Baidarės su vaikais? Ar verta? Galima? Ar jau laikas? Tai dažni jūsų klausimai, o kartu ir nerimas, mieli tėveliai.
Atsakome:
– Tikrai verta patirti nuotykių, grožėtis lydinčiais paukščiais ir gamta su vaikais. Verta įveikti kliūtis ir džiaugtis kartu su visa šeima. Tai yra neįkainuojama vertybė.
Plaukimas baidare vasara Jūros upe nesudėtingas. Upė negili, įdomi plaukti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Skaidrus ir šiltas Jūros upės vanduo. 

Be to, Turistauk.lt baidarės yra stabilios, turistinės ir lengvai valdomos. Irkluoti specialaus pasiruošimo nereikia. PLAČIAU

Dar vienas privalumas: NAKVYNĖ NAMELIUOSE ANT JŪROS UPĖS KRANTO

PLAČIAU

Turistai nakvynei gali statyti palapines. Jei pageidauja, rezervuojami nameliai. Namelyje yra 4 dvigulės lovos, šaldytuvas, virdulys, balta patalynė, indai. Patogumų nėra – lauko WC, lauko dušas. Pavėsinė grupės vakarojimui yra su elektra. Šalia įrengta laužavietė maisto gaminimui, yra šašlykinė, malkų. Iškūrenamas kubilas arba pirtis.

Dobilų Slėnis – tai privati poilsio oazė, apsupta Jūros upės ir miško. Čia gamta įsileidžia tik šiek tiek komforto, todėl tinka, jei nesi užkietėjęs miestietis.

Jei ieškote įdomaus plaukimo baidarėmis su vaikais ir poilsio gamtoje – tai pasiūlymas jums.

Vasaros metu drąsiai galite plaukti su TURISTUK LT baidarėmis net su mažais vaikais. Vaikai šaunūs keliautojai, smalsūs ir linksmi. Dėl to šeimos kelionę baidarėmis nuspalvina ryškiausiomis spalvomis. Pagalba vienas kitam irkluojant per rėvas ir slenkstukus, ruošiant maistą ant žarijų, žaidžiant gamtoje, vakarojant prie laužo suartina ir sutvirtina tėvų ir vaikų santykius. O vaikų patirti įspūdžiai vaikystėje ilgam išlieka jų prisiminimuose ir formuoja įgūdžius.

Žinoma, tik reikia nepamiršti pasirūpinti vaikų apsauga gamtoje. Būtinos apsaugos priemonėmis nuo saulės, nuo vabzdžių ir galvos apdangalas. Patarimai, ruošiantis į baidarių žygį – PLAČIAU

O mes jūsų patogumui nuomojame dvivietes baidares su įrengta trečia papildoma vieta vaikui iki  5 – 6 metų.

Kad jūsų poilsis būtų turiningas ir kupinas įspūdžių, visų pirma, vandens keliones reikia suplanuoti. Svarbu tinkamai pasirinkti turistinį inventorių. Suplanuoti maršruto pradžią, tarpinius sustojimus ir poilsį, maršruto pabaigą. Rezervuoti nakvynės vietą. Dar daugiau, reikia suplanuoti valčių ir poilsiautojų nuvežimą į maršruto pradžią ir parvežimą po kelionės. Tam esame mes – Turistauk.lt komanda prie Jūros upės.

Baidarės su vaikais – puikus atostogų sprendimas šeimai… Iki malonaus!

The post Baidarės su vaikais appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Sėsti į baidares – vienas didžiausių vasaros malonumų Lietuvoje. Atostogų laikas su šeima planuojamas iš anksto. Dažnai kviečiami prisijungti ir draugai, giminės. Todėl vasaros atostogos – tai ilgai lauktų susitikimų, šilto bendravimo, naujų potyrių, nuotykių ir pažinimų laikas gamtoje. Tai pramogos ir su jomis neatsiejamos baidarės. Kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, Turistauk.lt baidarių nuoma Žemaitijoje komanda dar kartą primena, kokia  svarbi žmogaus gyvybė. Čia rasite patarimus kaip elgtis prie vandens, maudytis ir plaukti baidarėmis.

Suaugusiųjų elgesys prie vandens:

Neikite  į  vandenį  apsvaigę  nuo  alkoholio  ar  kitų  psichoaktyviųjų  medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
Nerekomenduojama maudytis po valgio.
Jei  kaitinotės  saulėje,  niekuomet  staiga  nešokite  į  vandenį.  Pirmiau  apsišlakstykite  juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Vaikų priežiūra prie vandens:

Pirmiausia, kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Antra, būtinai paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Bet vis tiek, mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Visada  nepertraukiamai  stebėkite  prižiūrimą  vaiką,  esantį  vandenyje  ar  šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.

Negalima  vartoti  alkoholio,  kai  prižiūrite  besimaudančius  ar  prie  vandens  žaidžiančius vaikus.
Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis. Pripučiami  ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio. Taip pat negalima maudytis kramtant.
Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Turistauk.lt baidarės, instruktažas ir atmintinė

Vandenyje viso plaukimo metu būti tik su gelbėjimosi liemene!
Nebristi į vandenį basomis kojomis.
Lipti ir išlipti į baidares po vieną, vienam prilaikant, kitam sėdant į baidarę.
Lipti ir išlipti į baidares seklioje vietoje iš kranto pusės.
Plaukiant baidare, laikyti pusiausvirą, kad baidarė nesiverstų.
Plaukiant negalima išlipti iš baidarės, stotis ar atlikti kitus veiksmus, kurie įtakotų pusiausvyros praradimą.
Iškritus iš baidarės upėje, jei gilu, keliautojas plaukia artimiausio kranto ar seklumos kryptimi.
Plaukiant  baidarę reikia stengtis vairuoti taip, kad baidarė plauktų išilgai srovės.
Prieš neperplaukiamas užtvankas reikia išlipti ir baidares persinešti.
Nerengti stovyklaviečių privačiose teritorijose be šeimininkų sutikimo.

Kelionės inventorių naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį ir šią instrukciją

Netempti baidarės žvyrkeliu ar asfaltu, žvyruota pakrante.
Nesėsti ant horizontaliai užlenktų sėdynių atlošų.
Nekelti ar netempti baidarės paėmus už minkštų sėdynių antdėklų.
Nekelti ar netempti baidarės paėmus už priekinių ar galinių elastinių juostų.
Nedėti į hermetišką maišą aštrių ir sunkių daiktų. Maišai skirti tik drėgmės bijantiems daiktams.
Nekelti hermetiško maišo paėmus už sagties, netempti jo žeme.

The post Baidarės ir instruktažas appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Mobili pirtis atrado savo vietą ir nebekeliauja – įsitaisė Dobilų Slėnyje prie prūduko. Turistai gero garo pirtele naudojasi po plaukimo Turistauk.lt baidarėmis Jūros upe.

Sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela. Pirtyje pasireiškiantys visi Visatos pradai – ugnis, akmuo, oras, garas, medis, žemė – atgaivina mūsų dvasią ir kūną. Tai nauda šalinanti mūsų negalavimų simptomus, o svarbiausia ir priežastis. Sena liaudies tradicija naudotis pirties gydomosiomis savybėmis gyva ir šiandien. Gausiai išprakaituoti ir padidinti medžiagų apykaitą naudinga visiems.

