 km atkarpoje – 350 cm/km. Vidutinis debitas aukščiau Virkulės 0,42 m³/s, žiotyse 2,12 m³/s.
Plaukimas baidarėmis upe Lokysta tiems, kurie mėgsta ankstyvus pavasario potvynius, kurie nori išbandyti jėgas, įveikiant begalines medžių užvartas, bebrų sąnašas, rėvas, slenkstukus.
Ties Šilale ir dar keletą kilometrų žemiau jos, Lokysta teka ramiai, mažai vingiuodama ir sukiodamasi. Kairėje – Lentinė.
Tuoj už miesto priplaukiame pirmąjį didesnį kaimelį, įsikūrusį kairiajame upelio krante, ir pamatome didžiausią Lokystos žemupio įdomybę – Rubinavo piliakalnį, kuris dar vadinamas Šarūnkalniu. Šarūnkalnis apipintas gražiais padavimais.
Seniau čia gyvenęs stipruolis milžinas, kunigaikštis Šarūnas. Jis buvęs užburtas ir tik naktimis, papūtęs į ragą, išvesdavęs iš piliakalnio požemių šarvais blizgančią savo kariuomenę. Kiti piliakalnį vadina Šarūno Kapu, nes jam mirus, buvo čia palaidotas, o kariuomenė kepurėmis ir sunešusi šį kalną – kapą. Į vakarus nuo piliakalnio garma trumputis upelis Šarūnas. Pradžią jam davusios Šarūno ašaros. O pravirkęs jis tada, kai grįžęs iš išvykos ir radęs pilį priešų sudegintą.
Užtvankos vietoje rėva. Stipresnė srovė.
Vanduo Rubinavo malūno girnas suko dar prieš kelis dešimtmečius. Po to šis technikos ir architektūros paminklas buvo gerokai apleistas. Sunyko ir padavimai. Tik pasakojama apie malūne gyvenusį velnią, kuris apgaudinėdavęs žmones.
Tik puskilometris žemiau buvusio Rubinavo dvaro (pasakojama, kad šeimininkai turėjo didžiulį kiaušinio dydžio brangakmenį – rubiną ir iš čia kilęs vietovės pavadinimas) į Lokystą iš dešinės įsrovena nedidelis upeliukas Sausruva.
O čia ir prasideda… Garmėdama vis greičiau ir greičiau, Lokysta virsta ištisine rėvų, nedidelių slenksčių virtine ir išlieka tokia iki žiočių. Nuolydis šiame ruože net 1,85 m/km.
4,6 km. Didelėje upės kilpoje dešiniajame Lokystos krante atodanga. Pasikeičia ir pakrantės. Vietoj lėkštokų krantų, apaugusių alksnynais, prieš akis išdygsta aukšti vaizdingi skardžiai, apaugę didingais ąžuolais ir eglėmis. Lokysta tampa tokia vingiuota, kad vienas posūkis keičia kitą, viena kilpa keičia kitą.
O kur dar gamtos kliūtys… Tai įspūdingas vandens kelias! Tokia pat garmanti, peršokusi per smagų slenkstuką, Lokysta pasiekia Jūrą.
0 km. Jūros ir Lokystos santaka.
Žygis TURISTAUK LT dvivietėmis ar vienvietėmis baidarėmis tęsiamas toliau Jūros upe iki Kirnių apie 1 km., arba iki Tūbučių kaimo apie 6 km., arba iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės baidarių prieplaukos dar apie 8 km.
Jei planuojama nakvynė, geriausia palapines statyti Pajūrio rekreacinėje stovyklavietėje, kur turistų patogumui įrengtos pavėsinės su lauko baldais, suformuoti smėlio paplūdimiai, įrengtos tinklinio, krepšinio, futbolo aikštelės. Ką veikti ras ir mažieji turistai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė su sūpynėmis ir čiuožyklomis.
Nakvynei su palapinėmis galima apsistoti ir radus gražesnę pakrantę natūralioje gamtoje.
Lokystoje gaudomi upėtakiai, kiršliai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausia meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Upė Lokysta ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Megėjiška žūklė Lokystoje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.
Baidarių nuoma Lokysta tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras
Plaukimas baidarėmis Žemaitijoje Jūra ir Akmena – populiari pramoga Lietuvoje. Mūsų pašėlusiame gyvenimo ritme nelengva rasti laisvą atokvėpį, tačiau, rengiantis kelionei, reikėtų skirti šiek tiek jums brangaus laiko, antraip gali nublankti ne tik pats plaukimas baidarėmis, tačiau ir visos atostogos. Kad galėtumėte mėgautis kelione ir atostogų laisve, tereikia tik šiek tiek pasiruošti ir paisyti kai kurių patarimų.
