Baidarių nuoma upe Jūra su TURISTAUK LT – kreipkitės jau dabar ir nuotykiai garantuoti visus metus. Nuo 2003 metų esame sukaupę ne tik patirties, bet ir nuolat tobulėjame, augame, geriname paslaugų kokybę. Norime ir su jumis, mieli turistai,  dalintis gražiausiais ir smagiausiais Jūros upės maršrutais. Kviečiame ne tik į savo privatų Dobilų Slėnį, bet glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis –  visais apgyvendinimo paslaugų tiekėjais prie Jūros upės. 

Sakote, jau plaukiau Jūra. O ar žinote, kad Jūra antra pagal dydį Žemaitijos upė? Prasidėjusi Žemaičių aukštumoje, Jankaičių kaime, įteka į Nemuną.  O baidarėmis šia nuostabia upe galima plaukti net 140 km.. Žadvainai – Klaipėdos – Kauno automagistralė A1 – Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Drobūkščiai – Visdžiaugai – Tūbučiai – Pajūris – Žvingiai – Visbarai – Balskai – Tauragė – Mociškiai – Šereitlaukis – Nemunas – tai ilgas Jūros upės kelias su skirtingais maršrutais ir naujomis patirtimis.

Pats Jūros upės aukštupys baidarininkus pasitinka medžių užvartomis: per kliūtis laivelius reikia perkelti ar pernešti. Dėl patogaus išsilaipinimo ir dalies užvartų aplenkimo, plaukimą TURISTAUK LT baidarėmis rekomenduojame pradėti nuo Žadvainų. Jūros upės aukštupys iki santakos su Aitra baidarėmis plaukiamas pavasarį, o vasarą – tik po liūčių. Čia pagrindinės kliūtys – medžių užvartos, bebrų sąnašos, siaura upės vaga.

Nuo Jūros santakos su Aitra upė išplatėja, padidėja plaukimo greitis, medžių užvartų nelieka, bet atsiranda naujos kliūtys: akmenų slenksčiai ir rėvos. Baidarių maršrutai nuo Aitros upės iki Visbarų – populiariausi vasaros metu. O Jūros upės baidarių maršrutas Visbarai – Balskai kviečia turistus ramiai pažvejoti ir grožėtis gamta.

Baidarių nuoma upe Jūra – VIENA DIENA su TURISTAUK LT

Žadvainai – Paragaudis apie 12 km. (pavasarį arba po liūčių)
Paragaudis – Pajūralis – Kvėdarna – Padievaitis – Palaivis – Visdžiaugai apie 10 – 13 km.
Visdžiaugai – Pajūris apie 16 km.
Kirnės – Pajūris apie 8 km.
Pajūris – Žvingiai – Bikavėnai apie 10 km.

Baidarių nuoma upe Jūra – DVI DIENOS su TURISTAUK LT

Žadvainai – Kvėdarna (Padievaičio piliakalnis) apie 20 km.(pavasarį arba po liūčių)
Kvėdarna – Pajūris apie 22 km.
Pajūris – Balskai apie 25 km.

TURISTAUK LT kompleksiniai pasiūlymai: baidarės + stovyklavietes, nakvynė, poilsis

1.) TURISTAUK LT stovyklavietė Dobilų slėnis: nameliai, vieta palapinėms, pavėsinės su elektra, laužavietės, pirtis, kubilai.
2.) Dovydo kaimo turizmo sodyba : apgyvendinimas sodybos name, nameliai,  pavėsinės su elektra, yra pirtis, kubilas.
3.) Poilsiavietė Palaivis: nameliai, pavėsinės, pirtis, kubilas.
4.) Vaidoto stovyklavietė: palapinių statymas, pavėsinė su elektra, kubilas.
5.) Poilsiavietė Gūvainė – palapinių statymas, pavėsine.
6.) Vieša nemokama Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio poilsiui.
7.) Vieša nemokama Pajūrio stovyklavietė poilsiui ir nakvynei: baidarių prieplauka, pavėsinės, vieta palapinių statymui, krepšinio, tinklinio, futbolo ir vaikų žaidimo aikštelės.
8.) Vieša nemokama Balskų stovyklavietė.