Pirtis šalina stresą

Suomiai, kurie prausiasi pirtyje kasdien, sako, kad „pyktis ir neapykanta sudega pirtyje“. Nenuostabu, kad pirtininkai kaip vieną iš pirties teikiamų naudų išskiria streso reguliavimą. Medicininiai tyrimai dažnai pabrėžia, kad stresas, pyktis ir neigiamos emocijos mūsų kasdieniniame gyvenime neigiamai įtakoja mūsų sveikatą. Ne paslaptis, kad didžioji dalis ligų, tame tarpe ir širdies sutrikimų, kyla nuo patirto streso. Įžengus į pirtį ir uždarius duris, užsiveria ir durys nuo likusio pasaulio. Šilta ir rami aplinka be išorinių trikdžių, kvapų terapija. Apima ramybė ir pasitenkinimas. Pirties šiluma atpalaiduoja kūno raumenis, gerina kraujo cirkuliaciją, skatina endorfinų, kurie veikia žmogaus savijautą, emocijas, elgseną, miegą ir atmintį, išsiskyrimą.

Pirtis mažina raumenų bei sąnarių skausmus

Išsiskyrę endorfinai pasireiškia švelniu, maloniu, raminamuoju efektu. Nurimsta artrito, reumato sukelti kaulų ir raumenų skausmai bei raumenų skausmas po fizinio aktyvumo. Nuo pirties šilumos įšyla kūnas ir pakyla kūno temperatūra. Išsiplečia kraujagyslės bei paspartėja kraujo cirkuliacija. Padidėjusi kraujotaka natūraliai sumažina ar visiškai panaikina raumenų skausmą. Todėl, intensyviai pairklavus visą dieną, verta užsukti į pirtį ir atpalaiduoti raumenukus, sumažinti jų įtampą bei pašalinti rūgštis bei toksinus.

Pirtis skatina toksinų išsiskyrimą

Dauguma maisto produktų turi daug konservantų, dažiklių ir druskų. Su maistu visa tai patenka į mūsų organizmą. Kad atsikratytume žalingų medžiagų, turime gerai išprakaituoti. Kaitinantis pirtyje, labai išsiplečia odos kraujagysles, suintensyvėja prakaito, riebalų liaukų veikla, kraujas kaupiasi odoje, vanduo intensyviai atiduodamas aplinkai. Kartu su prakaitu iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos produktai – šlapalas, šlapimo ir pieno rūgštys, ketonai. Dėl to palengvėja inkstų darbas, organizmas geriau apsivalo nuo susikaupusių šlakų. Mokslininkai nustatė, kad per valandą pirtyje organizmas su prakaitu atsikrato tiek toksinų, kiek sveiki inkstai per 24 valandas. Taigi skirtingai nei maudantis po dušu, vonioje, vandens telkiniuose, kuomet švarinama tik oda, pirtyje apsivalo ir vidinė organizmo terpė.

Pirtis valo odą ir kūną

Oda saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių. Pro odos poras organizmas kvėpuoja. Toks kvėpavimas labai svarbus. Niekas neišvalo odos porų geriau nei pirtis. Odai prakaituojant, ji išsivalo, bei pašalina pasenusias odos ląsteles, iš odos latakų bei epidermio pašalinamos bakterijos. Išvalyta oda – tai gera kapiliarų cirkuliacija, atsinaujinusios ląstelės, tai graži, švelni ir sveika oda. Be to, žmogaus oda veikia kaip dvigubas filtras: iš vienos pusės, šalina kenksmingas medžiagas, o iš kitos – gali tarsi kempinė sugerti sveikatai naudingus elementus. Tokią odos savybę būtina išnaudoti pirtyje apsirūpinus aromatiniais aliejais. Naudingos medžiagos patenka į organizmą kvėpavimo takais ir pro išsiplėtusias odos poras. Žmogaus organizme tos medžiagos gerai veikia nervų sistemą, širdį, kepenis ir kraujagysles (pvz., nuo slogos ir gerklės skausmo galima vartoti eukaliptą, nuo nemigos – ramunėles, nuo virškinimo organų skausmo – mėtas; levandos ir jazminai aktyvina smegenų darbą, o pušų aliejus gerai veikia nervų sistemą).

Pirtis skatina gilų miegą

Nemiga kamuoja kas ketvirtą Žemės gyventoją. Taip atsitinka dėl biologinio laikrodžio išreguliavimo, kurį lemia netikusi gyvensena – valgymas naktį, stresai, kava, cigaretės, vaistai ir kt. Prancūzų mokslininkai nustatė, kad pirtis puikiai padeda ir nuo nemigos. Saunoje galimas atsikratyti įkyrių minčių ir kasdienių rūpesčių. Terminiai pokyčiai – geriausia priemonė įveikti nervinę įtampą. Geriausia nemigos profilaktika, kaip teigia sveikos gyvensenos specialistai – sveikas gyvenimo būdas, fizinė kultūra, pirtis ir masažas. Mobili pirtis – paprasta ir išbandyta priemonė gyventi sveikai.

Pirtis gerina širdies kraujagyslių veiklą

Įšilus raumenims ir vidaus organams, išsiplėtus kraujagyslėms ir suaktyvėjus medžiagų apykaitai, padidėja širdies veikla. Reguliariai lankydamasis pirtyje žmogus ne tik treniruoja širdies raumenis ir skatina jos darbingumą,  sureguliuoja organizmo veiklą. Šveicarų gydytojai pasiūlė pirties pagalba gydyti per didelį kraujospūdį. 15 kartų apsilankius pirtyje daugeliu atvejų arterinis spaudimas nukrenta iki normalaus. Mokslininkai įrodė, kad pirtis yra kraujospūdžio „stabilizatorius“ – padidina tiems, kuriems jis per mažas, pamažina tiems, kuriems jis šokinėja.
Dar didesnė įtaka sveikai širdies kraujagyslių veiklai palaikyti daroma tuomet, kai po kiekvieno pasikaitinimo pirtyje priimamas šaltas dušas ar pasineriama į vėsų baseiną ar ežerą. Kaskart staigiai pakeitus temperatūrą (iš karšto į šaltą ar atvirkščiai) širdies pulsas suaktyvėja iki 60 %, kas prilygintina sportinių pratimų teikiamai naudai.

Pirtis degina kalorijas

Nemažai žmonių pirtyje lankosi ir tam, kad atsikratytų antsvorio. Šiuo atveju pirties procedūrų tikslas per odą ir kvėpavimo takus išskirti iš organizmo vandenį, aktyvinti medžiagų apykaitą ir „sudeginti“ organizme susikaupusius riebalus. Labiausiai sveika ir naudinga trumpam užeiti į garinę, išnaudojant inercinius termoreguliacijos procesus. Žinome, kad išėję iš garinės, dar kurį laiką prakaituojame. Tuo metu organizmas vandens išskiria ne mažiau nei garinėje, o garinimasis su pertraukėlėmis malonesnis, lengviau pakeliamas. Prakaitavimą galima skatinti pagurkšnojant karšto gėrimo (gerai tinka atskiestos citrinų ar spanguolių sultys). Svorio atsikratyti padeda ir prakaitą varančios arbatos – liepžiedžių ar aviečių uogų. Šis gėrimas geriamas karštas, nedideliais gurkšneliais prieš pėrimąsi. Besirūpinantys sveika gyvensena asmenys teigia, kad kalorijų deginimas priklauso ir nuo širdies veiklos aktyvumo. Paspartėjus širdies veiklai, organizmas pasiima daugiau deguonies, ir kalorijos verčiamos naudinga energija.

