Baidarių nuoma Akmena vykdoma tik pavasarį kovo – balandžio mėn., o vasarą bei rudenį – tik po gausaus lietaus, potvynio metu
Akmena – Jūros intakas – verta vandens turistų dėmesio, nes per visą savo ilgį ji yra srauni, su rėvomis, žavi kraštovaizdžiu, o vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – 186 cm į kilometrą. Upė teka per Pagramančio regioninį parką. Per pavasario potvynius aukštupyje vanduo pakyla iki 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.
Baidarių nuoma Akmena – tik turintiems patirties vandens turistams. Maršrutas labai įdomus, ekstremalus ir vaizdingas!
Akmenos upės ilgis 80 km, baseino plotas 386 km². Prasideda pelkėtoje aukščiausio Žemaitijos Medvėgalio kalno papėdėje, Skabučiuose; teka į pietvakarius.
Nuo versmių iki Ašvijos žiočių vadinama Raudžiu. Įteka į Jūrą 72 km nuo jos žiočių, kiek žemiau Pagramančio.
Vagos plotis iki Jerubyno žiočių 3-6 m, žemiau 10-15 m; gylis 0,5-0,7 m, giliausia vieta – 3 m prie Indijos kaimo. Vagoje gausu iki 1 m skersmens riedulių. Vidutinis nuolydis 186 cm/km. Slėnis 200-250 m pločio; šlaitų aukštis 15-20 m, vietomis iki 30 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s, riedulingose rėvose iki 0,7 m/s. Debitas žiotyse: maksimalus 100 m³/s, vidutinis 4,48 m³/s, minimalus 0.4 m³/s.
Pagal tai kiek dienų – 1, 2 ar net 3 dienas – planuojama plaukti baidarėmis: Kaltinėnai – autostrada – Kazokai – Biržų laukas – Pūtvė – Lakštingalų slėnis – Pagramantis – Jūros ir Akmenos santaka, parenkamas maršrutas.
Vasarą Akmena labai nusenka, o su pavasario potvyniais, rudens ar vasaros liūtimis vandens lygis upėje šniokšdamas ima kilti. Per pavasario potvynius vanduo pakyla aukštupyje 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.
Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo – gegužės mėn. ar rudenį po liūčių, Akmena vietomis primena kalnų upę ir yra ypač smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimą.
Gilus Akmenos slėnis išsiskiria civilizacijos mažai sudarkytu, savitu vietovaizdžiu, kultūros paveldo vertybių gausa (piliakalniai, senkapiai, alkakalniai, šventi akmenys). Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeičiantis – atsiveria aukšti skardžiai, žmogaus rankos neliesti miškai ir miškeliai. O kur dar Akmenos Didžioji rėva…
Nuo Jėrubyno iki žiočių Akmena teka ichtiologiniu draustiniu, o vidurupis ir žemupys įjungti į Pagramančio regioninį parką. Baidares galima pristabdyti ir grožėtis upėtakiais ir kirkšliais. Žvejoti draudžiama.

Nuo čia, tik esant aukštam vandens lygiui, galima pradėti įspūdingą kelionę Turistauk.lt baidarėmis Akmenos upe.
Verta pasižvalgyti po Kaltinėnus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Apytiksliai 1416 – 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu Kaltinėnuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Bažnyčia 1988 metais sudegė. Vietoj jos stovi nauja – modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas – puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos.
Kita lankytina vieta – kapinės, kur ant kalnelio stovi medinė, aštuonkampė, liaudiškos architektūros koplyčia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktomis šventųjų skulptūrėlėmis. Čia palaidotas garsus rašytojas Dionizas Poška, rašytojo žmona Uršulė ir jos motina.
Didžiulio, su įtvirtintu priešpiliu ir dviem pylimais, Kepaluškalnio piliakalnio papėdėje pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam. Nuo jo matomas 19-os metrų aukščio kryžius – paminklas Žemaitijos tremtiniams.