TURISTAUK LT baidarių bazėje paruošta 120 kokybiškų baidarių – vietų bus visiems!

Nuomojamos turistinės dvivietės baidarės VISTA. Norite plaukti baidarėmis su mažamečiais vaikais, ne problema. Rekomenduojame sėsti į patogias ir stabilias ROTOMOD BRIO baidares su papildoma vieta vaikui iki 5 – 6 metų. Komanda nelyginė, turime vienviečių baidarių. Kiekvienam duodama sertifikuota gelbėjimosi liemenė, net ir mažiesiems baidarininkams. Daiktų saugumui nuomojami hermetiški maišai, hermetiški dėklai telefonams.

Daugiau nei 20 metų dirbame, kad turistų poilsis būtų be rūpesčių

Turime patirties, todėl maršrutai sudaromi individualiai kiekvienai grupei, įvertinant tuo metu esantį vandens lygį, turistų jėgas, patyrimą, pagal pasirinktą nakvynės ar poilsio vietą. Individualus baidarių ir turistų pervežimas taip pat mūsų rūpestis. Reikia nakvynės? Rezervuojama stovyklavietė palapinių statymui arba nakvynė ir poilsis nameliuose. Apgyvendinimas kaimo turizmo sodyboje, pirtis, kubilas. Pageidaujant – užsakomas maitinimas.

Galime priimti dideles turistų grupes – virš 200 žmonių: darbo kolektyvus, organizacijas, draugų kompanijas, bendruomenes. Kviečiame plaukti baidarėmis giminių susitikimų dalyvius, sąskrydžių, stovyklų dalyvius, bendruomenių kolektyvus, studentų ir moksleivių grupes. Mielai plukdome ir mažas šeimų grupeles su vaikais. Baidarių nuoma Jūros upe tinka kiekvienam. TURISTAUK LT kviečia visus išbandyti plaukimą baidarėmis: sėsti į baidares, mėgautis natūralia, mažai civilizacijos liesta Jūros upės gamta, aktyviu bei turiningu poilsiu ir maloniu bendravimu.

Baidarių nuoma upe Jūra – aprašymas, informacija

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, bet antra Žemaitijoje.

Jūros upės baseinas 3986 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m. Gylis 0,3 -1,5 m, žemupyje iki 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m³/s, Pajūryje 11,4 m³/s, prie Tauragės – 21 m³/s, žiotyse – 42 m³/s.

Kadangi Jūros upė vingiuota, giliu slėniu ir nemažu nuolydžiu, tad turistus pasitinka smagus ir įdomus plaukimas. Upėje netrūksta rėvų, akmenų, išgriautų užtvankų slenksčių. Šlaitai pasipuošę atodangomis bei apaugę didingais šimtamečiais ąžuolais. Pakrantėse išsirikiavę piliakalniai: Skroblio, Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Veringa, Kūplė, Matiškių, Reksčių, Dapkiškių, gamtos ir kultūros paminklai. Jūros upė stebina turistus natūralia, mažai civilizuota gamta, išskirtiniu kraštovaizdžiu.

Jus džiugins nuolat besikeičiantis vaizdai, kylantys ir vėl nusileidžiantys krantai, grynas oras, lydintys paukščiai, ramios atokvėpio vietos. Plaukiant baidarėmis, bus galima maudytis švariame vandenyje. Gausu įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros upė – žvejų rojus, čia nuolat gyvena arba atplaukia neršti beveik 30 rūšių žuvų, todėl plaukimą suderinsite su žvejyba. Kelionės metu baidarėmis galima sutikti įvairiausių sparnuočių.