Pirtis padeda kovoje su ligomis

Moksliniais tyrimais nenuginčijamai įrodyta, kad besimaudantieji pirtyje dešimt kartų rečiau serga gripu ir peršalimo ligomis. Kiekvienas puikiai žino, kad sveikata tiesiogiai priklauso nuo orų. Žmogaus organizmą veikia temperatūros, oro drėgnumo pokyčiai, vėjas, magnetinės audros ir kt. Jei organizmo apsauginiai mechanizmai nusilpę, tuojau pat reaguojame į orų permainas. Pirtis – puiki priemonė grūdinti organizmą, jį dirginant šaltu, šiltu, karštu, sausu ir drėgnu būdu. Pirtyje galima ištisas valandas kaitalioti grūdinimo poveikius. Nusirengiant oro temperatūra būna 20 – 24 0 C , įžengus į pirtį – 8 0 -100 0 C, po šiltu dušu – 30 – 40 0 C, po šaltu – 15 – 20 0 C. Taigi akivaizdūs temperatūros skirtumai. Tai puikus masažas odos kraujagyslėms ir raumenims. Karštas dušas išplečia kraujagysles, o šaltas atvirkščiai – susiaurina. Tokiomis procedūromis užgrūdiname organizmą, ypač kraujotaką, tampame atsparūs visoms oro permainoms.

Pirtyje tiesiog nepaprastai gera

Kaitinimasis pirtyje leidžia jaustis geriau, atrodyti gražiau ir miegoti giliau. Mobili pirtis – tai vieta, kurioje gali laisvai pasireikšti žmogaus fantazija. Pirtyje galime mėgautis kvapų terapija, kiekvieną kartą iš naujo atrasdami mus supančius kvapus. Aromatinis žolelių poveikis tiesiog pritrenkiantis. Jų pagalba galima pasiekti įvairius tikslus: stimuliuoti, atpalaiduoti, nuraminti. Pirtyje plačiai naudojamos kosmetinės procedūros: molio kaukės, druskos įtrynimai ir įvyniojimai, kūno šveitimas natūraliomis priemonėmis (kruopomis, kaštonais, kava), kurios atpalaiduoja, stabilizuoja emocijas, pagerina odos būklę.

Nepaprasta pirties galia

Jei paklaustume kurio nors žmogaus, kas jam gyvenime svarbiausia, atsakymas būtų paprastas: gera sveikata ir ilgas gyvenimas. Gera sveikata yra gamtos dovana, tačiau reikia ja ir pasirūpinti. Sveiko gyvenimo formų labai daug, tik mums kartais pristinga noro žengti pirmą žingsnį. Visiems aišku, kad profilaktika ir organizmo grūdinimas geri dalykai. Suomiai sako: „Pirtyje praustis gali kiekvienas, kuris tik pajėgia iki jos nueiti“. O ir lietuviai jau seniai žino, kad pirties nauda didžiulė, ypač po kelionės baidarėmis, pirtis labai mėgstama vandens turistų.

The post Pirtis ir jos nauda appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Didžioji Lietuvos teritorijos dalis, net 71,5 %, priklauso Nemuno baseinui, čia randasi ir gražiausi baidarių maršrutai Lietuvoje.
Lielupės (Mūšos – Nemunėlio) baseinas užima 13,4 %, Ventos – 8 %, Dauguvos – 2,4 %, į Baltiją įtekančių upių (Šventosios, Bartuvos, Rąžės ir kt.) – 4,1 % teritorijos.

Baidarių maršrutai: Nemuno baseinas, jo intakai ir regioniniai parkai

Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jos ilgis 937 km, o Lietuvos teritorijoje teka 460 km. Nemuno gylis iki 5 metrų, plotis – iki 500 metrų, srovės greitis – 1-2 m/s, didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių – 630 kub.m/s. Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno HE. Aukščiau užtvankos susidaręs vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis, yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, kurio pakrantės priklauso Kauno Marių regioniniam parkui.

Nemunas turi apie 180 intakų. Įdomiausi intakai ir maršrutai: Baltoji Ančia, Merkys, Verknė, Strėva, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Minija, Jiesia, Alovė, Armena, Lapainia. Įdomiausia atkarpa kelionei baidarėmis, kanojomis ar kitu vandens transportu – nuo Baltarusijos sienos iki Kauno marių. Keliaujama Dzūkijos nacionalinio parko teritorija, praplaukiami Druskininkai, Merkinė, Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas. Kelionę galima pratęsti nuo Kauno iki Panemunės.

Nemuno deltos regioninis parkas

Beveik visa šio parko teritorija (išskyrus Ventės rago nuošlaitę) priklauso Nemuno baseinui. Pagrindinė Nemuno upės deltinė šaka – Rusnė skaidosi į dvi žiotines atšakas: Atmatą (13 km ilgio) ir Skirvytę (9 km), apsupdamos Rusnės salą. Keliauti galima Minijos, Nemuno deltų, Rusnės salos upėmis, Kniaupo įlanka, Kuršių mariomis. Šį kraštą garsina tokios vietovės kaip Ventės ragas, Mingės kaimas, Aukštadvario uostas, Krokų Lankos ežeras.

Neris  – antra pagal ilgį Lietuvos upė, Nemuno dešinysis intakas

Neries baseinas su intakais užima daugiau kaip ketvirtadalį Nemuno baseino. Įdomesni intakai vandens turistams: Šventoji, Žeimena, Vokė, VIlnia, Bražuolė, Dūkšta, Saidė. Populiariausi maršrutai – apie 70 km nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus. Čia upė srauni, vaizdinga, daug patogių vietų stovyklavietėms. Įdomi kelionė ir toliau – nuo Vilniaus iki Kauno.

Šventoji – didžiausias Neries intakas

Didžiausia upė, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas, Svėdasų ir Širvintų plynaukštes ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos. Upė teka pro 3 regioninius parkus: Gražutės, Sartų ir Anykščių, prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus. Įteka į Nerį netoli Jonavos. Ją maitina daug intakų: Kriauna, Siesartis, Širvinta, Virinta ir kt.. KRIAUNA – rekomenduojama plaukti tik pavasarį arba po didesnių liūčių. Kelionė prasideda Obelių miestelyje, eina Sartų regioniniu parku, perplaukus Sartų ežerą, kelionę galima tęsti Šventosios upe.

Širvinta – upė tinka aštresnių pojūčių mėgėjams, rekomenduojama plaukti tik pavasarį

Prasideda netoli Paberžės, Vilniaus rajone. Kelionę baidarėmis galima pradėti nuo tilto, Vilniaus – Ukmergės greitkeliui kertant Širvintą. Upė labai vingiuota, slėnis siauras, gausu rėvų, staigių posūkių, slenksčių ir seklių brastų.