Baidarių nuoma Akmena pradžia. Jei vandens mažiau, geriau kelionę baidarėmis pradėti čia, nes kiek pairklavus, Akmenos upę papildo dešinysis intakas – Yžnė. Upės debitas beveik padvigubėja. Upės nuolydis padidėja, prasideda rėvos, kurios tęsiasi iki pat žiočių.
Prieš pradedant žygį upe, galima aplankyti Pagrybio piliakalnį – Skuburlo kalną.
Senieji Kaltinėnų krašto žmonės pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant ežero kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantėse rasdavo gintaro, tačiau to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanęs tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visą dugne esantį gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. Iškasė tada milžinas griovį akmenims sumesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upė Akmena.
Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatė, jog iš tiesų šioje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti, o archeologiniai radiniai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.
Pusvalandį paplaukus palyginus ramia upe, už kilometro dešinėje – Rūtelių kaimas. Upėje pasirodo pirmoji rėva. Už poros kilometrų per upę eina kabantis lieptas , o už jo – ištisa rėvų kaskada. Kiek žemiau Kaušai, virš upės kabo gelžbetoninis tiltas. Kilometru žemiau upės vagoje, prigludęs prie kairiojo kranto, guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Iš užrašytų pasakojimų žinoma, kad net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi maldai, aukodavo aukas. Neapsikentę kunigai, liepę akmenį nuridenti į upę.
Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas. Upėje ištisinės rėvos. Kadaise čia yra buvęs Kukolnikų dvaras. Dvarvietėje yra išlikusi sena su klevu suaugusi liepa, kurios apimtis – apie 4 m.
Jūsų laukia staigmena: upė „sulenda“ į vamzdį po naujuoju Žemaičių plento tiltu. Vamzdis ilgas, tačiau juo nesunkiai galima praplaukti baidare ir net katamaranu, jei tik tinkamas vandens lygis!!! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, baidares reikia persinešti. Vieta pakankamai pavojinga, ypač turint mažiau patyrimo. Prieš vamzdį į upę subesti poliai, sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Tik kiek užsižioplinus, po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą prieš vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa. Jei vanduo nusekęs, situacija vėl kita – praplaukti negalima, nes upė dingsta po medžiais ir šakomis. Ar baidarių nuoma Akmena galima, teirautis Turistauk.lt baidarių nuomos bazėje.
Dar žemiau jos, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Gerai išlikęs tik priešpilis.
Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus, nuganydavę jų pievas. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą eržilas blaškėsi, spardėsi ir švedų arklius išbaidė. Pėsčius švedus buvo lengviau įveikti. Mūšis vykęs plyname lauke, kitoje Akmenos pusėje. Matyt, nemažai kraujo buvo išlieta, kad vietiniai žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.
Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas. Už poros kilometrų keliuko tiltas. Netoli kairėje – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau gera vieta pastoviui. Tuoj už Kazokų dešiniame krante – Kiaukų kaimas. Kairiojoje pakrantėje guli nemažas akmuo, ant kurio, anot padavimų, sėdėdavusios laumės. Vos už puskilometrio toje pačioje upės pusėje pūpso dar vienas – Pakoplyčio akmuo – galiūnas (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Paakmenio kaimas. Prieš Šilalės – Skaudvilės kelio tiltą, vėl rėva. Po tiltu labai stipri srovė.
Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą – Driežai, dešinėje – Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau Driežų kaimo putoja upės rėva su nemažu vandens lygio skirtumu. Geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda Siūrinės miškas. Kiek toliau į pietus, Vaičių kaimo laukuose, tik du šimtai metrų nuo kairiojo kranto yra Vaičių piliakalnis, anot padavimų supiltas švedų ir su kaimyniniu Biržų Lauko piliakalniu sujungtas požeminiu keliu. Upėje rėvos.
Dešinėje – Biržų Lauko alkakalnis.