Upės baseine yra Pagramančio regioninis parkas ir 2 draustiniai (ichtiologinis ir landšaftinis). Jūros slėnį nuo Akmenos žiočių iki Tauragės apima landšaftinis draustinis, saugantis erozijos veikiamus šlaitus, slėnio formas, gražų gamtovaizdį.

Plaukimas baidarėmis Jūra su vaikais

Nerimaujate, ar baidarėmis upe Jūra galima plaukti su vaikais. Tikrai taip! Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažamečiais. Jūros upė vasaros metu negili, skaidriu vandeniu ir labai mėgstama net pačių mažųjų irkluotojų. O kad būtų patogiau ir saugiau, turistinėje BRIO baidarėje viduryje yra įrengta trečia vieta vaikui iki 5 metų. Nepamirškite į plaukimą baidarėmis pakviesti ir vyresnių šeimos narių – tėvelių ar senelių. Patarsime ruošiantis kelionei iškilus klausimams, pravesime instruktažą, padėsime pasirinkti maršrutą.

Žvejyba, meškeriojimas Jūros upėje, žuvų rūšys, žūklės vietos ir sezonas

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai. Visoje Jūros upėje žvejojami strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės. Upė žemupyje – žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos. Geriausiai meškerioti pavasarį ir ankstyvą rudenį.

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejoti galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei.

Mėgėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d.. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.

The post Baidarių nuoma upe Jūra appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.

Plaukimas Aitra –  pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.

Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.

Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.

Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi  į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.

Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.

Baidarių nuoma Aitra, maršruto aprašymas, stovyklavietės nakvynei

Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas

22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.

Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.

Buvusio Girėnų vandens malūno iš akmenų sukrauta užtvanka

7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.

Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.

Kauno – Klaipėdos automagistralės tiltas

7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.

Rietavo – Šilalės plento tiltas

4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.

1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.

0  km. Aitra įteka į Jūrą.

Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.

Žvejyba, žvejybos vietos ir sezonas Aitros upėje (Jūros intakas)

Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras

The post Baidarių nuoma Aitra appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Žemyn upe – tradicinis plaukimas baidarėmis Akmena ir Jūra per Pagramančio regioninį parką. Darganotas pavasaris nesutrukdė ir nesujaukė šiltos, jaukios turistų nuotaikos. Į  žygį jau tapusį tradicija susirinko pusšimtis drąsių ir kraštą pažinti norinčių žygeivių, kurie norėjo pasigrožėti atgimstančia gamta, susipažinti su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis iš Akmenos ir Jūros upių plaukiančių baidarių.

Ankstyvą šeštadienio rytą žygeivius pasveikino Pagramančio regioninio parko direktorius Vaidotas Šliogeris, o žygio organizatorius – ekologas Tomas Kalašinskas žygeivius supažindino su maršrutu. „Trasa kupina netikėtumų: dėl akmenų gausos vietomis yra sūkurių, nuo žiemos liko medžių išvartų, didesnių ar mažesnių salelių, be to, vandens lygis pakilęs, tai plaukti reikia saugiai“, – sakė T. Kalašinskas.

Akmenos upe nuo Lakštingalų slėnio prasidėjęs nuotykis tęsėsi 16 km iki Šaukėnų kaimo.

Prie baidarių žygio prisidėjusios ir baidares žygiui paruošusios Šilalės rajono įmonės Turistauk.lt bendrasavininkė Dženeta Dobilienė pravedė saugumo instruktažą. D. Dobilienė minėjo, kad labai svarbu yra draugiškumas, būtent ekstremaliomis sąlygomis išryškėja žmogaus gerosios ir blogosios charakterio savybės.

Žygeiviai išklausę saugumo instruktažo sėdo į baidares

Paplaukus keletą kilometrų, prie Pagramančio miestelio išnyra įspūdinga Pagramančio atodanga, vėliau – ištisa rėvų kaskada, kabantys lieptai bei upės kairiajame ir dešiniajame krantų pusėse stūksantys Pagramančio ir Kuturių piliakalniai.

