Tag: baidares

Baidarės ir instruktažas

 Turistauk.lt baidarės ir instruktažas: kad atostogos būtų puikios, primename – būtina laikytis saugos taisyklių!

Sėsti į baidares – vienas didžiausių vasaros malonumų Lietuvoje. Atostogų laikas su šeima planuojamas iš anksto. Dažnai kviečiami prisijungti ir draugai, giminės. Todėl vasaros atostogos – tai ilgai lauktų susitikimų, šilto bendravimo, naujų potyrių, nuotykių ir pažinimų laikas gamtoje. Tai pramogos ir su jomis neatsiejamos baidarės. Kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, Turistauk.lt baidarių nuoma Žemaitijoje komanda dar kartą primena, kokia  svarbi žmogaus gyvybė. Čia rasite patarimus kaip elgtis prie vandens, maudytis ir plaukti baidarėmis.

Suaugusiųjų elgesys prie vandens:

Neikite  į  vandenį  apsvaigę  nuo  alkoholio  ar  kitų  psichoaktyviųjų  medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
Nerekomenduojama maudytis po valgio.
Jei  kaitinotės  saulėje,  niekuomet  staiga  nešokite  į  vandenį.  Pirmiau  apsišlakstykite  juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Vaikų priežiūra prie vandens:

Pirmiausia, kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Antra, būtinai paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Bet vis tiek, mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Visada  nepertraukiamai  stebėkite  prižiūrimą  vaiką,  esantį  vandenyje  ar  šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.

Negalima  vartoti  alkoholio,  kai  prižiūrite  besimaudančius  ar  prie  vandens  žaidžiančius vaikus.
Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis. Pripučiami  ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio. Taip pat negalima maudytis kramtant.
Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Turistauk.lt baidarės, instruktažas ir atmintinė

Vandenyje viso plaukimo metu būti tik su gelbėjimosi liemene!
Nebristi į vandenį basomis kojomis.
Lipti ir išlipti į baidares po vieną, vienam prilaikant, kitam sėdant į baidarę.
Lipti ir išlipti į baidares seklioje vietoje iš kranto pusės.
Plaukiant baidare, laikyti pusiausvirą, kad baidarė nesiverstų.
Plaukiant negalima išlipti iš baidarės, stotis ar atlikti kitus veiksmus, kurie įtakotų pusiausvyros praradimą.
Iškritus iš baidarės upėje, jei gilu, keliautojas plaukia artimiausio kranto ar seklumos kryptimi.
Plaukiant  baidarę reikia stengtis vairuoti taip, kad baidarė plauktų išilgai srovės.
Prieš neperplaukiamas užtvankas reikia išlipti ir baidares persinešti.
Nerengti stovyklaviečių privačiose teritorijose be šeimininkų sutikimo.

Kelionės inventorių naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį ir šią instrukciją

Netempti baidarės žvyrkeliu ar asfaltu, žvyruota pakrante.
Nesėsti ant horizontaliai užlenktų sėdynių atlošų.
Nekelti ar netempti baidarės paėmus už minkštų sėdynių antdėklų.
Nekelti ar netempti baidarės paėmus už priekinių ar galinių elastinių juostų.
Nedėti į hermetišką maišą aštrių ir sunkių daiktų. Maišai skirti tik drėgmės bijantiems daiktams.
Nekelti hermetiško maišo paėmus už sagties, netempti jo žeme.

Tag: baidares

Baidarių nuoma Akmena

Baidarių nuoma Akmena – tai plaukimas su TURISTAUK LT baidarėmis įspūdingiausia upe visoje Lietuvoje, ne tik Žemaitijoje, ekstremalia ir egzotiška

Baidarių nuoma Akmena vykdoma tik pavasarį kovo – balandžio mėn., o vasarą bei rudenį  – tik po gausaus lietaus, potvynio metu

 Akmena – Jūros intakas – verta vandens turistų dėmesio, nes per visą savo ilgį ji yra srauni, su rėvomis, žavi kraštovaizdžiu, o vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – 186 cm į kilometrą.  Upė teka per Pagramančio regioninį parką. Per pavasario potvynius aukštupyje vanduo pakyla iki 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.

Baidarių nuoma Akmena – tik turintiems patirties vandens turistams. Maršrutas labai įdomus, ekstremalus ir vaizdingas!

Akmenos upės ilgis 80 km, baseino plotas 386 km². Prasideda pelkėtoje aukščiausio Žemaitijos Medvėgalio kalno papėdėje, Skabučiuose; teka į pietvakarius.