Biržų Lauko piliakalnis dydžiu nepasižymi, tačiau nepaprastai turtingas padavimais. Pasakojama, kad senovėje piliakalnyje buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Anot kito vietinės gyventojos pasakojimo, kadaise kalne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Išsikraustydami iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius dievaičius jie paslėpė kalno gilumoje. Tokie padavimai ir tai, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, leidžia spėti, kad čia būta ne piliakalnio, o greičiau alkakalnio.
Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Tik už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta. Gera vieta pastoviui. Netrukus už Bremenos dešinėje prasideda Indijos kaimas. Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas, deja, kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Ir iš tiesų – Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Kaimo viduryje prie pat upės šliejasi Indijos piliakalnis.
Anot padavimų, piliakalnį supylė į Indijos kaimą užklydęs milžinas. Pasėmė jis su savo vyža žemės ir supylė kalną. Delnais palygino šlaitus, suplokštino viršūnę ir pasistatė ten savo namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tie baisūs dalykai, kurie dedasi tame kalne: vienas pamatęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas.
Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš panašaus indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą, upę. Už Sermo – vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau – kabantis lieptas ir jau visai netoli jūsų laukia Didžioji Akmenos rėva!
Rėvos pradžioje įrengta Pagramančio regioninio parko stovyklavietė, galima kuri laužą, statyti palapines. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Rėva gana ilga – apie 300 m – ir labai užgriozdinta akmenimis, todėl, esant žemam vandens lygiui, praplaukti sudėtinga, tenka manevruoti tarp didžiulių riedulių. Vasaros metu ar vėlyvą pavasarį čia tik baltuoja tūkstančiai akmenų…
Pavasarį, per potvynį, po rudens ar vasaros liūčių Akmena Didžiojoje Rėvoje tiesiog padūksta. Ūždama, kad net sunku susikalbėti, pasišiaušusi net metro aukščio bangų keteromis, ji čia verčiasi per savo Didžiąją Rėvą. Srovė labai stipri. Tada būna visko… Potvynio metu, esant aukštam vandens lygiui, baidarių nuoma Akmena teikiama tik patyrusiems baidarininkams.
Už kilometro dar viena stiproka rėva. Krantai vėl aukšti.
Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapukuose lapoja galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė.
Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai. Kairiajame krante matoma regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės Lakštingalų slėnis – puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas. Už jo tuoj ir galima sustoti nakvynei ar poilsiui stovyklavietėje. Galima laužavietėje kurti laužą, sušilti ar iškepti kepsnelį… Geras privažiavimas.
Toliau iki Pagramančio upė teškena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų.
Pagramančio miestelis. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio iškyla piliakalnis.
Pasakojama, kad seniau šioje vietoje buvęs bajoro Pagramančio dvaras. Bajoras turėjęs labai gražią dukrą Gramančią. Jai pirštis atvažiuodavę daugybė jaunikaičių. Du iš jų, Ringaila ir Songaila, norėdami įsiteikti, supylę net piliakalnį, kuris saugotų Pagramančio dvarą. Tačiau Gramančia jaunikio taip ir neišsirinkusi. Ji, išgėrusi burtininkės duoto gėrimo, virtusi upeliu.
Kairiajame krante – Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1774 m., ir varpinė. Bažnyčioje ir šventoriuje – dailės paminklai. Iki šiol Pagramančio bažnyčioje išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius.
Dešiniajame krante – Naujininkų piliakalnis – archeologinis paminklas. Akmenos upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvų nėra. Pagramantyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti galima plaukti toliau.
0 km. Akmenos ir Jūros santaka.
Turistus nustebins naujai iškilęs Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas. Kopiant laiptais į bokštą, apačioje matosi vinguriuojančios upės, jų slėniai, o nuo 12 metrų regyklos atsiveria Pagramančio regioninio parko vaizdingas kraštovaizdis.
Aprimusi Akmena įteka į Jūros upę. Ties Ringių žemu tiltu per Jūros upę žygis baidarėmis baigiamas.