Dar vienas kitas posūkis ir Akmena įgarma Jūron, kuri pasižymi giliu slėniu, rėvų, akmenų gausa, išgriautų užtvankų slenksčiais, apaugusiais didingais ąžuolais, piliakalniais, gamtos paminklais ir natūralia gamta.

Už 250 m nuo Jūros ir Akmenos santakos – dar vienas kabantis lieptas, vadinamas Zimblio – statytojo – pavarde. Žemiau šio liepto upė atsisveikina su Tyrelių mišku. Tuoj upę pastoja dar vienas kapitališkai perstatytas lieptas, kuris jungia Ringius ir Gudlaukį. Tuoj už liepto įsrovena Ringė. Ringių kaime, betoninio tilto staigmena – upė tiesiog „atsitrenkia“ į jį. Taigi trumpas priverstinis sustojimas atokvėpiui. Susišildę šilta arbata bei pasistiprinę sumuštiniais tęsėme žygį toliau.

Praplaukiame Gudlaukio ąžuolą, Gudlaukio kaimą ir Sungailiškių didžiąją kilpą. Už jos upę pastoja meldai ir brasta, kuri jungia Šaukėnus ir Matiškius. Dešiniajame Jūros krante iškilęs Matiškių piliakalnis, kurio papėdėje įrengta oficiali stovyklavietė, o kitoje kranto pusėje – baidarių žygio finišas.

Finišą žygio dalyviai pasiekė su šypsenom, kupini teigiamų emocijų

Žygio dalyviams šįkart ypač pasisekė dėl sraunios upių tėkmės: atstumas nuo Lakštingalų slėnio iki Šaukėnų kaimo buvo pasiektas be didelių irklavimo pastangų, su nežymiu nuovargiu. Devintą valandą ryto prasidėjęs žygis baigėsi popiet. Į krantą išlipusius dalyvius regioninio parko direkcijos atstovai vaišino karšta sriuba ir arbata, o dalyviai dalijosi įspūdžiais apie neapsakomą malonumą plaukiant darganotą dieną Akmenos ir Jūros upėmis.

Kviečiame visus išmėginti vandens turizmo galimybes Pagramančio regioniniame parke. Keliaudami  Akmenos ir Jūros upėmis baidarėmis pamatysite įspūdingų šlaitų, atodangų, piliakalnių, ąžuolų, siūbuojančių lieptų, pasigrožėsite nuostabiu kraštovaizdžiu.

Straipsnį parengė Pagramančio regioninis parkas 
Nuotraukos: www.turistauk.lt?utm_source=rss&utm_medium=rss

The post Tradicinis plaukimas baidarėmis Žemyn upe appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Plaukimas Jūra smagus, nors niekam neteko netyčia išsimaudyti, tačiau upė nebuvo nuobodi. Ne kartą visus priversdavo įsitempti smagiai pasitinkantys, akmeningi ir neaiškūs slenksčių ruožai. Jūros upė sužavėjo ir stebino savo akmeningomis rėvomis, žydinčiais pakrančių augalais, kunkuliuojančiais vandens „piešiniais“, vandenyje pasislėpusiomis akmens „pagalvėmis“ ir sekliais „žvyrkeliais“… Netikėti „užšokimai“ ant povandeninių akmenų ir noras išlaviruoti tarp virš vandens kyšančių akmeninių „galvų“ kartais priversdavo jaustis nepatogiai ir bejėgiškai. Džiugino gana dažni virš upės kabantys „beždžionių“ tiltai.

Didžiausi džiaugsmai visada „plaukė“ kartu. Bendražygių neritmingi aikčiojimai ir džiaugsmingi „spirgėjimai“, vandens „avarijos“ tarpusavyje, draugiški pokalbiai ir pašmaikštavimai.

