Baidarių maršrutai Lietuvoje

Įdomiausi ir gražiausi baidarių maršrutai Lietuvoje: Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje

Didžioji Lietuvos teritorijos dalis, net 71,5 proc., priklauso Nemuno baseinui, čia randasi ir gražiausi baidarių maršrutai Lietuvoje.
Lielupės (Mūšos – Nemunėlio) baseinas užima 13,4 proc., Ventos – 8 proc., Dauguvos – 2,4 proc., į Baltiją įtekančių upių (Šventosios, Bartuvos, Rąžės ir kt.) – 4,1 proc. teritorijos.

graziausi baidariu marsrutai lietuvoje

Baidarių maršrutai: Nemuno baseinas, jo intakai ir regioniniai parkai

Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jos ilgis 937 km, o Lietuvos teritorijoje teka 460 km. Nemuno gylis iki 5 metrų, plotis – iki 500 metrų, srovės greitis – 1-2 m/s, didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių – 630 kub.m/s. Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno HE. Aukščiau užtvankos susidaręs vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis, yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, kurio pakrantės priklauso Kauno Marių regioniniam parkui.

Nemunas turi apie 180 intakų. Įdomiausi intakai ir maršrutai: Baltoji Ančia, Merkys, Verknė, Strėva, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Minija, Jiesia, Alovė, Armena, Lapainia. Įdomiausia atkarpa kelionei baidarėmis, kanojomis ar kitu vandens transportu – nuo Baltarusijos sienos iki Kauno marių. Keliaujama Dzūkijos nacionalinio parko teritorija, praplaukiami Druskininkai, Merkinė, Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas. Kelionę galima pratęsti nuo Kauno iki Panemunės.

Nemuno deltos regioninis parkas
Beveik visa šio parko teritorija (išskyrus Ventės rago nuošlaitę) priklauso Nemuno baseinui. Pagrindinė Nemuno upės deltinė šaka – Rusnė skaidosi į dvi žiotines atšakas: Atmatą (13 km ilgio) ir Skirvytę (9 km), apsupdamos Rusnės salą. Keliauti galima Minijos, Nemuno deltų, Rusnės salos upėmis, Kniaupo įlanka, Kuršių mariomis. Šį kraštą garsina tokios vietovės kaip Ventės ragas, Mingės kaimas, Aukštadvario uostas, Krokų Lankos ežeras.

Neris  – antra pagal ilgį Lietuvos upė, Nemuno intakas.
Neries baseinas su intakais užima daugiau kaip ketvirtadalį Nemuno baseino. Įdomesni intakai vandens turistams: Šventoji, Žeimena, Vokė, VIlnia, Bražuolė, Dūkšta, Saidė. Populiariausi maršrutai – apie 70 km nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus. Čia upė srauni, vaizdinga, daug patogių vietų stovyklavietėms. Įdomi kelionė ir toliau – nuo Vilniaus iki Kauno.

Šventoji – didžiausias Neries intakas. Didžiausia upė, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas, Svėdasų ir Širvintų plynaukštes ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos. Upė teka pro 3 regioninius parkus: Gražutės, Sartų ir Anykščių, prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus. Įteka į Nerį netoli Jonavos. Ją maitina daug intakų: Kriauna, Siesartis, Širvinta, Virinta ir kt.. KRIAUNA – rekomenduojama plaukti tik pavasarį arba po didesnių liūčių. Kelionė prasideda Obelių miestelyje, eina Sartų regioniniu parku, perplaukus Sartų ežerą, kelionę galima tęsti Šventosios upe.

Širvinta – upė tinka aštresnių pojūčių mėgėjams, rekomenduojama plaukti tik pavasarį. Prasideda netoli Paberžės, Vilniaus rajone. Kelionę baidarėmis galima pradėti nuo tilto, Vilniaus – Ukmergės greitkeliui kertant Širvintą. Upė labai vingiuota, slėnis siauras, gausu rėvų, staigių posūkių, slenksčių ir seklių brastų.

Siesartis – žygis sunkus. kelionę pradėjus Molėtuose, jus visą laiką lydės kliūtys: buvusios užtvankos kliūtys, rėvos, dideli akmenys, medžių sąvartos, kelmai.

