Baidarių nuoma Akmena vykdoma tik pavasarį kovo – balandžio mėn., o vasarą bei rudenį – tik po gausaus lietaus, potvynio metu
Akmena – Jūros intakas – verta vandens turistų dėmesio, nes per visą savo ilgį ji yra srauni, su rėvomis, žavi kraštovaizdžiu, o vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – 186 cm į kilometrą. Upė teka per Pagramančio regioninį parką. Per pavasario potvynius aukštupyje vanduo pakyla iki 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.
Baidarių nuoma Akmena – tik turintiems patirties vandens turistams. Maršrutas labai įdomus, ekstremalus ir vaizdingas!
Akmenos upės ilgis 80 km, baseino plotas 386 km². Prasideda pelkėtoje aukščiausio Žemaitijos Medvėgalio kalno papėdėje, Skabučiuose; teka į pietvakarius.
Nuo versmių iki Ašvijos žiočių vadinama Raudžiu. Įteka į Jūrą 72 km nuo jos žiočių, kiek žemiau Pagramančio.
Vagos plotis iki Jerubyno žiočių 3-6 m, žemiau 10-15 m; gylis 0,5-0,7 m, giliausia vieta – 3 m prie Indijos kaimo. Vagoje gausu iki 1 m skersmens riedulių. Vidutinis nuolydis 186 cm/km. Slėnis 200-250 m pločio; šlaitų aukštis 15-20 m, vietomis iki 30 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s, riedulingose rėvose iki 0,7 m/s. Debitas žiotyse: maksimalus 100 m³/s, vidutinis 4,48 m³/s, minimalus 0.4 m³/s.
Pagal tai kiek dienų – 1, 2 ar net 3 dienas – planuojama plaukti baidarėmis: Kaltinėnai – autostrada – Kazokai – Biržų laukas – Pūtvė – Lakštingalų slėnis – Pagramantis – Jūros ir Akmenos santaka, parenkamas maršrutas.
Vasarą Akmena labai nusenka, o su pavasario potvyniais, rudens ar vasaros liūtimis vandens lygis upėje šniokšdamas ima kilti. Per pavasario potvynius vanduo pakyla aukštupyje 1,5 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m.
Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo – gegužės mėn. ar rudenį po liūčių, Akmena vietomis primena kalnų upę ir yra ypač smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimą.
Gilus Akmenos slėnis išsiskiria civilizacijos mažai sudarkytu, savitu vietovaizdžiu, kultūros paveldo vertybių gausa (piliakalniai, senkapiai, alkakalniai, šventi akmenys). Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeičiantis – atsiveria aukšti skardžiai, žmogaus rankos neliesti miškai ir miškeliai. O kur dar Akmenos Didžioji rėva…
Nuo Jėrubyno iki žiočių Akmena teka ichtiologiniu draustiniu, o vidurupis ir žemupys įjungti į Pagramančio regioninį parką. Baidares galima pristabdyti ir grožėtis upėtakiais ir kirkšliais. Žvejoti draudžiama.

Nuo čia, tik esant aukštam vandens lygiui, galima pradėti įspūdingą kelionę Turistauk.lt baidarėmis Akmenos upe.
Verta pasižvalgyti po Kaltinėnus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Apytiksliai 1416 – 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu Kaltinėnuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Bažnyčia 1988 metais sudegė. Vietoj jos stovi nauja – modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas – puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos.
Kita lankytina vieta – kapinės, kur ant kalnelio stovi medinė, aštuonkampė, liaudiškos architektūros koplyčia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktomis šventųjų skulptūrėlėmis. Čia palaidotas garsus rašytojas Dionizas Poška, rašytojo žmona Uršulė ir jos motina.
Didžiulio, su įtvirtintu priešpiliu ir dviem pylimais, Kepaluškalnio piliakalnio papėdėje pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam. Nuo jo matomas 19-os metrų aukščio kryžius – paminklas Žemaitijos tremtiniams.
Baidarių nuoma Akmena pradžia. Jei vandens mažiau, geriau kelionę baidarėmis pradėti čia, nes kiek pairklavus, Akmenos upę papildo dešinysis intakas – Yžnė. Upės debitas beveik padvigubėja. Upės nuolydis padidėja, prasideda rėvos, kurios tęsiasi iki pat žiočių.