Nakvynei vieni pasirinko labai gražią kaimo turizmo sodybą ant Jūros upės kranto Pajūrio gyvenvietėje, o didesnė dauguma – palapines. Kada, jei ne vasarą, pajusi šį neapsakomą artumą su gamta. Plaukiant šiuo maršrutu pakrantėse matyti ir daugiau tinkamų nakvynei vietų bei įrengtų stovyklaviečių. Maloniai nustebino tai, kad kai kur Jūros pakrantėse tiesiog virš vandens kabėjo numeriai ir ženklai, kurie sutapo su baidarių savininkų duotu trasos žemėlapiu. Paženklinti ir įdomiausi lankytini gamtos paminklai, prie kurių galima išlipti ir apžiūrėti.

Antra kelionės diena buvo skirta pažinčiai su Pagramančio regioniniu parku

Apžiūrėję lankytojų centre sukauptą ekspoziciją, lydimi parko darbuotojos Ritos, užkopėme ant Pagramančio piliakalnio, išgirdome įdomių legendų ir pasakojimų. Įspūdingos Pagramančio ir Genių atodangos. Atminty išliks išmoktos gamtos pamokos keliaujant atnaujintu pažintiniu taku po Plynosios aukštapelkę. Ne vienas nustebo pamatęs, kaip vabalus prisivilioja ir suvalgo ilgalapė saulašarė. Malonu buvo pasivaikščioti ir pasigėrėti žmogaus rankų sukurtu grožiu Lakštingalų slėnyje, susipažinti su vietos augmenija keliaujant pažintiniu taku po Akmenos upės kraštovaizdžio draustinį. Smagiai pasisupome eidami net per kelis beždžionių tiltus. O ponia Rita išdavė paslaptį, kad jau greitai dviratininkus pakvies naujas dviračių takas, įrengtas parko teritorijoje. Daugeliui keliautojų Pagramančio regioninis parkas buvo tarsi naujai atrastas kraštas. Vienos dienos jį apžiūrėti niekaip nepakanka. Tad jau aptartas kitas maršrutas – plaukimas Akmenos upe, kuri taip pat teka per parko teritoriją. Šis regioninis parkas labai turtingas piliakalnių, didelių legendinių riedulių, retos augalijos ir nuostabių kraštovaizdžių.

Negali pamiršti ir kaimo žmonių geranoriškumo bei nuoširdumo

Keista buvo, kai baigus plaukti ir stoviniuojant ant kranto iš artimiausios sodybos atėjo vyriškis ir paklausė: „Ką galėčiau padaryti, kad jums čia būtų gera?“. Žinodami, kad nakvynės vietoje kaimo turizmo sodyboje malkos kainuos labai brangiai, išdrįsome jų paprašyti, tikėdamiesi gauti pigiau. Visi buvome labai nustebinti, kai mielai močiutei Pranutei iš Žvingių kaimo už pagalbą niekaip negalėjome atsilyginti pinigėliais.

Smagus vakaras prie laužo su ant ugnies keptais skanėstais, klausantis Svetlanos su gitara atliekamų romantiškų dainų, ir pirtelės karštas garas atpalaidavo visų kelionėje nuvargintus raumenukus.

Baidares mielai pasiūlė Artūras ir Dženeta Dobilai (www.turistauk.lt)?utm_source=rss&utm_medium=rss iš Balsių kaimo, Šilalės rajono.

Dalius Pranculis

http://www.kelionesirpramogos.lt/?utm_source=rss&utm_medium=rss

The post Plaukimas Jūra ir Pagramančio slėpiniai appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.

Akmenos upe galima plaukti baidarėmis, pripučiamomis valtimis. Vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis – vos ne du metrai kas kilometrą. Vasarą upė labai nusenka, o per pavasario potvynius vanduo vidurupyje ir žemupyje pakyla iki 3 metrų. Tinkamiausias metas keliauti Akmena – pavasaris ir ruduo, kai vandens lygis pakilęs. Vasarą būna sunkoka, o per Didžiąją rėvą perplaukti beveik neįmanoma. Esant aukštam vandens lygiui plaukti rekomenduojama tik patyrusiems turistams. Gausūs slenksčiai ar pavieniai rieduliai gali lengvai apversti valtį ar baidarę.