Nuo versmių iki Ašvijos žiočių vadinama Raudžiu. Įteka į Jūrą 72 km nuo jos žiočių, kiek žemiau Pagramančio.

 Vagos plotis iki Jerubyno žiočių 3-6 m, žemiau 10-15 m; gylis 0,5-0,7 m, giliausia vieta – 3 m prie Indijos kaimo. Vagoje gausu iki 1 m skersmens riedulių. Vidutinis nuolydis 186 cm/km. Slėnis 200-250 m pločio; šlaitų aukštis 15-20 m, vietomis iki 30 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s, riedulingose rėvose iki 0,7 m/s. Debitas žiotyse: maksimalus 100 m³/s, vidutinis 4,48 m³/s, minimalus 0.4 m³/s.

Rekomenduojami įvairūs baidarių maršrutai Akmenos upe 60 km atkarpoje

Pagal tai kiek dienų – 1, 2 ar net 3 dienas – planuojama plaukti baidarėmis: Kaltinėnai – autostrada – Kazokai  – Biržų laukas – Pūtvė  – Lakštingalų slėnis – Pagramantis – Jūros ir Akmenos santaka, parenkamas maršrutas.

Vasarą Akmena labai nusenka, o su pavasario potvyniais, rudens ar vasaros liūtimis vandens lygis upėje šniokšdamas ima kilti. Per pavasario potvynius vanduo pakyla aukštupyje 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.

Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo – gegužės mėn. ar rudenį po liūčių, Akmena vietomis primena kalnų upę ir yra ypač smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimą.

Gilus Akmenos slėnis išsiskiria civilizacijos mažai sudarkytu, savitu vietovaizdžiu, kultūros paveldo vertybių gausa (piliakalniai, senkapiai, alkakalniai, šventi akmenys). Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeičiantis – atsiveria aukšti skardžiai, žmogaus rankos neliesti miškai ir miškeliai. O kur dar Akmenos Didžioji rėva…

Nuo Jėrubyno iki žiočių Akmena teka ichtiologiniu draustiniu, o vidurupis ir žemupys įjungti į Pagramančio regioninį parką. Baidares galima pristabdyti ir grožėtis upėtakiais ir kirkšliais. Žvejoti draudžiama.

Baidarių nuoma Akmena, maršruto aprašymas, lankytinos vietos

Senasis Žemaičių plentas – 60 km iki santakos su Jūra.

Nuo čia, tik esant aukštam vandens lygiui, galima pradėti įspūdingą kelionę Turistauk.lt baidarėmis Akmenos upe.

Verta pasižvalgyti  po Kaltinėnus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Apytiksliai 1416 – 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu Kaltinėnuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Bažnyčia 1988 metais sudegė. Vietoj jos stovi nauja – modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas – puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos.

Kita lankytina vieta – kapinės, kur ant kalnelio stovi medinė, aštuonkampė, liaudiškos architektūros koplyčia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktomis šventųjų skulptūrėlėmis. Čia palaidotas garsus rašytojas Dionizas Poška, rašytojo žmona Uršulė ir jos motina.
Didžiulio, su įtvirtintu priešpiliu ir dviem pylimais, Kepaluškalnio piliakalnio papėdėje pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam. Nuo jo matomas 19-os metrų aukščio kryžius – paminklas Žemaitijos tremtiniams.

Kaltinėnų – Upynos vieškelio tiltas

Rūteliai. 50,5 km iki Akmenos ir Jūros santakos

Baidarių nuoma Akmena pradžia. Jei vandens mažiau, geriau kelionę baidarėmis pradėti čia, nes kiek pairklavus, Akmenos upę papildo dešinysis intakas – Yžnė. Upės debitas beveik padvigubėja. Upės nuolydis padidėja, prasideda rėvos, kurios tęsiasi iki pat žiočių.

Prieš pradedant žygį upe, galima aplankyti Pagrybio piliakalnį – Skuburlo kalną.

Senieji Kaltinėnų krašto žmonės pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant ežero kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantėse rasdavo gintaro, tačiau to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanęs tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visą dugne esantį gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. Iškasė tada milžinas griovį akmenims sumesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upė Akmena.

Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatė, jog iš tiesų šioje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti, o archeologiniai radiniai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.

Pusvalandį paplaukus palyginus ramia upe, už kilometro dešinėje – Rūtelių kaimas. Upėje pasirodo pirmoji rėva. Už poros kilometrų per upę eina kabantis lieptas , o už jo – ištisa rėvų kaskada. Kiek žemiau Kaušai, virš upės kabo gelžbetoninis tiltas. Kilometru žemiau upės vagoje, prigludęs prie kairiojo kranto, guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Iš užrašytų pasakojimų žinoma, kad net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi maldai, aukodavo aukas. Neapsikentę kunigai, liepę akmenį nuridenti į upę.

Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas. Upėje ištisinės rėvos. Kadaise čia yra buvęs Kukolnikų dvaras. Dvarvietėje yra išlikusi sena su klevu suaugusi liepa, kurios apimtis – apie 4 m.

Automagistralės Kauno – Klaipėdos tiltas per Akmeną, 41,3 km. iki Jūros upės

Jūsų laukia staigmena: upė „sulenda“ į vamzdį po naujuoju Žemaičių plento tiltu. Vamzdis ilgas, tačiau juo nesunkiai galima praplaukti baidare ir net katamaranu, jei tik tinkamas vandens lygis!!! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, baidares reikia persinešti. Vieta pakankamai pavojinga, ypač turint mažiau patyrimo. Prieš vamzdį į upę subesti poliai, sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Tik kiek užsižioplinus, po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą prieš vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa. Jei vanduo nusekęs, situacija vėl kita – praplaukti negalima, nes upė dingsta po medžiais ir šakomis. Ar baidarių nuoma Akmena galima, teirautis Turistauk.lt baidarių nuomos bazėje.

Pusantro kilometro žemiau autostrados Klaipėda – Kaunas į Akmeną įteka Vaksupė

Dar žemiau jos, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Gerai išlikęs tik priešpilis.

Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus, nuganydavę jų pievas. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą eržilas blaškėsi, spardėsi ir švedų arklius išbaidė. Pėsčius švedus buvo lengviau įveikti. Mūšis vykęs plyname lauke, kitoje Akmenos pusėje. Matyt, nemažai kraujo buvo išlieta, kad vietiniai žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.

Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas. Už poros kilometrų keliuko tiltas. Netoli kairėje  – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau gera vieta pastoviui. Tuoj už Kazokų dešiniame krante – Kiaukų kaimas. Kairiojoje pakrantėje guli nemažas akmuo, ant kurio, anot padavimų, sėdėdavusios laumės. Vos už puskilometrio toje pačioje upės pusėje pūpso dar vienas – Pakoplyčio akmuo – galiūnas (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Paakmenio kaimas. Prieš Šilalės – Skaudvilės kelio tiltą, vėl rėva. Po tiltu labai stipri srovė.

Šilalės – Skaudvilės kelias per Akmenos upę, 29 km. iki santakos su Jūra

Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą – Driežai, dešinėje – Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau Driežų kaimo putoja upės rėva su nemažu vandens lygio skirtumu. Geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda Siūrinės miškas. Kiek toliau į pietus, Vaičių kaimo laukuose, tik du šimtai metrų nuo kairiojo kranto yra Vaičių piliakalnis, anot padavimų supiltas švedų ir su kaimyniniu Biržų Lauko piliakalniu sujungtas požeminiu keliu. Upėje rėvos.

22,8 km. Kertamas Šilalės – Vaitimėnų kelio tiltas per Akmeną

Dešinėje – Biržų Lauko alkakalnis.

Biržų Lauko piliakalnis dydžiu nepasižymi, tačiau nepaprastai turtingas padavimais. Pasakojama, kad senovėje piliakalnyje buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Anot kito vietinės gyventojos pasakojimo, kadaise kalne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Išsikraustydami iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius dievaičius jie paslėpė kalno gilumoje. Tokie padavimai ir tai, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, leidžia spėti, kad čia būta ne piliakalnio, o greičiau alkakalnio.

Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Tik už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta. Gera vieta pastoviui. Netrukus už Bremenos dešinėje prasideda Indijos kaimas. Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas, deja, kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Ir iš tiesų – Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Kaimo viduryje prie pat upės šliejasi Indijos piliakalnis.

Anot padavimų, piliakalnį supylė į Indijos kaimą užklydęs milžinas. Pasėmė jis su savo vyža žemės ir supylė kalną. Delnais palygino šlaitus, suplokštino viršūnę ir pasistatė ten savo namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tie baisūs dalykai, kurie dedasi tame kalne: vienas pamatęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas.

Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš panašaus indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą, upę. Už Sermo – vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau – kabantis lieptas ir jau visai netoli jūsų laukia Didžioji Akmenos rėva!

Akmenos Didžioji rėva, iki Jūros upės 13,9 km.