Prieš pradedant žygį upe, galima aplankyti Pagrybio piliakalnį – Skuburlo kalną.
Senieji Kaltinėnų krašto žmonės pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant ežero kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantėse rasdavo gintaro, tačiau to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanęs tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visą dugne esantį gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. Iškasė tada milžinas griovį akmenims sumesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upė Akmena.
Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatė, jog iš tiesų šioje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti, o archeologiniai radiniai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.
Pusvalandį paplaukus palyginus ramia upe, už kilometro dešinėje – Rūtelių kaimas. Upėje pasirodo pirmoji rėva. Už poros kilometrų per upę eina kabantis lieptas , o už jo – ištisa rėvų kaskada. Kiek žemiau Kaušai, virš upės kabo gelžbetoninis tiltas. Kilometru žemiau upės vagoje, prigludęs prie kairiojo kranto, guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Iš užrašytų pasakojimų žinoma, kad net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi maldai, aukodavo aukas. Neapsikentę kunigai, liepę akmenį nuridenti į upę.
Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas. Upėje ištisinės rėvos. Kadaise čia yra buvęs Kukolnikų dvaras. Dvarvietėje yra išlikusi sena su klevu suaugusi liepa, kurios apimtis – apie 4 m.
Jūsų laukia staigmena: upė „sulenda“ į vamzdį po naujuoju Žemaičių plento tiltu. Vamzdis ilgas, tačiau juo nesunkiai galima praplaukti baidare ir net katamaranu, jei tik tinkamas vandens lygis!!! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, baidares reikia persinešti. Vieta pakankamai pavojinga, ypač turint mažiau patyrimo. Prieš vamzdį į upę subesti poliai, sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Tik kiek užsižioplinus, po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą prieš vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa. Jei vanduo nusekęs, situacija vėl kita – praplaukti negalima, nes upė dingsta po medžiais ir šakomis. Ar baidarių nuoma Akmena galima, teirautis Turistauk.lt baidarių nuomos bazėje.
Dar žemiau jos, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Gerai išlikęs tik priešpilis.
Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus, nuganydavę jų pievas. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą eržilas blaškėsi, spardėsi ir švedų arklius išbaidė. Pėsčius švedus buvo lengviau įveikti. Mūšis vykęs plyname lauke, kitoje Akmenos pusėje. Matyt, nemažai kraujo buvo išlieta, kad vietiniai žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.
Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas. Už poros kilometrų keliuko tiltas. Netoli kairėje – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau gera vieta pastoviui. Tuoj už Kazokų dešiniame krante – Kiaukų kaimas. Kairiojoje pakrantėje guli nemažas akmuo, ant kurio, anot padavimų, sėdėdavusios laumės. Vos už puskilometrio toje pačioje upės pusėje pūpso dar vienas – Pakoplyčio akmuo – galiūnas (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Paakmenio kaimas. Prieš Šilalės – Skaudvilės kelio tiltą, vėl rėva. Po tiltu labai stipri srovė.
Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą – Driežai, dešinėje – Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau Driežų kaimo putoja upės rėva su nemažu vandens lygio skirtumu. Geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda Siūrinės miškas. Kiek toliau į pietus, Vaičių kaimo laukuose, tik du šimtai metrų nuo kairiojo kranto yra Vaičių piliakalnis, anot padavimų supiltas švedų ir su kaimyniniu Biržų Lauko piliakalniu sujungtas požeminiu keliu. Upėje rėvos.
Dešinėje – Biržų Lauko alkakalnis.
Biržų Lauko piliakalnis dydžiu nepasižymi, tačiau nepaprastai turtingas padavimais. Pasakojama, kad senovėje piliakalnyje buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Anot kito vietinės gyventojos pasakojimo, kadaise kalne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Išsikraustydami iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius dievaičius jie paslėpė kalno gilumoje. Tokie padavimai ir tai, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, leidžia spėti, kad čia būta ne piliakalnio, o greičiau alkakalnio.
Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Tik už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta. Gera vieta pastoviui. Netrukus už Bremenos dešinėje prasideda Indijos kaimas. Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas, deja, kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Ir iš tiesų – Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Kaimo viduryje prie pat upės šliejasi Indijos piliakalnis.