Plaukiantiems Akmenos upe tuo metu gali atsitikti panašiai, kaip papasakojo šiuose kraštuose keliones organizuojantis ir šį maršrutą mums pristatęs www.turistauk.lt?utm_source=rss&utm_medium=rss savininkas Artūras Dobilas. Pavasarį viena turistų grupė prarado net tris baidares, kurias nunešė galinga srovė, kai keliautojai apsivertė. Du laivelius pavyko „pagauti“ prie Akmenos žiočių, o vieno taip ir nerado. Tik gerokai vėliau pasieniečiai baidarę užtiko jau Nemune.

Įspūdingą kelionę baidarėmis galima pradėti nuo Senojo Žemaičių plento

Verta pasižvalgyti po Kaltinėnus. Čia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto nurodymu 1416 m. buvo pastatyta viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Senose kapinėse palaidotas  Dionizas Poška ir jo žmona Uršulė. Jei vandens mažiau, kelionę geriau pradėti nuo dešiniojo intako Yžnės žiočių. Baidares patogu nusinešti nuo Kaltinėnų – Upynos kelio, kertančio Akmenos upę. Paplaukus iš pradžių gana ramiai, prie Rūtelių kaimo subaltuoja pirmoji rėva. Už poros kilometrų – ištisa rėvų kaskada. Kilometru žemiau, upės vagoje, prie kairiojo kranto guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi ir aukodavo aukas,  todėl kunigai liepę akmenį nuridenti į upę. Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas, o upėje – ištisinės rėvos.

Prie Kauno–Klaipėdos greitkelio tilto  –  staigmena: Akmenos upe „sulenda“ į vamzdį po plentu

Jis ilgas, tačiau, jei tinkamas vandens lygis, galima praplaukti baidare ar net katamaranu! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, tad baidares reikia persinešti. Jei vanduo nusekęs, praplaukti vėlgi negalėsite. Ši vieta pakankamai pavojinga. Į upę subesti poliai, kurie sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą priešais vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa.

Pusantro kilometro žemiau greitkelio į Akmeną įteka Vaksupė. Dar žemiau, dešinėje paupyje tarp medžių slepiasi Grigulių alkakalnis, dar vadinamas Pilike arba tiesiog Alka. Alkakalnio įkalnėje auga drūtas dviliemenis bemaž 5,5 m apimties Grigulių ąžuolas. Kiek žemiau upe kairiajame krante – bebaigiantis griūti Vedrių piliakalnis. Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo įsitvirtinę švedai, kurie skriausdavę vietinius gyventojus. Neturėdami pakankamai jėgų išvaryti švedus, žemaičiai ėmėsi gudrybės: tamsoje užaugintą eržilą jie paleido į švedų arklius. Pirmą kartą išvydęs šviesą, eržilas taip blaškėsi ir spardėsi, kad visus arklius išbaidė. Pėsčius priešus buvo lengviau įveikti mūšyje plyname lauke prie Akmenos. Žmonės šį lauką praminę Kruvinąja Dirvele.

Indijos piliakalnis prie Akmenos upės

Ant aukšto dešiniojo kranto – Grigulių kaimas, kiek žemiau yra gera vieta stovyklai. Už poros kilometrų kairėje – Kazokų piliakalnis (Užpilis), vienas didžiausių Akmenos pakrantėse. Toliau – Kazokų kaimas, žemiau jo yra gera vieta pailsėti. Už puskilometrio upėje pūpso galingas Pakoplyčio akmuo (5 m ilgio, 4 m pločio ir poros metrų aukščio). Nuo Grigulių nuplaukus apie 3 km, iš dešinės įteka Jėrubynas. Upėje – sala, už kurios kairiajame krante geros vietos stovyklai. Prieš Šilalės–Skaudvilės kelio tiltą vėl rėva.