Plaukimas baidarėmis Žemaitijoje Jūra ir Akmena – populiari pramoga Lietuvoje. Mūsų pašėlusiame gyvenimo ritme nelengva rasti laisvą atokvėpį, tačiau, rengiantis kelionei, reikėtų skirti šiek tiek jums brangaus laiko, antraip gali nublankti ne tik pats plaukimas baidarėmis, tačiau ir visos atostogos. Kad galėtumėte mėgautis kelione ir atostogų laisve, tereikia tik šiek tiek pasiruošti ir paisyti kai kurių patarimų.
Ruošiantis į kelionę baidarėmis, būtinų daiktų sąrašas labai priklauso nuo kelionės trukmės, nuo metų laiko, pasirinktos upės charakterio, nuo požiūrio į komfortą, netgi nuo komandos sudėties. Jei baidarėmis plaukiate tik vieną dieną, vasaros metu ir nesudėtingu maršrutu kaip Jūra, Minija, Dubysa, pasiruošimas nėra sudėtingas. Baidarės, gelbėjimosi liemenės ir hermetiški maišai rezervuojami pas paslaugos teikėjus, lieka pasirūpinti maudymosi reikmenimis, rūbais nuo lietaus, drabužių komplektu persirengimui, šiukšlių maišais ir, žinoma, maistu ir gėrimais visai dienai.
Bet dabar tokia tendencija, kad dauguma poilsiautojų nuo civilizacijos nori atitrūkti ilgesniam laikui: 2 – 3 dienoms ar net savaitei. Tada plaukimas baidarėmis planuojamas kruopščiai ir iš anksto: pasirenkamas ir išanalizuojamas maršrutas, jo ilgis, privažiavimo vietos, planuojamos sustojimo ir nakvynės vietos, sudaromas daiktų sąrašas. Jei plaukimas baidarėmis planuojamas savarankiškai, labai svarbu pasitarti su vietiniais baidarių nuomotojais dėl nakvynių vietų, dėl maršruto, esančių kliūčių ir vandens lygio.
Patarimas pradedantiesiems keliauti vandens turistams – visus drėgmės bijančius daiktus pakuoti į hermetiškus maišus ir neimti nieko nereikalingo!
Šis sąrašas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir labiau pritaikytas į žygį baidarėmis ruošiantis savarankiškai su nakvyne palapinėse natūralioje gamtoje. Tikimės, kad ruošiantis į plaukimą baidarėmis, jis padės neužmiršti būtiniausių daiktų ar padės ypač tiems, kurie pirmą kartą susiruošė į ilgesnę kelionę baidarėmis. Jei kelionė nėra savarankiška, o baidarės, turistinis inventorius ir nakvynės vieta rezervuojama ir suderinama pas nuomotojus iš anksto, pasiruošimas atostogoms žymiai palengvėja. Kaimo sodyboje ar stovyklavietėje ne tik jausite šeimininkų rūpestį, bet ir dauguma daiktų nereikės tempti su savimi.