Anot padavimų, piliakalnį supylė į Indijos kaimą užklydęs milžinas. Pasėmė jis su savo vyža žemės ir supylė kalną. Delnais palygino šlaitus, suplokštino viršūnę ir pasistatė ten savo namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tie baisūs dalykai, kurie dedasi tame kalne: vienas pamatęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas.
Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš panašaus indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą, upę. Už Sermo – vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau – kabantis lieptas ir jau visai netoli jūsų laukia Didžioji Akmenos rėva!
Rėvos pradžioje įrengta Pagramančio regioninio parko stovyklavietė, galima kuri laužą, statyti palapines. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Rėva gana ilga – apie 300 m – ir labai užgriozdinta akmenimis, todėl, esant žemam vandens lygiui, praplaukti sudėtinga, tenka manevruoti tarp didžiulių riedulių. Vasaros metu ar vėlyvą pavasarį čia tik baltuoja tūkstančiai akmenų…
Pavasarį, per potvynį, po rudens ar vasaros liūčių Akmena Didžiojoje Rėvoje tiesiog padūksta. Ūždama, kad net sunku susikalbėti, pasišiaušusi net metro aukščio bangų keteromis, ji čia verčiasi per savo Didžiąją Rėvą. Srovė labai stipri. Tada būna visko… Potvynio metu, esant aukštam vandens lygiui, baidarių nuoma Akmena teikiama tik patyrusiems baidarininkams.
Už kilometro dar viena stiproka rėva. Krantai vėl aukšti.
Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapukuose lapoja galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė.
Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai. Kairiajame krante matoma regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės Lakštingalų slėnis – puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas. Už jo tuoj ir galima sustoti nakvynei ar poilsiui stovyklavietėje. Galima laužavietėje kurti laužą, sušilti ar iškepti kepsnelį… Geras privažiavimas.
Toliau iki Pagramančio upė teškena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų.
Pagramančio miestelis. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio iškyla piliakalnis.
Pasakojama, kad seniau šioje vietoje buvęs bajoro Pagramančio dvaras. Bajoras turėjęs labai gražią dukrą Gramančią. Jai pirštis atvažiuodavę daugybė jaunikaičių. Du iš jų, Ringaila ir Songaila, norėdami įsiteikti, supylę net piliakalnį, kuris saugotų Pagramančio dvarą. Tačiau Gramančia jaunikio taip ir neišsirinkusi. Ji, išgėrusi burtininkės duoto gėrimo, virtusi upeliu.
Kairiajame krante – Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1774 m., ir varpinė. Bažnyčioje ir šventoriuje – dailės paminklai. Iki šiol Pagramančio bažnyčioje išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius.
Dešiniajame krante – Naujininkų piliakalnis – archeologinis paminklas. Akmenos upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvų nėra. Pagramantyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti galima plaukti toliau.
0 km. Akmenos ir Jūros santaka.
Turistus nustebins naujai iškilęs Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas. Kopiant laiptais į bokštą, apačioje matosi vinguriuojančios upės, jų slėniai, o nuo 12 metrų regyklos atsiveria Pagramančio regioninio parko vaizdingas kraštovaizdis.
Aprimusi Akmena įteka į Jūros upę. Ties Ringių žemu tiltu per Jūros upę žygis baidarėmis baigiamas.
Akmenos upe galima plaukti baidarėmis, pripučiamomis valtimis. Vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – vos ne du metrai kas kilometrą. Vasarą upė labai nusenka, o per pavasario potvynius vanduo vidurupyje ir žemupyje pakyla iki 3 metrų. Tinkamiausias metas keliauti Akmena – pavasaris ir ruduo, kai vandens lygis pakilęs. Vasarą būna sunkoka, o per Didžiąją rėvą perplaukti beveik neįmanoma. Esant aukštam vandens lygiui plaukti rekomenduojama tik patyrusiems turistams. Gausūs slenksčiai ar pavieniai rieduliai gali lengvai apversti valtį ar baidarę.