Žeimena – upės ištakos ties Labanoro giria, iš Žeimeno ežero Aukštaitijos nacionaliniame parke. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių – Vilniaus rajono paribiu. Upės tėkmė lėta, Žeimena neturi visiškai jokių kliūčių – nei dirbtinių, nei natūralių. Žeimenos intakai: Aiseta, Būka, Dubinga, Kiauna, Lakaja, Kretuona, Mera, Peršokšna, Šventelė. Galimi įvairūs maršrutų variantai derinant Žeimenos ir gražių Aukštaitijos ežerų ir upių trasas. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra apie 100 ežerų. Daugelį jų jungia upeliai ir pratakai. KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė po Labanoro regioninį ir Aukštaitijos nacionalinį parkus. Keliaujama Aiseto, Galuonio, Dumblio ežerais ir Kiaunos upe (16 km) atplaukiant į Žeimeną. Maršrute vien miškai, švarus vanduo, sveikas oras ir jokių kliūčių. LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė Labanoro regioniniu parku, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Juodųjų Lakajų ežerais ir Lakajos upe (29km). MOLĖTŲ – INTURKĖS EŽERYNAS – kelionė Labanoro regioniniame parke Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siesarčio, Kirneilio, Babrusų ežerais. Baltieji ir Juodieji Lakajai – vieni gražiausių ežerų Lietuvoje. Maršrutą galima užbaigti plaukiant ežerais arba tarpiniais upeliais bei ežerėliais pasiekti Žeimeną. PERŠOKŠNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS – kelionė baidarėmis Labanoro regioniniame parke Balto, Indrajų, Peršokšnų ežerais ir Peršokšnos upe (19 km). Peršokšna atplaukiama į Lakają, o pastarąja į Žeimeną. Visi maršrutai nesudėtingi, nuostabaus kraštovaizdžio.

Vilnia (Vilnelė) – upė rytinėje Lietuvoje. Ištakos – netoli Vindžiūnų kaimo, Vilniuje įteka į Nerį. Rytinėje Vilniaus dalyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas. Upės nuotekis per metus smarkiai svyruoja, plaukti tinkamiausias laikas: gegužės – birželio mėnesiai. Žemupyje Vilnia primena kalnų upelį, rekomenduojama turintiems patyrimo.

Vokė – teka Šalčininkų, Vilniaus ir Trakų rajonais. Jos aukštupyje iškastas kanalas, kurio pagalba Vokės upė sujungė Nerį ir Merkį.

Merkys – dešinysis Nemuno intakas.
Didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Jo ištakos Baltarusijoje, netoli Ašmenų, teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais. Merkio upę maitina begalės šaltinių, todėl vanduo šaltas, skaidrus ir švarus. Aukštupyje sraunus, nemažai kliūčių, vietomis kanalizuotas. Žemupyje kerta Dzūkijos nacionalinį parką, tėkmė negreita, kliūčių nėra.  Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis – 37 km. Plaukiant Merkiu, Dzukijos nacionalinio parko teritorija, krantuose yra įrengtos stovyklavietės. Ties Merkine Merkys įteka į Nemuną. Įdomesni intakai: Šalčia, Ūla, Visinčia, Varėnė, Nedzingė, Verseka.

Ūla – vaizdinga Dzūkijos upė, Merkio kairysis intakas. Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Teka vingiuodama Dzūkijos nacionalinio parko miškais ir ties Mardasavo kaimu įteka į Merkį. Turistų skaičius ribojamas, specialūs leidimai plaukti Ūla parduodami Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje. Plaukimas baidarėmis gana sudėtingas: srauni tėkmė, posūkiai, daugybė išvirtusių medžių. Vanduo šaltas.

Šalčia – didžiausias Merkio intakas, prasidedantis netoli Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui, pasukusi į vakarus, Šalčia 11 km teka Lietuvos Respuklikos ir Baltarusijos Respublikos siena, toliau savo vandenis plukdo per Lietuvą, Rūdininkų girios pietiniu pakraščiu. Hidrografinis draustinis. Upė gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, vingiuota, vanduo labai šaltas, labai švarus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, šlakiai, kiršliai. Įteka į Merkį netoli Valkininkų. Įdomesnis intakas – Visinčia. Visinčia prasideda netoli Šalčininkų. Teka Gudelių giria, kurioje nėra jokių sodybų, negyvenamomis vietovėmis. Upėje praktiškai srovės nesijaučia, labai vingiuota, nemažai užvartų, jos slėnis-  kraštovaizdžio ir hidrofrafinis draustinis. Įteka į Šalčią 25,8 km nuo šios žiočių.

Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Prasideda netoli Grybulių Anykščių rajone, 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuna į pietus pro Naujamiestį, Krekenavą, per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių – Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties raudondvariu (Kauno rajonas). Senovėje Nevėžiu ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Upė turi apie 70 intakų. Didžiausi: Šušvė, Obelė, Upytė, Juosta, Smilga ir kt.. Galima plaukti nuo Pienios žiočių. Nevėžis – ramiausia Lietuvos upė: tėkmė rami, pavojingų kliūčių nėra. Rekomenduojama keliauti istorijos mėgėjams, aplankant Panevėžį, Kėdainius, Raudondvarį. Praplaukiamas Krekenavos regioninis parkas.

Šušvė – tinkama upė rėvų, slenksčių, užtvankų ir kitokių kliūčių mėgėjams. Prasideda Tyrulių pelkėje netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas). Nusileidusi nuo Rytų Žemaičių plynaukštės įteka į Nemuną. Bendras ilgis – 130 km, nuolydis – 0,86 m/km. Kelionę galima pradėti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių.

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje, Nemuno dešinysis intakas.
Prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Kauno ir Jurbarko rajonus. Viena gražiausių Lietuvos upių. Teka įspūdingu slėniu per 3 regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Populiariausias maršrutas Lyduvėnai – Ariogala, o pavasarį, rudenį ar po gausesnių kritulių galima keliauti nuo Kražantės intako iki santakos su Nemunu. Dubysa turi 44 intakus, didesnieji: Kražantė, Gynėvė, Kirkšnovė, Luknė.

Kražantė – didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižymintis seklumomis, užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės padidėja nuolydis srovė, padidėja akmenuotų rėvų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių, sausmečiu labai nusenka. Kražantė prasideda prie Kražių, Kelmės rajone. Vidutinis nuolydis 1,25 m/km.

JŪRA – įdomiausia vakarų Lietuvos upė, gražiausi maršrutai, dešinysis Nemuno intakas.
Prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. teka į pietus pro Rietavą, Žadvainius, Kvėdarną, Pajūrį (Šilalės rajonas), Žvingius, Tauragę. Upės baseine yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Įdomiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio – Ančia ir Šaltuona. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, pakrantėse gražios vietos stovyklavietėms. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, rymančiais piliakalniais. Populiariausi baidarių maršrutai Jūros upėje – nuo Žadvainių iki Tauragės, dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorijoje.  Žemiau Tauragės upė išplatėja, srovė sulėtėja, ties posūkiais atsiveria didesnės ar mažesnės atodangos, o priešingoje pusėje – smėlio juostos, itin malonios maudynėms. Jūra įteka į Nemuną žemiau Vilkyškių (Pagėgių seniūnija).

Akmena – Jūros intakas, ypač tinka ieškantiems aštrių pojūčių. Prasideda netoli Kaltinėnų, Šilalės rajone, netoli Medvėgalio piliakalnio. Pavasarį, o vasarą ir rudenį po smarkesnių liūčių, vanduo upėje pakyla iki 2 – 3 metrų. Vidutinis upės nuolydis – 1,86 m/km ! Tai kone rekordinis, todėl primena kalnų upę: teka sauru slėniu ir per visą savo ilgį upė yra srauni ir rėvėta. Anksti pavasarį rekomenduojama plaukti tik turintiems patyrimą. Nuostabus kraštovaizdis, stebina piliakalnių, išsirikiavusių pakrantėse, gausa. Nugarmėjus pavasario potvyniui, Akmena labai nusenka, todėl plaukti nėra įmanoma. Kelionę galima pradėti nuo Kaltinėnų ir tęsti iki Pagramančio, kur Akmena įteka į Jūrą. Dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorija.

Aitra – graži girių upė, Jūros intakas. Prasideda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse. Visą upę puošia žaliaskariai eglynai, pavienėmis pušaitėmis apsikaišiusios pievos, smėlėti krantai. Upė labai vingiuota, aukštupyje daug užvartų. Plaukiant nuo Girėnų, užvartų sumažėja ir pro jas baidarės nesunkai perkeliamos. Siekiant išsaugoti upės grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liūčių.

Šešuvis – didžiausias Jūros intakas, išteka Kelmės rajone ties Šienlaukio gyvenviete ir įteka į Jūrą ties Taurais. Vidutinis nuolydis – 1,03 m/km. Jūros baseine ežerų beveik nėra, todėl ir Šešuvio nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Jį gerokai padidina upės intakai: Ančia, Šaltuona, Agluona, Upė, Žalpė. Pavasarį Šešuvis smarkiai patvinsta. Aukštupyje vyrauja sraunios seklumos, rėvos, slenksčiai, upės vaga gausiai užžėlusi vandens augmenija. Į upę plūstant intakų vandenims, nuolydis mažėja, upė darosi gilesnė, tėkmė gerokai sulėtėja. Upės nuolydis žemupyje labai mažas (tik 0,2 m/km). Vandens lygis per metus smarkiai svyruoja: sausmečiu labai nusenka, o pavasrį ar po liūčių – labai patvinsta.