Siesartis – žygis sunkus. kelionę pradėjus Molėtuose, jus visą laiką lydės kliūtys: buvusios užtvankos kliūtys, rėvos, dideli akmenys, medžių sąvartos, kelmai.

Žeimena – upės ištakos ties Labanoro giria, iš Žeimeno ežero Aukštaitijos nacionaliniame parke

Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių – Vilniaus rajono paribiu. Upės tėkmė lėta, Žeimena neturi visiškai jokių kliūčių – nei dirbtinių, nei natūralių. Žeimenos intakai: Aiseta, Būka, Dubinga, Kiauna, Lakaja, Kretuona, Mera, Peršokšna, Šventelė. Galimi įvairūs maršrutų variantai derinant Žeimenos ir gražių Aukštaitijos ežerų ir upių trasas.

Aukštaitijos nacionaliniame parke yra apie 100 ežerų

Daugelį jų jungia upeliai ir pratakai. KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė po Labanoro regioninį ir Aukštaitijos nacionalinį parkus. Keliaujama Aiseto, Galuonio, Dumblio ežerais ir Kiaunos upe (16 km) atplaukiant į Žeimeną. Maršrute vien miškai, švarus vanduo, sveikas oras ir jokių kliūčių. LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė Labanoro regioniniu parku, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Juodųjų Lakajų ežerais ir Lakajos upe (29km). MOLĖTŲ – INTURKĖS EŽERYNAS – kelionė Labanoro regioniniame parke Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siesarčio, Kirneilio, Babrusų ežerais. Baltieji ir Juodieji Lakajai – vieni gražiausių ežerų Lietuvoje. Maršrutą galima užbaigti plaukiant ežerais arba tarpiniais upeliais bei ežerėliais pasiekti Žeimeną. PERŠOKŠNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė baidarėmis Labanoro regioniniame parke Balto, Indrajų, Peršokšnų ežerais ir Peršokšnos upe (19 km). Peršokšna atplaukiama į Lakają, o pastarąja į Žeimeną. Visi maršrutai nesudėtingi, nuostabaus kraštovaizdžio.

Vilnia (Vilnelė) – upė rytinėje Lietuvoje

Ištakos – netoli Vindžiūnų kaimo, Vilniuje įteka į Nerį. Rytinėje Vilniaus dalyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas. Upės nuotekis per metus smarkiai svyruoja, plaukti tinkamiausias laikas: gegužės – birželio mėnesiai. Žemupyje Vilnia primena kalnų upelį, rekomenduojama turintiems patyrimo.

Vokė – teka Šalčininkų, Vilniaus ir Trakų rajonais. Jos aukštupyje iškastas kanalas, kurio pagalba Vokės upė sujungė Nerį ir Merkį.

Merkys – didžiausia pietryčių Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas

Merkio ištakos Baltarusijoje, netoli Ašmenų, teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais. Merkio upę maitina begalės šaltinių, todėl vanduo šaltas, skaidrus ir švarus. Aukštupyje sraunus, nemažai kliūčių, vietomis kanalizuotas. Žemupyje kerta Dzūkijos nacionalinį parką, tėkmė negreita, kliūčių nėra.  Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis – 37 km. Plaukiant Merkiu, Dzukijos nacionalinio parko teritorija, krantuose yra įrengtos stovyklavietės. Ties Merkine Merkys įteka į Nemuną. Įdomesni intakai: Šalčia, Ūla, Visinčia, Varėnė, Nedzingė, Verseka.

Ūla – vaizdinga Dzūkijos upė, Merkio kairysis intakas

Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Teka vingiuodama Dzūkijos nacionalinio parko miškais ir ties Mardasavo kaimu įteka į Merkį. Turistų skaičius ribojamas, specialūs leidimai plaukti Ūla parduodami Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje. Plaukimas baidarėmis gana sudėtingas: srauni tėkmė, posūkiai, daugybė išvirtusių medžių. Vanduo šaltas.

Šalčia – didžiausias Merkio intakas, prasidedantis netoli Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui, pasukusi į vakarus, Šalčia 11 km teka Lietuvos Respuklikos ir Baltarusijos Respublikos siena, toliau savo vandenis plukdo per Lietuvą, Rūdininkų girios pietiniu pakraščiu. Hidrografinis draustinis. Upė gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, vingiuota, vanduo labai šaltas, labai švarus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, šlakiai, kiršliai. Įteka į Merkį netoli Valkininkų. Įdomesnis intakas – Visinčia. Visinčia prasideda netoli Šalčininkų. Teka Gudelių giria, kurioje nėra jokių sodybų, negyvenamomis vietovėmis. Upėje praktiškai srovės nesijaučia, labai vingiuota, nemažai užvartų, jos slėnis-  kraštovaizdžio ir hidrofrafinis draustinis. Įteka į Šalčią 25,8 km nuo šios žiočių.

Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas

Nevėžis prasideda netoli Grybulių Anykščių rajone, 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuma į pietus pro Naujamiestį, Krekenavą, per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių – Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties raudondvariu (Kauno rajonas). Senovėje Nevėžiu ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Upė turi apie 70 intakų. Didžiausi: Šušvė, Obelė, Upytė, Juosta, Smilga ir kt.. Galima plaukti nuo Pienios žiočių. Nevėžis – ramiausia Lietuvos upė: tėkmė rami, pavojingų kliūčių nėra. Rekomenduojama keliauti istorijos mėgėjams, aplankant Panevėžį, Kėdainius, Raudondvarį. Praplaukiamas Krekenavos regioninis parkas.

Šušvė – tinkama upė rėvų, slenksčių, užtvankų ir kitokių kliūčių mėgėjams. Prasideda Tyrulių pelkėje netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas). Nusileidusi nuo Rytų Žemaičių plynaukštės įteka į Nemuną. Bendras ilgis – 130 km, nuolydis – 0,86 m/km. Kelionę galima pradėti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių.

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje, Nemuno dešinysis intakas

Dubysa prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Kauno ir Jurbarko rajonus. Viena gražiausių Lietuvos upių. Teka įspūdingu slėniu per 3 regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Populiariausias maršrutas Lyduvėnai – Ariogala, o pavasarį, rudenį ar po gausesnių kritulių galima keliauti nuo Kražantės intako iki santakos su Nemunu. Dubysa turi 44 intakus, didesnieji: Kražantė, Gynėvė, Kirkšnovė, Luknė.

Kražantė – didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižymintis seklumomis, užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės padidėja nuolydis srovė, padidėja akmenuotų rėvų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių, sausmečiu labai nusenka. Kražantė prasideda prie Kražių, Kelmės rajone. Vidutinis nuolydis 1,25 m/km.

Jūra – mažai civilizacijos liesta “laukinė” upė Žemaitijoje, gražiausi ir įdomiausi maršrutai, dešinysis Nemuno intakas

Jūra prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. Teka į pietus pro Rietavą, Žadvainus, Paragaudį, Kvėdarną, Padievaitį, Palaivį, Visdžiaugus, Pajūrį (Šilalės rajonas), Žvingius, Balskus, Tauragę. Upės baseine yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Įdomiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio – Ančia ir Šaltuona. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, piliakalnių, dvi rekreacinės stovyklavietės – Pajūrio rekreacinė stovyklavietė ir Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, rymančiais piliakalniais. Populiariausi baidarių maršrutai Jūros upėje – nuo Žadvainių iki Tauragės, dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorijoje.  Žemiau Tauragės upė išplatėja, srovė sulėtėja, ties posūkiais atsiveria didesnės ar mažesnės atodangos, o priešingoje pusėje – smėlio juostos, itin malonios maudynėms. Jūra įteka į Nemuną žemiau Vilkyškių (Pagėgių seniūnija).