Plaukiantiems Akmenos upe tuo metu gali atsitikti panašiai, kaip papasakojo šiuose kraštuose keliones organizuojantis ir šį maršrutą mums pristatęs www.turistauk.lt savininkas Artūras Dobilas. Pavasarį viena turistų grupė prarado net tris baidares, kurias nunešė galinga srovė, kai keliautojai apsivertė. Du laivelius pavyko „pagauti“ prie Akmenos žiočių, o vieno taip ir nerado. Tik gerokai vėliau pasieniečiai baidarę užtiko jau Nemune.
Verta pasižvalgyti po Kaltinėnus. Čia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto nurodymu 1416 m. buvo pastatyta viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Senose kapinėse palaidotas Dionizas Poška ir jo žmona Uršulė. Jei vandens mažiau, kelionę geriau pradėti nuo dešiniojo intako Yžnės žiočių. Baidares patogu nusinešti nuo Kaltinėnų – Upynos kelio, kertančio Akmenos upę. Paplaukus iš pradžių gana ramiai, prie Rūtelių kaimo subaltuoja pirmoji rėva. Už poros kilometrų – ištisa rėvų kaskada. Kilometru žemiau, upės vagoje, prie kairiojo kranto guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi ir aukodavo aukas, todėl kunigai liepę akmenį nuridenti į upę. Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas, o upėje – ištisinės rėvos.
Jis ilgas, tačiau, jei tinkamas vandens lygis, galima praplaukti baidare ar net katamaranu! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, tad baidares reikia persinešti. Jei vanduo nusekęs, praplaukti vėlgi negalėsite. Ši vieta pakankamai pavojinga. Į upę subesti poliai, kurie sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą priešais vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa.
Pusantro kilometro žemiau greitkelio į Akmeną įteka Vaksupė. Dar žemiau, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą, eržilas taip blaškėsi ir spardėsi, kad visus arklius išbaidė. Pėsčius priešus buvo lengviau įveikti mūšyje plyname lauke prie Akmenos. Žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.
Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas, kiek žemiau yra gera vieta stovyklai. Už poros kilometrų kairėje – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau jo yra gera vieta pailsėti. Už puskilometrio upėje pūpso galingas Pakoplyčio akmuo (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Upėje – sala, už kurios kairiajame krante geros vietos stovyklai. Prieš Šilalės–Skaudvilės kelio tiltą vėl rėva.
Parkas įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko teritorija upė teka 29 km. Krantai nužemėja. Čia – geros vietos poilsiui ir nakvynei. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą. Dešinėje Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau putoja rėva, per kurią geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda miškas, o keli šimtai metrų nuo kairiojo kranto dunkso Vaičių piliakalnis, anot padavimų su kaimyniniu Biržų lauko kalnu sujungtas požeminiu keliu. Upėje – rėvos. Pasakojama, kad senovėje Biržų lauke buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į kalno gelmes. Anot kito pasakojimo, kadaise čia buvusi bažnyčia, kurios auksiniai ir sidabriniai dievaičiai paslėpti kalno gilumoje. Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta.
Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą: Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Prie upės šliejasi Indijos piliakalnis, šalia įrengta poilsiavietė.
Anot padavimų, piliakalnį supylė užklydęs milžinas. Pasistatė ten namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tai, kas dėjosi tame kalne: vienas matęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas. Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą. Vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau kabantis lieptas. Už jo laukia įžymioji Didžioji Akmenos rėva. Čia krante įrengta gera stovyklavietė, galima kurti laužą, statyti palapines ir nutarti, kaip apžiūrėsite, ir ar plauksite per šitą akmenyną. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Vasaros metu čia baltuoja tūkstančiai akmenų. Mums lankantis parke, vanduo buvo gana žemas, tai ir matėme tokį vaizdą.
Per potvynį, po liūčių čia Akmena tiesiog padūksta. Sakė, taip ūžia, jog net sunku susikalbėti. Pasišiaušusi bangų keteromis upė verčiasi per savo Didžiąją rėvą, srovė būna labai stipri. Tada bandant plaukti būna visko… Apie šią unikalią vietą mums papasakojo Pagramančio regioninio parko vyriausiasis ekologas Tomas Kalašinskas, su kuriuo plaukėme Akmena. Visas rėvos plotas – apie 0,33 ha. Savo grožį rėva parodo vasarą, kai vandens lygis nukrenta. Tuomet iškiša iš vandens galvas tiek dideli, tiek mažesni akmenys, per kurių viršūnes pasišokinėjant, nesušlapus kojų, galima perbėgti į kitą upės pusę.