Ruošiantis į kelionę baidarėmis, būtinų daiktų sąrašas labai priklauso nuo kelionės trukmės, nuo metų laiko, pasirinktos upės charakterio, nuo požiūrio į komfortą, netgi nuo komandos sudėties. Jei baidarėmis plaukiate tik vieną dieną, vasaros metu ir nesudėtingu maršrutu kaip Jūra, Minija, Dubysa, pasiruošimas nėra sudėtingas. Baidarės, gelbėjimosi liemenės ir hermetiški maišai rezervuojami pas paslaugos teikėjus, lieka pasirūpinti maudymosi reikmenimis, rūbais nuo lietaus, drabužių komplektu persirengimui, šiukšlių maišais ir, žinoma, maistu ir gėrimais visai dienai.
Bet dabar tokia tendencija, kad dauguma poilsiautojų nuo civilizacijos nori atitrūkti ilgesniam laikui: 2 – 3 dienoms ar net savaitei. Tada plaukimas baidarėmis planuojamas kruopščiai ir iš anksto: pasirenkamas ir išanalizuojamas maršrutas, jo ilgis, privažiavimo vietos, planuojamos sustojimo ir nakvynės vietos, sudaromas daiktų sąrašas. Jei plaukimas baidarėmis planuojamas savarankiškai, labai svarbu pasitarti su vietiniais baidarių nuomotojais dėl nakvynių vietų, dėl maršruto, esančių kliūčių ir vandens lygio.
Patarimas pradedantiesiems keliauti vandens turistams – visus drėgmės bijančius daiktus pakuoti į hermetiškus maišus ir neimti nieko nereikalingo!
Šis sąrašas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir labiau pritaikytas į žygį baidarėmis ruošiantis savarankiškai su nakvyne palapinėse natūralioje gamtoje. Tikimės, kad ruošiantis į plaukimą baidarėmis, jis padės neužmiršti būtiniausių daiktų ar padės ypač tiems, kurie pirmą kartą susiruošė į ilgesnę kelionę baidarėmis. Jei kelionė nėra savarankiška, o baidarės, turistinis inventorius ir nakvynės vieta rezervuojama ir suderinama pas nuomotojus iš anksto, pasiruošimas atostogoms žymiai palengvėja. Kaimo sodyboje ar stovyklavietėje ne tik jausite šeimininkų rūpestį, bet ir dauguma daiktų nereikės tempti su savimi.
Baidarė, irklai, gelbėjimosi liemenės (nuomojame);
Žemėlapis, maršruto aprašymas (aprūpiname nemokamai);
Apsaugos priemonės nuo saulės vasaros metu (būtinos !!!);
Rūbai ir avalynė, priklausomai nuo metų laiko ir orų prognozės (net ir vasara nepamirškite šiltesnio rūbo persirengimui po plaukimo ar vakarojimui);
Pilnas atsarginių rūbų ir avalynės komplektas – ypač plaukiant su mažais vaikais ar ekstremaliomis upėmis kaip pvz. Akmena;
Hermetiški maišai (nuomojame), šiukšlių maišai;
Akiniai nuo saulės, kepuraitė ar kitoks galvos apdangalas;
Iešmai, grotelės ar kiti kepimo įrankiai;
Valgymo reikmenys (šaukštas, puodukas, lėkštutė);
Fotoaparatas/video aparatūra (nepamirškite saugaus hermetiško įpakavimo !);
Degtukai, žiebtuvėlis, padegimo skystis arba sausas kuras;
Apsaugos priemonės nuo uodų;
Vaistinėlė;
Peilis;
Maistas, gėrimai – kas turėtų būti iškylų krepšyje
Palapinė, kilimėlis ar pripučiamas čiužinys, miegmaišis;
Puodas, samtis, lentelė maistui pjaustyti;
Kirvis;
Prožektorius;
Tualeto reikmenys (muilas, rankšluostis, dantų pasta, dantų šepetukas ir kt.);
Virvė – ir rūbams pasidžiauti po žygio, ir, plaukiant pavasarį Akmena, kaip pagalbos priemonė;
Atsakingai pasirinkti maršrutą arba visais klausimais dėl žygio kreiptis į inventoriaus nuomotojus;
Geriausia apsauga nuo šalčio ir ledinio vandens – hidrokostiumas arba keli rūbų komplektai persirengimui ir nuo rūbai, apsaugantys nuo vandens;
Pasirūpinti neopreninėmis pirštinėmis ir kojinėmis;
Turėti galvos apdangalą – žieminę kepurę;
Įsidėti maisto ir karštų gėrimų.