Jūros upės intakai – Akmena, Aitra, Šešuvis, Lokysta – plaukiami tik pavasarį ar po liūčių.

Akmena – ekstremali, ypač tinka ieškantiems aštrių pojūčių, Jūros upės intakas

Prasideda netoli Kaltinėnų, Šilalės rajone, netoli Medvėgalio piliakalnio. Pavasarį, o vasarą ir rudenį po smarkesnių liūčių, vanduo Akmenos upėje pakyla iki 2 – 3 metrų. Vidutinis upės nuolydis – 1,86 m/km ! Tai kone rekordinis, todėl primena kalnų upę: teka siauru slėniu ir per visą savo ilgį upė yra srauni ir akmenuota. Anksti pavasarį rekomenduojama plaukti tik turintiems patyrimą. Nuostabus kraštovaizdis, stebina piliakalnių, išsirikiavusių pakrantėse, gausa. Nugarmėjus pavasario potvyniui, Akmena labai nusenka, todėl plaukti nėra įmanoma. Kelionę galima pradėti kiek žemiau Kaltinėnų, kai į Akmena susijungia su Yžne, ir tęsti iki Pagramančio miestelio. Žygį baidarėmis rekomenduojame baigti ties Ringių tiltu per Jūros upę ir aplankyti Jūros ir Akmenos upių santakos naują APŽVALGOS BOKŠTĄ. Dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorija.

Aitra – graži girių upė, Jūros upės intakas

Prasideda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse. Visą upę puošia žaliaskariai eglynai, pavienėmis pušaitėmis apsikaišiusios pievos, smėlėti krantai. Upė labai vingiuota, aukštupyje daug užvartų. Plaukiant nuo Girėnų, užvartų sumažėja ir pro jas baidarės nesunkai perkeliamos. Siekiant išsaugoti upės grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liūčių.

Šešuvis – didžiausias Jūros intakas, išteka Kelmės rajone ties Šienlaukio gyvenviete ir įteka į Jūrą ties Taurais

Vidutinis nuolydis – 1,03 m/km. Jūros baseine ežerų beveik nėra, todėl ir Šešuvio nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Jį gerokai padidina upės intakai: Ančia, Šaltuona, Agluona, Upė, Žalpė. Pavasarį Šešuvis smarkiai patvinsta. Aukštupyje vyrauja sraunios seklumos, rėvos, slenksčiai, upės vaga gausiai užžėlusi vandens augmenija. Į upę plūstant intakų vandenims, nuolydis mažėja, upė darosi gilesnė, tėkmė gerokai sulėtėja. Upės nuolydis žemupyje labai mažas (tik 0,2 m/km). Vandens lygis per metus smarkiai svyruoja: sausmečiu labai nusenka, o pavasrį ar po liūčių – labai patvinsta.

Šaltuona – didžiausias Šešuvio intakas

Nuostabaus grožio, turtinga vėžių ir žuvų upė savo vandenis pagauna visai netoli Dubysos. Nuotekio svyravimai dideli, todėl vasaros metu labai nusenka, todėl rekomenduojama plaukti anksti pavasarį. Kelionei tinkamas maršrutas Žukaičiai – Pašaltuonis.

Ančia – Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionę Žemaičių aukštumoje, pasižymintis siauru slėniu, daugybe akmenuotų rėvų, staigiais posūkiais. Sušniokštusi galingais srautais pavasarį, pakyla iki 2 metrų, o vasara labai nusenka. Vidutinis nuolydis – 1,93 m/km. Rekomenduojama plaukti nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių.

Minija – didžiausia vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas

Minija prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus ir vingiuodama per Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) netoli Rusnės. Intakai – Veiviržas, Dreverna, Vilhelmo kanalas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Agluona, Alantas, Skinija, Žvelsa, Mišupė. Minijos pakrantėse daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms. Aukštupyje – srauni ir rėvėta, daug slenksčių. Nuolydis garsiojoje Dyburių kilpoje – virš 2 m/km. Žemiau Kartenos – rami ir vandeninga. Populiariausi vasaros maršrutai nuo Kartenos. Kelionę galima paįvairinti Nemuno deltos regioninio parko vandens keliais.

Žvelsa – ekstremaliausia Lietuvos upė tik profesionalams, Minijos intakas

Žvelsa – nors upės ilgis ir 38 km, bet visi “išgyvenimo” patyrimai vyksta apie 14 km atkarpoje. Upės vandens lygis nepastovus, todėl didžiąją metų dalį upė nepraplaukiama. Per pavasario potvynius Žvelsa patvinsta ir tampa tikra kalnų upe – ekstremali, su rėvomis, akmenimis, medžių užvartomis, bebrų sąnašomis, staigiais posūkiais ir didžiuliu nuolydžiu – 2,68 m / km.

Veiviržas – kairysis Minijos intakas

Ichtiologiniu draustiniu laikomas visas Veiviržas ir dauguma jo intakų: Upita, Šlužmė, Ašva, Aisė. Veiviržo vanduo švarus. Žygį baidarėmis galima pradėti sename Veiviržėnų miestelyje, Klaipėdos rajone, ir baigti Vilkyčių kaime prie Klaipėdos – Šilutės plento arba toliau tęsti Minija. Kelionė sunki: laivelius tenka dažnai apnešti krantu apie dideles užkamšas, kas 20 – 50 m kyšo akmenų slenksčiai. Susidaro įspūdis, kad plauki tais laikais, kai žmogaus veikla dar nebuvo palietusi laukinės gamtos. Plaukimo greitis mažas.

Babrungas ir Platelių ežerynas – kelionė prasideda Žemaitijos nacionaliniame parke. Į parką įeina Platelių, Beržoro, Ilgio, Žiedelio ir kt. ežerai. Platelių kraštovaizdžio draustinis – viena gražiausių Lietuvos vietų. Platelių ežeras – didžiausias Žemaitijoje. Ežere 7 salos, visos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Peri mažosios žuvėdros, narai, antys, gulbės. Veisiasi endeminiai sykiai, seliavos ir kt. žuvys. Yra ūdrų, bebrų, ondatrų. Vieną ar dvi dienas pakeliavus Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į Miniją netoli Plungės. Pavasarį ar po liūčių Babrungas – smarki upė, reikalaujanti plaukimo patirties. Vidutinis upės nuolydis 1,88 m/km, rėvos, akmenys, užvartos.

Baltoji Ančia, jos ežerynas ir maršrutai

Įdomūs, nesudėtingi, sunkoki maršrutai vaizdingais Veisiejų regioninio parko ežerais. Keliaujama Snaigyno, Trikojo, Vepryno, Ilgio, Dumblaičio, Dumblelio, Ragažiaus, Ančios ežerais bei viena gražiausių pietų Lietuvos upių – Baltąja Ančia. Laivelius iš vieno ežero į kitą reikia gabenti sausuma. Baltoji Ančia įteka į Nemuną 18 km aukščiau Druskininkų.