Rėvos pradžioje įrengta Pagramančio regioninio parko stovyklavietė, galima kuri laužą, statyti palapines. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Rėva gana ilga – apie 300 m – ir labai užgriozdinta akmenimis, todėl, esant žemam vandens lygiui, praplaukti sudėtinga, tenka manevruoti tarp didžiulių riedulių. Vasaros metu ar vėlyvą pavasarį čia tik baltuoja tūkstančiai akmenų…

Pavasarį, per potvynį, po rudens ar vasaros liūčių Akmena Didžiojoje Rėvoje tiesiog padūksta. Ūždama, kad net sunku susikalbėti, pasišiaušusi net metro aukščio bangų keteromis, ji čia verčiasi per savo Didžiąją Rėvą. Srovė labai stipri. Tada būna visko… Potvynio metu, esant aukštam vandens lygiui, baidarių nuoma Akmena teikiama tik patyrusiems baidarininkams.

Už kilometro dar viena stiproka rėva. Krantai vėl aukšti.

Kelio Pūtvė – Andriejaičiai tiltas per Akmeną – 13,5 km. iki santakos su Jūra

Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapukuose lapoja galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė.

Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai. Kairiajame krante matoma regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės Lakštingalų slėnis – puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas. Už jo tuoj ir galima sustoti nakvynei ar poilsiui stovyklavietėje. Galima laužavietėje kurti laužą, sušilti ar iškepti kepsnelį… Geras privažiavimas.

Toliau iki Pagramančio upė teškena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų.

Pagramančio miestelis. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio iškyla piliakalnis.

Pasakojama, kad seniau šioje vietoje buvęs bajoro Pagramančio dvaras. Bajoras turėjęs labai gražią dukrą Gramančią. Jai pirštis atvažiuodavę daugybė jaunikaičių. Du iš jų, Ringaila ir Songaila, norėdami įsiteikti, supylę net piliakalnį, kuris saugotų Pagramančio dvarą. Tačiau Gramančia jaunikio taip ir neišsirinkusi. Ji, išgėrusi burtininkės duoto gėrimo, virtusi upeliu.

2,7 km. Šilalės – Tauragės kelio tiltas per Akmenos upę

Kairiajame krante – Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1774 m., ir varpinė. Bažnyčioje ir šventoriuje – dailės paminklai. Iki šiol Pagramančio bažnyčioje išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius.

Dešiniajame krante – Naujininkų piliakalnis – archeologinis paminklas. Akmenos upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvų nėra. Pagramantyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti galima plaukti toliau.

0 km. Akmenos ir Jūros santaka.

Turistus nustebins naujai iškilęs Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas. Kopiant laiptais į bokštą, apačioje matosi vinguriuojančios upės, jų slėniai, o nuo 12 metrų regyklos atsiveria Pagramančio regioninio parko vaizdingas kraštovaizdis.

Aprimusi Akmena įteka į Jūros upę. Ties Ringių žemu tiltu per Jūros upę žygis baidarėmis baigiamas.

 

Tag: baidares

Jūros upe baidarių nuoma Pajūris – Balskai

Jūros upe baidarių nuoma Pajūris – Balskai visus metus, 1 – 2 dienų maršrutas pradžioje sraunus, vėliau – vaizdingas, ramus, ypač mėgstamas žvejų

Baidarių nuoma Pajūris – Balskai: Jūros upės 25 km. maršrutas plaukiamas 1 – 2 dienas. Nuo Pajūrio miestelio stovyklavietės baidarių prieplaukos pasileidus laiveliais pasroviui, turistų laukia sraunus (vidutinis nuolydis net 1,4 m/km) ir nenuobodus ruožas iki Bikavėnų, kuris vingiuoja apie 10 kilometrų. Vėliau Jūra po truputi rimsta ir, palikusi Žvingių – Bikavėnų tiltą, apie 7 km. jau rami teka iki Visbarų.

Nuo Visbarų iki Balskų užtvankos dar 8 km maršrutas vinguriuoja gilia ir plačia upe. Baidarių maršrutas upe Jūra Bikavėnai – Visbarai – Balskai ypač patinka žvejams. Giliame Balskų tvenkinyje gausu žuvų – ešerių, lydekų, kuojų, karšių, plakių. Čia galima žvejyba: paspiningauti, pameškerioti su dugnine ar plūdine meškere. Šioje maršruto atkarpoje nesunku susirasti vietų poilsiui ar įsikurti su palapinėmis nakvynei.