Šaltuona – didžiausias Šešuvio intakas. Nuostabaus grožio, turtinga vėžių ir žuvų upė savo vandenis pagauna visai netoli Dubysos. Nuotekio svyravimai dideli, todėl vasaros metu labai nusenka, todėl rekomenduojama plaukti anksti pavasarį. Kelionei tinkamas maršrutas Žukaičiai – Pašaltuonis.

Ančia – Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionę Žemaičių aukštumoje, pasižymintis siauru slėniu, daugybe akmenuotų rėvų, staigiais posūkiais. Sušniokštusi galingais srautais pavasarį, pakyla iki 2 metrų, o vasara labai nusenka. Vidutinis nuolydis – 1,93 m/km. Rekomenduojama plaukti nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių.

Minija – didžiausia ir viena gražiausių vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus ir vingiuodama per Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) netoli Rusnės. Intakai – Veiviržas, Dreverna, Vilhelmo kanalas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Agluona, Alantas, Skinija, Žvelsa, Mišupė. Minijos pakrantėse daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms. Aukštupyje – srauni ir rėvėta, daug slenksčių. Nuolydis garsiojoje Dyburių kilpoje – virš 2 m/km. Žemiau Kartenos – rami ir vandeninga. Populiariausi vasaros maršrutai nuo Kartenos. Kelionę galima paįvairinti Nemuno deltos regioninio parko vandens keliais.

Veiviržas – kairysis Minijos intakas. Ichtiologiniu draustiniu laikomas visas Veiviržas ir dauguma jo intakų: Upita, Šlužmė, Ašva, Aisė. Veiviržo vanduo švarus. Žygį baidarėmis galima pradėti sename Veiviržėnų miestelyje, Klaipėdos rajone, ir baigti Vilkyčių kaime prie Klaipėdos – Šilutės plento arba toliau tęsti Minija. Kelionė sunki: laivelius tenka dažnai apnešti krantu apie dideles užkamšas, kas 20 – 50 m kyšo akmenų slenksčiai. Susidaro įspūdis, kad plauki tais laikais, kai žmogaus veikla dar nebuvo palietusi laukinės gamtos. Plaukimo greitis mažas.

Babrungas ir Platelių ežerynas – kelionė prasideda Žemaitijos nacionaliniame parke. Į parką įeina Platelių, Beržoro, Ilgio, Žiedelio ir kt. ežerai. Platelių landšaftinis draustinis – viena gražiausių Lietuvos vietų. Platelių ežeras – didžiausias Žemaitijoje. Ežere 7 salos, visos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Peri mažosios žuvėdros, narai, antys, gulbės. Veisiasi endeminiai sykiai, seliavos ir kt. žuvys. Yra ūdrų, bebrų, ondatrų. Vieną ar dvi dienas pakeliavus Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į Miniją netoli Plungės. Pavasarį ar po liūčių Babrungas – smarki upė, reikalaujanti plaukimo patirties. Vidutinis upės nuolydis 1,88 m/km, rėvos, akmenys, užvartos.

Baltoji Ančia, jos ežerynas ir maršrutai.
Įdomūs, nesudėtingi, sunkoki maršrutai vaizdingais Veisiejų regioninio parko ežerais. Keliaujama Snaigyno, Trikojo, Vepryno, Ilgio, Dumblaičio, Dumblelio, Ragažiaus, Ančios ežerais bei viena gražiausių pietų Lietuvos upių – Baltąja Ančia. Laivelius iš vieno ežero į kitą reikia gabenti sausuma. Baltoji Ančia įteka į Nemuną 18 km aukščiau Druskininkų.

Šešupė – didžiausias kairysis Nemuno intakas, tekantis Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorija.
Šešupės slėnis negilus, 0,3 – 0,5 km pločio. Vaga aukštupyje apie 15 m pločio. Gylis 0,5 – 1,0 m Srovės greitis 0,2 – 0,3 m/s. Dugnas molingas. Vasarą upė labai nusenka. Šešupė su Širvintos, Dovinės, Kirsnos, Pilvės, Novos, Jotijos ir kitais intakais drenuoja Užnemunės lygumą ir dalį Sūduvos aukštumos.