Šešupė – didžiausias kairysis Nemuno intakas, tekantis Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorija

Šešupės slėnis negilus, 0,3 – 0,5 km pločio. Vaga aukštupyje apie 15 m pločio. Gylis 0,5 – 1,0 m Srovės greitis 0,2 – 0,3 m/s. Dugnas molingas. Vasarą upė labai nusenka. Šešupė su Širvintos, Dovinės, Kirsnos, Pilvės, Novos, Jotijos ir kitais intakais drenuoja Užnemunės lygumą ir dalį Sūduvos aukštumos.

The post Baidarių maršrutai Lietuvoje appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Plaukimas baidarėmis Žemaitijoje Jūra ir Akmena – populiari pramoga Lietuvoje. Mūsų pašėlusiame gyvenimo ritme nelengva rasti laisvą atokvėpį, tačiau, rengiantis kelionei, reikėtų skirti šiek tiek jums brangaus laiko, antraip gali nublankti ne tik pats plaukimas baidarėmis, tačiau ir visos atostogos. Kad galėtumėte mėgautis kelione ir atostogų laisve, tereikia tik šiek tiek pasiruošti ir paisyti kai kurių patarimų.

Ruošiantis į kelionę baidarėmis, būtinų daiktų sąrašas labai priklauso nuo kelionės trukmės, nuo metų laiko, pasirinktos upės charakterio, nuo požiūrio į komfortą, netgi nuo komandos sudėties. Jei baidarėmis plaukiate tik vieną dieną, vasaros metu ir nesudėtingu maršrutu kaip Jūra, Minija, Dubysa, pasiruošimas nėra sudėtingas. Baidarės, gelbėjimosi liemenės ir hermetiški maišai rezervuojami pas paslaugos teikėjus, lieka pasirūpinti maudymosi reikmenimis, rūbais nuo lietaus, drabužių komplektu persirengimui, šiukšlių maišais ir, žinoma, maistu ir gėrimais visai dienai.

Bet dabar tokia tendencija, kad dauguma poilsiautojų nuo civilizacijos nori  atitrūkti ilgesniam laikui: 2 – 3 dienoms ar net savaitei. Tada plaukimas baidarėmis planuojamas kruopščiai ir iš anksto: pasirenkamas ir išanalizuojamas maršrutas, jo ilgis, privažiavimo vietos, planuojamos sustojimo ir nakvynės vietos, sudaromas daiktų sąrašas. Jei plaukimas baidarėmis planuojamas savarankiškai, labai svarbu pasitarti su vietiniais baidarių nuomotojais dėl nakvynių vietų, dėl maršruto, esančių kliūčių ir vandens lygio.

Svarbu!!!

Patarimas pradedantiesiems keliauti vandens turistams – visus drėgmės bijančius daiktus pakuoti į hermetiškus maišus ir neimti nieko nereikalingo!

Šis sąrašas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir labiau pritaikytas į žygį baidarėmis ruošiantis savarankiškai su nakvyne palapinėse natūralioje gamtoje. Tikimės, kad ruošiantis į plaukimą baidarėmis, jis padės neužmiršti būtiniausių daiktų ar padės ypač tiems, kurie pirmą kartą susiruošė į ilgesnę kelionę baidarėmis. Jei kelionė nėra savarankiška, o baidarės, turistinis inventorius ir nakvynės vieta rezervuojama ir suderinama pas nuomotojus iš anksto, pasiruošimas atostogoms žymiai palengvėja. Kaimo sodyboje ar stovyklavietėje ne tik jausite šeimininkų rūpestį, bet ir dauguma daiktų nereikės tempti su savimi.

Svarbiausių daiktų sąrašas

Baidarė, irklai, gelbėjimosi liemenės (nuomojame);
Žemėlapis, maršruto aprašymas (aprūpiname nemokamai);
Apsaugos priemonės nuo saulės vasaros metu (būtinos !!!);
Rūbai ir avalynė, priklausomai nuo metų laiko ir orų prognozės (net ir vasara nepamirškite šiltesnio rūbo persirengimui po plaukimo ar vakarojimui);
Pilnas atsarginių rūbų ir avalynės komplektas – ypač plaukiant su mažais vaikais ar ekstremaliomis upėmis kaip pvz. Akmena;
Hermetiški maišai (nuomojame), šiukšlių maišai;
Akiniai nuo saulės, kepuraitė ar kitoks galvos apdangalas;
Iešmai, grotelės ar kiti kepimo įrankiai;
Valgymo reikmenys (šaukštas, puodukas, lėkštutė);
Fotoaparatas/video aparatūra (nepamirškite saugaus hermetiško įpakavimo !);
Degtukai, žiebtuvėlis, padegimo skystis arba sausas kuras;
Apsaugos priemonės nuo uodų;
Vaistinėlė;
Peilis;
Maistas, gėrimai – kas turėtų būti iškylų krepšyje

Papildomai turėti, jei plaukimas baidarėmis su nakvyne

Palapinė, kilimėlis ar pripučiamas čiužinys, miegmaišis;
Puodas, samtis, lentelė maistui pjaustyti;
Kirvis;
Prožektorius;
Tualeto reikmenys (muilas, rankšluostis, dantų pasta, dantų šepetukas ir kt.);
Virvė – ir rūbams pasidžiauti po žygio, ir, plaukiant pavasarį Akmena, kaip pagalbos priemonė;

Patarimai plaukiantiems žiemą Akmena

Atsakingai pasirinkti maršrutą arba visais klausimais dėl žygio kreiptis į inventoriaus nuomotojus;
Geriausia apsauga nuo šalčio ir ledinio vandens – hidrokostiumas arba keli rūbų komplektai persirengimui ir nuo rūbai, apsaugantys nuo vandens;
Pasirūpinti neopreninėmis pirštinėmis ir kojinėmis;
Turėti galvos apdangalą – žieminę kepurę;
Įsidėti maisto ir karštų gėrimų.

The post Plaukimas baidarėmis, patarimai appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Pirtis, kubilas, baidarių nuoma su nakvyne, vakarojimas ir dainos prie laužo – smagiausia Joninių šventė natūralioje Lietuvos gamtoje ant Jūros upės kranto. Plaukimas baidarėmis gamtos prieglobstyje, kur daug žydinčių retų lauko gėlių, įvairių žolynų, didingų šimtamečių ąžuolų, vandens ir laužo liepsnos – tokios progos nevertėtų praleisti. Joninės – trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena – Lietuvoje siejamos su Jono ir Janinos vardadieniu ir yra apipintos senomis tradicijomis, prietarais ir papročiais. Tai gamtos šventė!

Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti, auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės. “Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.” – Vydūnas.

Rasos apeigose ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui, kuris laikomas turinčiu galią apvaisinti žemę, suteikti jai jėgų, todėl burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Tik natūralioje gamtos aplinkoje, plaukiant baidarėmis upėmis, galima pajusti mistišką gamtos galią, vandens ir ugnies užburiantį šėlsmą. Ne tik Jonai ir Janinos, tačiau ir visi nusiteikę švęsti – šeimos ar draugų kompanijos – yra kviečiami praleisti pačią romantiškiausią naktį prie JŪROS upės.

Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo būvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užtikrinti būsimą gerovę. Tai svarbiausia vasaros šventė, kurios apeigoms ir linksmybėms neprilygsta nė viena kita šventė. Jūs švęskite, o mes pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne.

Joninių senųjų tradicijų esmė, prietarai ir papročiai Lietuvoje

Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi.

Rasa, prieš saulei patekant, turinti nepaprastų gydomųjų galių – nusiprausus kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis.

Merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą.

Švenčių išvakarėse merginos eidavo rinkti žolynų – kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Kupolėmis vadintos – ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai ir kt. “Kupėti”- tai gerai augti, virsti iš dirvos.

Žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių.

Joninės – romantiškiausia vasaros šventė, tad baidarių nuoma su nakvyne – patrauklus pasiūlymas mylintiems gamtą!

Rasos šventė – vainikų pynimo šventė. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas reiškia amžinybę ir darną. Žmogaus dvasinį tyrumą. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šilumą ir gyvybę. Naktį einama vainikų leisti, jei merginos ir vaikino vainikai plaukia greta, jie tikisi tais metais susituokti.

Užkuriama nauja ugnis – sakomi linkėjimai, pagarbos žodžiai Saulei, protėviams.

Šokinėdavo per laužą tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą, pasisemti jėgų besiartinantiems vasaros darbams. Jeigu mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis – jų laukia vestuvės.

Tikėjo, kad tą naktį siausdavo raganos ir kitos piktos dvasios. Todėl ant kalnų ir kalnelių ir bendrai ant aukštų vietų be paprastų laužų buvo kūrenamos ugnys ant karčių – stebulės, beržo tošis, derva ir kt. Nuo kalno ridenami degantys “Saulės ratai”. Žmonės tikėjo, kad tos Joninių ugnys, apšviesdamos laukus ir pievas, apsaugoja derlių nuo visokių raganų užbūrimų ir kitų pavojų.  Dėl to laužų anglis ir pelenus išmėtydavo ir išbarstydavo po laukus ir pievas, kad apsaugotų derlių.

Žydintis papartis – tai galingojo Perkūno ugnis

Radęs žiedą, tampa visažinančiu, aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.

Saulės sutikimas – ji laikoma šviesos deivė, žmonių, gyvulių ir augalų globėja.

Nuo seno per Jonines buvo vaišinamasi įvairiausiais sūriais — šviežiais, džiovintais, pakeptais, su kmynais ar peletrūnais – tai pagrindinis Joninių patiekalas.

Joninių išvakarėse vyrai atneša ąžuolo šakelių, iš kurių moterys nupina girliandas. Jomis sutemus apvainikuojamos varduvininkų namų durų staktos… arba palapinės. Kai kuriuose Lietuvos regionuose įprasta prie vainiko pakabinti ir dovanėlę.

Jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus vėjuotos ir lietingos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus su pūgomis.

Nepamirškite pasveikinti visų Jonų ir Janinų! Pakvieskite juos į žygį baidarėmis JŪROS upe ir padovanokite gražią, prasmingą, senas lietuviškas tradicijas turinčią šventę.

Smagių Jums Joninių, mielieji ! Skambinkite, rašykite, pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne ant Jūros upės kranto.

iki malonių susitikimų,
Dženeta ir Artūras Dobilai
+370 699 75546
+370 652 26904
info@turistauk.lt

The post Baidarių nuoma su nakvyne / Joninės appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Kulinarija gamtoje – sakysite “oi, ne ne… “. Bet tik truputi pasvajokite: smagiai visą dieną pramogaujate natūralioje gamtoje, iriatės baidare Jūros upe, vakare išsikaitinate pirtelėje ar mėgaujatės burbuliuojančiame kubile, murktelėjate į upę… Vakare stovyklavietėje aplink laužavietę susėdę, jaukiai šnekučiuojatės ir šildotės laužo liepsnoje,  kepsninėje jau čirškia sultingi šašlykai, marinuoti Jūsų pačių, pagardinti šviežiai kapotomis žolelėmis su naminiu keptų pomidorų padažu. O gal įdarbintas pamėgtas kazanas ar kamado grilius. Sutikite – gamta ir maistas žmones suartina. O užsakytas maistas niekada nebus toks skanus, kaip pagamintas visų drauge, nors tai būtų ir bulvės keptos žarijose.

Keliaudami į gamtą su kompanija, nepatingėkite paieškoti receptų rafinuočiausių skonių savininkams: nuo paprastų ir greitai paruošiamų šašlykų iki sudėtingo ir išties šventinio patiekalo. Viskas tam, kad nustebintume draugus, pamalonintume mylimuosius ar patenkintume savo poreikius pagaminti kažką naujo. Paskaitykite Turistauk.lt išbandytus receptus prieš ruošdamiesi į gamtą iškylauti, gal ir jums patiks ir tiks, o gal gims idėja naujam – Jūsų – receptui.

Kulinarija gamtoje: naudinga informacija, receptai, padėsiantys paįvairinti Jūsų poilsį gamtoje

Šašlykų, kepsnių, kotletų gaminimo ypatumai gamtoje

Šašlykus, kepsnius, kotletus ar kitus pasirinktus produktus kepkite apie 15 cm atstumu nuo įkaitusių žarijų.

Produktus marinuokite tik emaliuotame, moliniame arba stikliniame inde. Neruoškite mėsos aliumininiam puode: šio metalo oksidai, sąveikaudami su kitais produktais ir skysčiais, gadina būsimo patiekalo skonį. Mėsą, žuvį ir paukštieną bei kitus produktus, kuriuos ruošiatės kepti ant iešmų arba grotelių, rinkitės kuo šviežesnius. Verta rinktis sultingą, jauno gyvūno mėsą.

Ieškokite įvairovės, naujų produktų, skonių, idėjų. Ant grotelių kepkite ne tik šašlykus, didkepsnius, bet ir viščiuką, žuvį, kotletus, daržoves. Kazane ruoškite plovą, tirštą sodrią sriubą /troškinį, derinant įvairią mėsą, daržoves ir prieskonius, azu, troškinkite karką, viščiuką, antį, kamado ruoškite savo pamėgtą patiekalą ir stebinkite draugus ar šeimą.

Groteles ir iešmus paruoškite iš anksto: sutepkite aliejumi ir gerai įkaitinkite. Produktus pjaustykite taip, kad gabalai kepimui nebūtų dideli.  Gabalai turi būti maždaug vienodo storio ir dydžio.

Iešmus ant žarijų dėkite labai tankiai (arti vienas kito) – mažiau liepsnos riebalai – daugiau dūmų ir, atitinkamai, rezultatas – skanesni šašlykai. Ar šašlykai, kepsnys iškepė, tikrinama lengvai įpjaunant didžiausią / storiausią gabaliuką. Jeigu sultys permatomos – galima patiekti ant stalo. Jeigu rožinės – mėsa dar neiškepė. Bet, svarbu, neišdžiovinkite mėsos.

Kepimui nenaudokite pušies, eglės, kėnio, maumedžio, klevo, alksnio, uosio, tuopos, drebulės, šermukšnio, gluosnio ir akacijos medienos. Minėtos medienos degimo metu išsiskiria kancerogeninės medžiagos, patenkančios ant virš laužo kepamo maisto. Minimali minėtų malkų žala – neskanūs ir blogai kvepiantys šašlykai. Lietuvoje obelis – puikios medienos anglims šaltinis. Pakanka pridėti keletą vyšnios šakelių ir mėsa įgaus neįsivaizduojamo aromato.