Buvo atlikti Didžiosios rėvos geologiniai – geomorfologiniai tyrimai. Nustatyta, kad ledynų tirpsmo metu formavosi dabar esatys upės slėniai, kloniai. Ties rėva tuo metu atsirado susiaurėjimas, todėl padidėjusi vandens tėkmė išgilino klonį 15-20 m. Galinga vandens jėga išplovė dugne buvusį smėlį bei molį, liko tik įvairaus dydžio rieduliai. Pagramančio regioninio parko direkcijos siūlymu, rėva buvo įtraukta į Šilalės rajono savivaldybės saugomų gamtos paminklų sąrašą. Didžioji rėva – dažniausiai lankoma vieta parke. Ypač pamėgta ekstremalių vandens turistų. Pavasarį, rudenį rėvoje šniokščia ir kunkuliuoja rudas vanduo. Tuomet, parko vyriausiojo ekologo T. Kalašinsko žodžiais, Akmena primena kalnų upę, kuria plaukti rekomenduojama tik patyrusiems baidarininkams.
Už kilometro dar viena stiproka rėva, upės krantai vėl aukšti. Dar vienas upę kertantis kelias (Pūtvės – Andriejaičių). Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapeliuose rymo galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė. Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai.
Kairiajame krante įrengta regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas. Jo ilgis – 600 m, prasideda ir baigiasi poilsio komplekse – stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“. Būtinai reikėtų čia sustoti ir užkopti viršun – prieš akis atsivers ypatingo grožio Akmenos upės slėnio kraštovaizdis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis – šalia stovyklavietės „Lakštingalų slėnis”. Puikus kraštovaizdis, gera rekreacinė infrastruktūra čia pritraukia lankytojų iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas, kurių ne vieną jau matėme. Tokie kabantys lieptai – neatskiriama Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio dalis, tiltai pavaizduoti ir parko emblemoje.
Toliau iki Pagramančio apie 6 km Akmena čiurlena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio miestelio iškyla tokiu pat vardu vadinamas piliakalnis, o upę kerta Šilalės-Tauragės kelio tiltas. Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčioje, pastatytoje 1774 m., išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius. Dešiniajame krante – Naujininkų (Kuturių) piliakalnis – archeologinis paminklas. Miestelyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti gali plaukti toliau ties Pagramančiu aprimusia Akmena, kuri netrukus įteka į Jūros upę. Prieš tai pasigrožime Pagramančio atodanga. Akmenos ir Jūros slėnių atodangos – lyg atversta knyga mokslininkams, bylojanti beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinę istoriją.
Draustinio plotas apie 1845 ha, apima upės slėnio dalį iki žiočių su senais kaimais bei Pagramančio miesteliu. Draustinio tikslas – išsaugoti salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, taip pat čia gyvenančias augalų, paukščių ir gyvūnų rūšis, esančias Lietuvos raudonojoje knygoje. Iš augalų tai – mažosios gegužraibės, vyriškosios gegužraibės, retažiedės miglės, svogūninės dantažolės, meškinio česnako, dėmėtosios gegūnės ir kitų augimvietės. Akmena – ichtiologinis draustinis, čia yra upėtakių, lašišų ir žiobrių nerštavietės. Akmenos rėvas pamėgę tauriosios žuvys – kiršliai ir margieji upėtakiai. Todėl upė įtraukta į vandenų sąrašą, kuriuose mėgėjų žvejyba nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos uždrausta. Kiršlius draudžiama gaudyti nuo kovo 1 dienos iki gegužės 15 dienos. Taip pat prie Akmenos yra retų paukščių – tulžių, didžiųjų dančiasnapių, žaliųjų meletų perimvietės. Upės pakrantės – ūdrų gyvenamos vietos. Todėl čia keliaujantys vandens turistai turi ne tik tvarkingai elgtis stovyklavietėse, tačiau ir netrikdyti šio gražaus krašto gamtos gyventojų.
Linas Senkus
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
