Baidarių nuoma su nakvyne per Jonines

Baidarių nuoma su nakvyne nameliuose ir palapinėse – Janinų ir Jonų vardadienius švęskite Žemaitijoje ant Jūros upės kranto

Baidarių nuoma su nakvyne Lietuvos kaime – smagiausia Joninių šventė natūralioje gamtoje su vakarojimu prie Joninių laužo. Plaukimas baidarėmis gamtos prieglobstyje, kur daug žydinčių retų lauko gėlių, įvairių žolynų, didingų šimtamečių ąžuolų ir vandens, o dar žinant, kad varduvininkams baidarių nuoma pigiau net 10 procentų, tokios progos nevertėtų praleisti.

Joninės – trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena – Lietuvoje siejamos su Jono ir Janinos vardadieniu ir yra apipintos senomis tradicijomis, prietarais ir papročiais. Tai gamtos šventė.

baidarių nuoma pigiau jonams ir janinoms

Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o gamta klesti, auga, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės ir Joninės. “Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.” – Vydūnas.

Rasos apeigose ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui, kuris laikomas turinčiu galią apvaisinti žemę, suteikti jai jėgų, todėl burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Tik natūralioje gamtos aplinkoje, plaukiant baidarėmis upėmis, galima pajusti mistišką gamtos galią, vandens ir ugnies užburiantį šėlsmą. Ne tik Jonai ir Janinos, tačiau ir visi nusiteikę švęsti – šeimos ar draugų kompanija – yra kviečiami praleisti pačią romantiškiausią naktį prie JŪROS upės.

Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo būvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užtikrinti būsimą gerovę. Tai svarbiausia vasaros šventė, kurios apeigoms ir linksmybėms neprilygsta nė viena kita šventė.

baidariu nuoma su nakvyne ant Jūros upės kranto

Joninių senųjų tradicijų esmė, prietarai ir papročiai Lietuvoje:

• kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi;

• rasa, prieš saulei patekant, turinti nepaprastų gydomųjų galių – nusiprausus kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis;

• merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą;

• naktį braukoma pievose marška ir surenkama rasa, kurią naudoja gydymui;

• švenčių išvakarėse merginos eidavo rinkti žolynų – kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Kupolėmis vadintos – ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai ir kt. “Kupėti”- tai gerai augti, virsti iš dirvos;

• žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių;

• Rasos šventė – vainikų pynimo šventė. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas reiškia amžinybę ir darną. Žmogaus dvasinį tyrumą. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šilumą ir gyvybę. Naktį einama vainikų leisti, jei merginos ir vaikino vainikai plaukia greta, jie tikisi tais metais susituokti;

• užkuriama nauja ugnis – sakomi linkėjimai, pagarbos žodžiai Saulei, protėviams;

• šokinėdavo per laužą tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą, pasisemti jėgų besiartinantiems vasaros darbams. Jeigu mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis – jų laukia vestuvės;

• tikėjo, kad tą naktį siausdavo raganos ir kitos piktos dvasios.  Jos norėdavo pakenkti žmonėms, gyvuliams ir augalams.  Todėl ant kalnų ir kalnelių ir bendrai ant aukštų vietų be paprastų laužų buvo kūrenamos ugnys ant karčių – stebulės, beržo tošis, derva ir kt. Nuo kalno ridenami degantys “Saulės ratai”. Žmonės tikėjo, kad tos Joninių ugnys, apšviesdamos laukus ir pievas, apsaugoja derlių nuo visokių raganų užbūrimų ir kitų pavojų.  Dėl to laužų anglis ir pelenus išmėtydavo ir išbarstydavo po laukus ir pievas, kad apsaugotų derlių‘

• žydintis papartis – tai galingojo Perkūno ugnis. Radęs žiedą, tampa visažinančiu, aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę:

• saulės sutikimas – ji laikoma šviesos deivė, žmonių, gyvulių ir augalų globėja. Ją labai mylėjo, meldėsi jai, aukojo aukas. Visą naktį šokdami ir dainuodami, žaisdami žaidimus – ryte sutinka saulės patekėjimą;

• nuo seno per Jonines buvo vaišinamasi įvairiausiais sūriais — šviežiais, džiovintais, pakeptais, su kmynais ar peletrūnais – tai pagrindinis Joninių patiekalas;

• Joninių išvakarėse vyrai atneša ąžuolo šakelių, iš kurių moterys nupina girliandas. Jomis sutemus apvainikuojamos varduvininkų namų durų staktos… arba palapinės. Kai kuriuose Lietuvos regionuose įprasta prie vainiko pakabinti ir dovanėlę:

• jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus vėjuotos ir lietingos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus su pūgomis;

Nepamirškite pasveikinti visų Jonų ir Janinų! Pakvieskite juos į žygį baidarėmis JŪROS upe ir padovanokite gražią, prasmingą, senas lietuviškas tradicijas turinčią šventę.

Smagių Jums Joninių, mielieji, linki Turistauk.lt komanda. Skambinkite, rašykite, pasirūpinsime baidarių nuoma su nakvyne ant Jūros upės kranto.