Baidarių nuoma Pajūris – Balskai Jūros upe su lankytinomis vietomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Upės Jūros maršruto Pajūris – Balskai pradžia – Pajūrio miestelio rekreacinė stovyklavietė su baidarių prieplauka (Nr.15)

Jūra kirtusi Šilalės – Šilutės plentą (Nr.16), nuvingiuoja Žvingių ir Bikavėnų link. Upė kunkuliuoja rėvomis, slenksčiais ir toliau, papildyta Gervės, Velnupio upeliukų, ritasi rėvų kaskadomis.

Kiek už ramesnio vingio įsrovena Trumpė. Už jos žiočių, vadinamoje Trišakėje, yra retas geologijos paminklas – konglomerato luitas.

“Tai įspūdingas, apytikriai žmogaus aukščio ir kelis kartus didesnio pločio bei ilgio, suakmenėjusio žvirgždo gumulas. Konglomeratai – nuosėdinės uolienos – dažniausiai susidaro vandens baseinų pakrantėse, kai kartą nugludintus riedulius ir rieduliukus vėl sucementuoja dolomitas, kalcitas, molis ar kitos medžiagos”. (V. Almonaitis. Vėl šniokščia rėvos. III dalis)

 

Upė Jūra ties Graužais staiga sugalvoja aplankyti Dapkiškes ir apsisuka į šiaurę. Būtent čia, 4-ame kilometre nuo Pajūrio, dunkso Dapkiškės piliakalnis. Aplankiusi Dapkiškę, upė vėl suka piečiau.

Prieš akis išnyra Žvingių  – Bikavėnų tiltas. Ties žemu, per upė einančiu cementiniu liepteliu (Nr.19) galima sustoti ir pasivaikščioti po Žvingius ir Bikavėnus. Verta aplankyti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, Pajūriškių (Žvingių parapijos) kapines ir jose stovinčią medinę Šv. Roko koplyčią. Šias kapines puošia liaudies menininko Bonifaco Norvaišos 1872 – 1873 m. iš akmens ištašyti vartai ir koplytstulpis. Taip pat čia yra paminklas Žvingių krašto partizanams.

Pajūris – Bikavėnai: populiaraus 10 km. baidarių maršruto upe Jūra pabaiga

Palikusi Žvingių ir Bikavėnų kaimelius, Jūra vis platėja ir lėtina srovę. Upės ruožas iki Balskų ypač tinkamas žvejybai, tačiau reikalingi leidimai. Norintiems pasiekti Balskų užtvanką, tenka irkluoti truputėlį intensyviau ir reikia saugotis žvejybinių ir pramoginių laivelių. Plaukiant arčiau kranto galima pasižvalgyti ar net aplankyti Jūros pakrantėse esančias istorines vietas – Spraudaičių piliakalnį, vadinamą Veringa, Vilkų Lauko piliakalnį, vadinamą Kūple, pasigrožėti Vartulėnų atodanga, sustoti ir pasivaikščioti po Didkiemį. Didžiausios Didkiemio įžymybės – Šv. Angelų Sargų bažnyčia, apjuosta akmenine tvora su mūriniais tinkuotais vartais, kapinės, kraštotyros muziejus ir muziejus, skirtas bažnyčios istorijai, esantis Didkiemio seniūnijos pastate.

Kiek žemiau Didkiemio, dešiniajame Jūros krante prasideda Balskai ir upės užtvanka (Nr.22). Jei tęsiasi Jūsų atostogos ir į žygį baidarėmis leidžiatės toliau, baidares reikia persinešti per Balskų užtvanką. Iki Tauragės yra 40 km, o iki Nemuno nuo Tauragės – dar 43 km.

Stovyklavietės Jūros upės baidarių maršruto Pajūris – Balskai atkarpoje

Pajūrio miestelyje turistams įrengta puiki stovyklaviete ir visa infrastruktūra: pavėsinės, lauko baldai, laužavietės, tinklinio, krepšinio, futbolo, vaikų žaidimo aikštelės –  geriausia vieta apsistoti prieš plaukimą baidarėmis ar po žygio. Sutvarkytame 3 ha plote grupės įsikuria atokiai viena nuo kitos, vakaroja, stato palapines nakvynei. Įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, kur žygio metu galima palikti savo mašinas. Atvykus į pajūrio stovyklavietę, galima pasirinkti įvairius maršrutus: Kvėdarna – Pajūris, Visdžiaugai – Pajūris, Pajūris – Bikavėnai, Pajūris – Balskai.

Maršruto Pajūris – Balskai pabaigoje, prie Balskų užtvankos įrengta vieša erdvi stovyklavietė, kur galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, o kitą dieną, pasirūpinus baidarių nuoma, kelionę tęsti.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upės žemupyje – žiobriai, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.