Kulinarija gamtoje: receptai

Vienas iš dažniausiai gaminamų patiekalų gamtoje – šašlykai. Dalinamės greitu, patikimu ir išbandytu receptu – šašlykai juodos arbatos marinate. Gaunasi labai skanūs, sultingi ir labai gražios spalvos. Variantų internete kaip pagaminti pilna, bet čia pasidalinsiu savo pastebėjimais ir gaminimo niuansais, kodėl jie mums pavyksta tobulai.

Šašlykai, marinuoti su juoda arbata

1 – 1,5 kg. kiaulienos sprandinės;
400 – 500 ml labai stiprios juodos arbatos (užplikome ir laikome, kol susipjaustysime mėsą ir sudėsime prieskonius, o tada nupilame nuo arbatžolių);
2 – 4 svogūnai;
prieskoniai  – šviežiai malti juodieji, kvepiantieji pipirai, malta paprika, mėgstamos žolelės: čiobreliai, raudonėliai, kalendros ar petražolės, ar tiesiog pirkti, dovanoti ar pačių parsivežti rytietiški šašlykams, mėsos marinavimui skirti prieskoniai;
druska, alyvuogių aliejus;

Supjaustome mėsą vienodo dydžio gabaliukais. Beriame gausiai mėgiamų prieskonių. Pilame negailėdami alyvuogių aliejaus – jis padeda išsiskleisti prieskonių aromatui, skoniui ir, kas labai svarbu – labai minkština mėsą. Taigi, rankomis prieskonius su aliejumi įmasažuojame į supjaustytą mėsą. Sudedame pusžiedžiais pjaustytus svogūnus, juos sumaigome rankomis ir toliau masažuojame kartu su mėsa. Ir tik tada, kai jau mėsos gabaliukai gerai padengti prieskoniais ir svogūnų sultimis, pilame po truputi karštos juodos arbatos ekstraktą. Po truputi! Įpilame ir masažuojame, kol arbata susigeria. Tada vėl pilame, vėl masažuojame, dar pilame, dar masažuojame…. SVARBU – arbatos pilame tik tiek, kiek mėsa gali sugerti, todėl jos kiekis yra labai skirtingas ir priklauso nuo mėsos rūšies, kokybės, šviežumo ir t.t. Taip paruoštą mėsą, prieš tai pasūdę, galite kepti labai greitai, o jei turite 2 – 3 valandas laiko marinavimui, bus tiesiog puiku.

Gaminame gamtoje – idėjos ir receptai

The post Kulinarija gamtoje appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarės su nakvyne ant Jūros upės kranto sodybose, – pasiūlymas įmonių, organizacijų, bendruomenių kolektyvams, stovyklų ir sąskrydžių dalyviams, giminių susitikimui, gimtadienio fiestai, mergvakarių ir bernvakarių dalyviams, kai norisi ir natūralios gamtos, aktyviai praleisti laiką ir šiek tiek patogumo.

Turistauk.lt baidarių nuomos bazė siūlo

Galime padėti suorganizuoti tiek mažam, tiek dideliam kolektyvui žygį baidarėmis Jūros upe su nakvyne. Vandens turizmo srityje patirties turime, dirbame nuo 2003 metų.

Vienviečių, dviviečių, triviečių, pritaikytų plaukti su mažais vaikais, baidarių nuoma (100 vnt.).

Nakvynė stovyklavietėje su palapinėmis, apgyvendinimas nameliuose su terasomis (40 miegamų vietų, nameliuose yra šaldytuvai, indai, balta patalynė).

Pavėsinės su elektra (3 atokiai viena nuo kitos). Šalia įrengtos laužavietės vakarojimui ir maisto gaminimui (arba, pageidaujant, maistas užsakomas).

Pirtis arba kubilas su hidrosistema bei LED apšvietimu. Tinklinio aikštelė. Turistų ir baidarių pervežimas.

Asmeniškai jūsų grupei maršrutų sudarymas Jūros upe, pervežimas baidarių ir turistų. Patarimai visais klausimais, susijusiais su žygio baidarėmis organizavimu.

Plaukimas baidarėmis – tai aktyvus turiningas poilsis ir pramoga

Tai geras išbandymas mergvakarių ir bernvakarių dalyviams. Juk kur, jei ne gamtoje, geriausiai atsiskleidžia žmogaus savybės, kurių kasdieniniame darbe ir gyvenime nė neįtartum esant. Be to, plaukimas baidarėmis suteikia progą pabūti natūralioje gamtoje, įkvėpti gryno oro ir ištrūkti iš biurų ir ofisų ar miesto kamščių.

Plaukimas baidarėmis – puiki priemonė kolektyvo tarpusavio ryšių stiprinimui

Tiek vadovams, tiek darbuotojams, tiek draugų kompanijoms naudinga, svarbu bei įdomu žinoti, kokiomis savybėmis pasižymi vienas ar kitas komandos narys. Kas yra tikrieji, o kas tik teoriniai lyderiai. Neabejotinai reikšmingas veiksnys – kolektyvo vienybė, gebėjimas susitelkti, koncentruotis į galutinį tikslą, mokėti reikiamu momentu išnaudoti asmeninius privalumus, o tuo pačiu sugebėti dirbti komandoje, atsisakant asmeninių ambicijų vardan bendro rezultato.

Po kelionės baidarėmis smagia Jūros upe, po drauge praleistų nuostabių akimirkų natūralioje gamtoje, pabėgus nuo miesto triukšmo ir smogo, po vakaro dainos prie laužo, kolektyvas „susicementuoja“. Santykiai tampa šiltesni, ne tokie formalūs. Atsiranda papildomos motyvacijos dirbti. Džiugu, kad ir mūsų šalies įmonių vadovai vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų poilsiui, jų tarpusavio neformaliam bendravimui, tuo stipriai padidindami kolektyvo lojalumą firmai.

Skambinkite ar rašykite, mielai atsakysime į visus iškilusius klausimus, susijusius su plaukimu. Mūsų rūpestis ne tik baidarės su nameliais, bet ir kiti organizaciniai reikalai. Padėsime suorganizuoti nepamirštamą žygį baidarėmis ir puikų savaitgalio poilsį Jūsų kolektyvui. Kviečiame gamtos bičiulius ir aktyvaus poilsio mėgėjus į Žemaitiją, į Šilalę – vienintelį patriotų mietą Lietuvoje – išmėginti savo jėgas Jūros vingiuose ir nuotaikingai praleisti laisvalaikį iškyloje su baidarėmis.

The post Baidarės su nakvyne kolektyvams appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Turistauk.lt draugai, svetainės, nuorodos į tinklapius, orai Lietuvoje, informacija plaukiantiems baidarėmis

Rekvizitai.lt – Lietuvos įmonių katalogas

Žemaitijos paveldas

Pagramančio regioninis parkas

Nuorodos:

Maps.lt (ŽEMELAPIAI)

Lietuvos HMT/Hidrometeorologinė

The post Draugai, nuorodos appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.