Prasideda Pagramančio regioninis parkas

Parkas įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko teritorija upė teka 29 km. Krantai nužemėja. Čia – geros vietos poilsiui ir nakvynei. Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą. Dešinėje Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau putoja rėva, per kurią geriausia plaukti ten, kur neša pagrindinė srovė. Kairiajame krante prasideda miškas, o keli šimtai metrų nuo kairiojo kranto dunkso Vaičių piliakalnis, anot padavimų su kaimyniniu Biržų lauko kalnu sujungtas požeminiu keliu. Upėje – rėvos. Pasakojama, kad senovėje Biržų lauke buvęs aukuras, kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į kalno gelmes. Anot kito pasakojimo, kadaise čia buvusi bažnyčia, kurios auksiniai ir sidabriniai dievaičiai paslėpti kalno gilumoje. Upėje ir toliau nedidelės rėvos. Už poros kilometrų įsiliejus kairiajam intakui Bremenai, Akmena kiek aprimsta.

Dešinėje prasideda Indijos kaimas

Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą: Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Prie upės šliejasi Indijos piliakalnis, šalia įrengta poilsiavietė.

Akmenos Didžioji Rėva vasaros metu

Anot padavimų, piliakalnį supylė užklydęs milžinas. Pasistatė ten namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tai, kas dėjosi tame kalne: vienas matęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas. Praplaukus apie 5 km nuo Bremenos – dar vienas kairysis intakas – Sermas, kurio archaiškas vardas kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės žodžio, reiškusio tekėjimą. Vėl ištisinės rėvos, o kilometru žemiau kabantis lieptas. Už jo laukia įžymioji Didžioji Akmenos rėva. Čia krante įrengta gera stovyklavietė, galima kurti laužą, statyti palapines ir nutarti, kaip apžiūrėsite, ir ar plauksite per šitą akmenyną. Didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Vasaros metu čia baltuoja tūkstančiai akmenų. Mums lankantis parke, vanduo buvo gana žemas, tai ir matėme tokį vaizdą.

Akmenos Didžioji Rėva

Per potvynį, po liūčių čia Akmena tiesiog padūksta. Sakė, taip ūžia, jog net sunku susikalbėti. Pasišiaušusi bangų keteromis upė verčiasi per savo Didžiąją rėvą, srovė būna labai stipri. Tada bandant plaukti būna visko… Apie šią unikalią vietą mums papasakojo Pagramančio regioninio parko vyriausiasis  ekologas Tomas Kalašinskas, su kuriuo plaukėme Akmena. Visas rėvos plotas – apie 0,33 ha. Savo grožį rėva parodo vasarą, kai vandens lygis nukrenta. Tuomet iškiša iš vandens galvas tiek dideli, tiek mažesni akmenys, per kurių viršūnes pasišokinėjant, nesušlapus kojų, galima perbėgti į kitą upės pusę.

Buvo atlikti Didžiosios rėvos geologiniai – geomorfologiniai tyrimai. Nustatyta, kad ledynų tirpsmo metu formavosi dabar esatys upės slėniai, kloniai. Ties rėva tuo metu atsirado susiaurėjimas, todėl padidėjusi vandens tėkmė išgilino klonį 15-20 m. Galinga vandens jėga išplovė dugne buvusį smėlį bei molį, liko tik įvairaus dydžio rieduliai. Pagramančio regioninio parko direkcijos siūlymu, rėva buvo įtraukta į Šilalės rajono savivaldybės saugomų gamtos paminklų sąrašą. Didžioji rėva – dažniausiai lankoma vieta parke. Ypač pamėgta ekstremalių vandens turistų. Pavasarį, rudenį rėvoje šniokščia ir kunkuliuoja rudas vanduo. Tuomet, parko vyriausiojo ekologo T. Kalašinsko žodžiais, Akmena primena kalnų upę, kuria plaukti rekomenduojama tik patyrusiems baidarininkams.