Baidarė, irklai, gelbėjimosi liemenės (nuomojame);
Žemėlapis, maršruto aprašymas (aprūpiname nemokamai);
Apsaugos priemonės nuo saulės vasaros metu (būtinos !!!);
Rūbai ir avalynė, priklausomai nuo metų laiko ir orų prognozės (net ir vasara nepamirškite šiltesnio rūbo persirengimui po plaukimo ar vakarojimui);
Pilnas atsarginių rūbų ir avalynės komplektas – ypač plaukiant su mažais vaikais ar ekstremaliomis upėmis kaip pvz. Akmena;
Hermetiški maišai (nuomojame), šiukšlių maišai;
Akiniai nuo saulės, kepuraitė ar kitoks galvos apdangalas;
Iešmai, grotelės ar kiti kepimo įrankiai;
Valgymo reikmenys (šaukštas, puodukas, lėkštutė);
Fotoaparatas/video aparatūra (nepamirškite saugaus hermetiško įpakavimo !);
Degtukai, žiebtuvėlis, padegimo skystis arba sausas kuras;
Apsaugos priemonės nuo uodų;
Vaistinėlė;
Peilis;
Maistas, gėrimai – kas turėtų būti iškylų krepšyje
Palapinė, kilimėlis ar pripučiamas čiužinys, miegmaišis;
Puodas, samtis, lentelė maistui pjaustyti;
Kirvis;
Prožektorius;
Tualeto reikmenys (muilas, rankšluostis, dantų pasta, dantų šepetukas ir kt.);
Virvė – ir rūbams pasidžiauti po žygio, ir, plaukiant pavasarį Akmena, kaip pagalbos priemonė;
Atsakingai pasirinkti maršrutą arba visais klausimais dėl žygio kreiptis į inventoriaus nuomotojus;
Geriausia apsauga nuo šalčio ir ledinio vandens – hidrokostiumas arba keli rūbų komplektai persirengimui ir nuo rūbai, apsaugantys nuo vandens;
Pasirūpinti neopreninėmis pirštinėmis ir kojinėmis;
Turėti galvos apdangalą – žieminę kepurę;
Įsidėti maisto ir karštų gėrimų.
Žemyn upe – tradicinis plaukimas baidarėmis Akmena ir Jūra per Pagramančio regioninį parką. Darganotas pavasaris nesutrukdė ir nesujaukė šiltos, jaukios turistų nuotaikos. Į žygį jau tapusį tradicija susirinko pusšimtis drąsių ir kraštą pažinti norinčių žygeivių, kurie norėjo pasigrožėti atgimstančia gamta, susipažinti su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis iš Akmenos ir Jūros upių plaukiančių baidarių.
Ankstyvą šeštadienio rytą žygeivius pasveikino Pagramančio regioninio parko direktorius Vaidotas Šliogeris, o žygio organizatorius – ekologas Tomas Kalašinskas žygeivius supažindino su maršrutu. „Trasa kupina netikėtumų: dėl akmenų gausos vietomis yra sūkurių, nuo žiemos liko medžių išvartų, didesnių ar mažesnių salelių, be to, vandens lygis pakilęs, tai plaukti reikia saugiai“, – sakė T. Kalašinskas.
Akmenos upe nuo Lakštingalų slėnio prasidėjęs nuotykis tęsėsi 16 km iki Šaukėnų kaimo.
Prie baidarių žygio prisidėjusios ir baidares žygiui paruošusios Šilalės rajono įmonės Turistauk.lt bendrasavininkė Dženeta Dobilienė pravedė saugumo instruktažą. D. Dobilienė minėjo, kad labai svarbu yra draugiškumas, būtent ekstremaliomis sąlygomis išryškėja žmogaus gerosios ir blogosios charakterio savybės.
Paplaukus keletą kilometrų, prie Pagramančio miestelio išnyra įspūdinga Pagramančio atodanga, vėliau – ištisa rėvų kaskada, kabantys lieptai bei upės kairiajame ir dešiniajame krantų pusėse stūksantys Pagramančio ir Kuturių piliakalniai.
Dar vienas kitas posūkis ir Akmena įgarma Jūron, kuri pasižymi giliu slėniu, rėvų, akmenų gausa, išgriautų užtvankų slenksčiais, apaugusiais didingais ąžuolais, piliakalniais, gamtos paminklais ir natūralia gamta.
Už 250 m nuo Jūros ir Akmenos santakos – dar vienas kabantis lieptas, vadinamas Zimblio – statytojo – pavarde. Žemiau šio liepto upė atsisveikina su Tyrelių mišku. Tuoj upę pastoja dar vienas kapitališkai perstatytas lieptas, kuris jungia Ringius ir Gudlaukį. Tuoj už liepto įsrovena Ringė. Ringių kaime, betoninio tilto staigmena – upė tiesiog „atsitrenkia“ į jį. Taigi trumpas priverstinis sustojimas atokvėpiui. Susišildę šilta arbata bei pasistiprinę sumuštiniais tęsėme žygį toliau.