Plaukimas Jūra smagus, nors niekam neteko netyčia išsimaudyti, tačiau upė nebuvo nuobodi. Ne kartą visus priversdavo įsitempti smagiai pasitinkantys, akmeningi ir neaiškūs slenksčių ruožai. Jūros upė sužavėjo ir stebino savo akmeningomis rėvomis, žydinčiais pakrančių augalais, kunkuliuojančiais vandens „piešiniais“, vandenyje pasislėpusiomis akmens „pagalvėmis“ ir sekliais „žvyrkeliais“… Netikėti „užšokimai“ ant povandeninių akmenų ir noras išlaviruoti tarp virš vandens kyšančių akmeninių „galvų“ kartais priversdavo jaustis nepatogiai ir bejėgiškai. Džiugino gana dažni virš upės kabantys „beždžionių“ tiltai.

Didžiausi džiaugsmai visada „plaukė“ kartu. Bendražygių neritmingi aikčiojimai ir džiaugsmingi „spirgėjimai“, vandens „avarijos“ tarpusavyje, draugiški pokalbiai ir pašmaikštavimai.
Nakvynei vieni pasirinko labai gražią kaimo turizmo sodybą ant Jūros upės kranto Pajūrio gyvenvietėje, o didesnė dauguma – palapines. Kada, jei ne vasarą, pajusi šį neapsakomą artumą su gamta. Plaukiant šiuo maršrutu pakrantėse matyti ir daugiau tinkamų nakvynei vietų bei įrengtų stovyklaviečių. Maloniai nustebino tai, kad kai kur Jūros pakrantėse tiesiog virš vandens kabėjo numeriai ir ženklai, kurie sutapo su baidarių savininkų duotu trasos žemėlapiu. Paženklinti ir įdomiausi lankytini gamtos paminklai, prie kurių galima išlipti ir apžiūrėti.
Apžiūrėję lankytojų centre sukauptą ekspoziciją, lydimi parko darbuotojos Ritos, užkopėme ant Pagramančio piliakalnio, išgirdome įdomių legendų ir pasakojimų. Įspūdingos Pagramančio ir Genių atodangos. Atminty išliks išmoktos gamtos pamokos keliaujant atnaujintu pažintiniu taku po Plynosios aukštapelkę. Ne vienas nustebo pamatęs, kaip vabalus prisivilioja ir suvalgo ilgalapė saulašarė. Malonu buvo pasivaikščioti ir pasigėrėti žmogaus rankų sukurtu grožiu Lakštingalų slėnyje, susipažinti su vietos augmenija keliaujant pažintiniu taku po Akmenos upės kraštovaizdžio draustinį. Smagiai pasisupome eidami net per kelis beždžionių tiltus. O ponia Rita išdavė paslaptį, kad jau greitai dviratininkus pakvies naujas dviračių takas, įrengtas parko teritorijoje. Daugeliui keliautojų Pagramančio regioninis parkas buvo tarsi naujai atrastas kraštas. Vienos dienos jį apžiūrėti niekaip nepakanka. Tad jau aptartas kitas maršrutas – plaukimas Akmenos upe, kuri taip pat teka per parko teritoriją. Šis regioninis parkas labai turtingas piliakalnių, didelių legendinių riedulių, retos augalijos ir nuostabių kraštovaizdžių.
Keista buvo, kai baigus plaukti ir stoviniuojant ant kranto iš artimiausios sodybos atėjo vyriškis ir paklausė: „Ką galėčiau padaryti, kad jums čia būtų gera?“. Žinodami, kad nakvynės vietoje kaimo turizmo sodyboje malkos kainuos labai brangiai, išdrįsome jų paprašyti, tikėdamiesi gauti pigiau. Visi buvome labai nustebinti, kai mielai močiutei Pranutei iš Žvingių kaimo už pagalbą niekaip negalėjome atsilyginti pinigėliais.
Smagus vakaras prie laužo su ant ugnies keptais skanėstais, klausantis Svetlanos su gitara atliekamų romantiškų dainų, ir pirtelės karštas garas atpalaidavo visų kelionėje nuvargintus raumenukus.
Baidares mielai pasiūlė Artūras ir Dženeta Dobilai (www.turistauk.lt) iš Balsių kaimo, Šilalės rajono.
Dalius Pranculis