Pagramančio regioninio parko poilsiavietė prie Akmenos upes

Už kilometro dar viena stiproka rėva, upės krantai vėl aukšti. Dar vienas upę kertantis kelias (Pūtvės – Andriejaičių). Dešinėje – senuosiuose Andriejaičių kapeliuose rymo galiūnas, gal 4,5 m apimties ąžuolas. Kairėje – Pūtvė. Nuplaukus kilometrą – Kreivių alkakalnis, žemiau Kreivių kaimas. Upėje rėvos, skardingi krantai.

Poilsio kompleksas – stovyklavietė Lakštingalų slėnis

Kairiajame krante įrengta regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas. Jo ilgis – 600 m, prasideda ir baigiasi poilsio komplekse – stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“. Būtinai reikėtų čia sustoti ir užkopti viršun – prieš akis atsivers ypatingo grožio Akmenos upės slėnio kraštovaizdis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis – šalia stovyklavietės „Lakštingalų slėnis”. Puikus kraštovaizdis, gera rekreacinė infrastruktūra čia pritraukia lankytojų iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas, kurių ne vieną jau matėme. Tokie kabantys lieptai – neatskiriama Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio dalis, tiltai pavaizduoti ir parko emblemoje.

Toliau iki Pagramančio apie 6 km Akmena čiurlena nedidelių rėvų akmenimis tarp aukštų skardingų krantų. Prie Gramančios žiočių, virš Pagramančio miestelio iškyla tokiu pat vardu vadinamas piliakalnis, o upę kerta Šilalės-Tauragės kelio tiltas. Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčioje, pastatytoje 1774 m., išlikęs daugiau kaip prieš 200 metų sukurtas altorius. Dešiniajame krante – Naujininkų (Kuturių) piliakalnis – archeologinis paminklas. Miestelyje patogu užbaigti žygį. Norintys dar pakeliauti gali plaukti toliau ties Pagramančiu aprimusia Akmena, kuri netrukus įteka į Jūros upę. Prieš tai pasigrožime Pagramančio atodanga.  Akmenos ir Jūros slėnių atodangos – lyg atversta knyga mokslininkams, bylojanti beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinę istoriją.

Pagramančio atodanga prie Akmenos upės

Akmenos kraštovaizdžio draustinis

Draustinio plotas apie 1845 ha, apima upės slėnio dalį iki žiočių su senais kaimais bei Pagramančio miesteliu. Draustinio tikslas – išsaugoti salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, taip pat čia gyvenančias augalų, paukščių ir gyvūnų rūšis, esančias Lietuvos raudonojoje knygoje. Iš augalų tai – mažosios gegužraibės, vyriškosios gegužraibės, retažiedės miglės, svogūninės dantažolės, meškinio česnako, dėmėtosios gegūnės ir kitų augimvietės. Akmena – ichtiologinis draustinis, čia yra upėtakių, lašišų ir žiobrių nerštavietės. Akmenos rėvas pamėgę tauriosios žuvys – kiršliai ir margieji upėtakiai. Todėl upė įtraukta į vandenų sąrašą, kuriuose mėgėjų žvejyba nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos uždrausta. Kiršlius draudžiama gaudyti nuo kovo 1 dienos iki gegužės 15 dienos. Taip pat prie Akmenos yra retų paukščių – tulžių, didžiųjų dančiasnapių, žaliųjų meletų perimvietės. Upės pakrantės – ūdrų gyvenamos vietos. Todėl čia keliaujantys vandens turistai turi ne tik tvarkingai elgtis stovyklavietėse, tačiau ir netrikdyti šio gražaus krašto gamtos gyventojų.

Linas Senkus

keliaukkitaip.lt

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

The post Akmenos upe: žygis vandeniu rudenį appeared first on Turistauk.lt - baidarių nuoma Žemaitijoje.