Praplaukiame Gudlaukio ąžuolą, Gudlaukio kaimą ir Sungailiškių didžiąją kilpą. Už jos upę pastoja meldai ir brasta, kuri jungia Šaukėnus ir Matiškius. Dešiniajame Jūros krante iškilęs Matiškių piliakalnis, kurio papėdėje įrengta oficiali stovyklavietė, o kitoje kranto pusėje – baidarių žygio finišas.
Žygio dalyviams šįkart ypač pasisekė dėl sraunios upių tėkmės: atstumas nuo Lakštingalų slėnio iki Šaukėnų kaimo buvo pasiektas be didelių irklavimo pastangų, su nežymiu nuovargiu. Devintą valandą ryto prasidėjęs žygis baigėsi popiet. Į krantą išlipusius dalyvius regioninio parko direkcijos atstovai vaišino karšta sriuba ir arbata, o dalyviai dalijosi įspūdžiais apie neapsakomą malonumą plaukiant darganotą dieną Akmenos ir Jūros upėmis.
Kviečiame visus išmėginti vandens turizmo galimybes Pagramančio regioniniame parke. Keliaudami Akmenos ir Jūros upėmis baidarėmis pamatysite įspūdingų šlaitų, atodangų, piliakalnių, ąžuolų, siūbuojančių lieptų, pasigrožėsite nuostabiu kraštovaizdžiu.
Straipsnį parengė Pagramančio regioninis parkas
Nuotraukos: www.turistauk.lt
KVIEČIAME – renginiai baidarėmis tęsiasi ! Lauktas ir tradicinis baidarių žygis ŽEMYN UPE 2024 per Pagramančio regioninį parką vyks 2024 m. balandžio 27 d. Žygis skirtas Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą 20 – mečiui paminėti.
Masiniai renginiai baidarėmis ŽEMYN UPE, organizuojami Pagramančio regioninio parko, jau tapo tradiciniai ir visų turistų laukiami. Baidarių žygiai Jūra ir Akmena regioniniu parku vingiuojančiomis gražuolėmis upėmis sutraukia gausų baidarininkų būrį. Ne tik pasigrožėti upių atodangomis, piliakalniais bei parko unikalumu, tačiau ir naujų potyrių, nuotykių ir teigiamų emocijų įsikrauti visiems metams atvyksta turistai iš visos Lietuvos – tiek pavieniai irkluotojai, tiek draugų ar šeimų kompanijos.
TURISTAUK LT džiaugiasi, kad visus šiuos ilgus metus buvo ir yra Pagramančio regioninio parko partneriai.
Gegužės 6 dieną, 10.00 val. Tradicinis baidarių žygis “ŽEMYN UPE – 2023”
Plaukimas Jūros upe, o jei bus dar pakankamai vandens, bus galimybė išmėginti Akmenos upę. Ji ĮDOMIAUSIA IR EKSTREMALIAUSIA upė Žemaitijoje.
Kviečiame registruotis!
Prisiminimui nuotraukos TURISTAUK LT FB puslapyje:
ŽEMYN UPE 2019 – turistų pamėgtas ir laukiamas plaukimas baidarėmis Žemaitijoje
Tradicinis plaukimas ŽEMYN UPE 2018 Akmena
Žemyn upe 2016 – turistų įspūdžiai Akmenos Didžioje Rėvoje
Masinis žemyn upe 2016 – plaukimas baidarėmis Akmena
Žemyn upe 2016 – turistų įspūdžiai Akmenos Didžiojoje Rėvoje
Masinis baidarių žygis žemyn upe 2014 Akmenoje
Baidarėmis Žemyn upe 2014 Akmena. Nuotykiai Didžiojoje Rėvoje