Baidarių nuoma Aitra – baidarių maršrutai Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe
Baidarių nuoma Aitra vykdoma pavasarį, o vasarą, bei rudenį tik po gausių liūčių, potvynio metu.
Plaukimas Aitra – pavasarinis žygis baidarėmis Žemaitijoje gražia ir paslaptinga girių upe, apsupta žaliaskarių eglynų. Kelionės metu sutinkamos kliūtys: užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka, baidares reikia dažnai persikelti per kliūtis.
Baidarių turizmui įdomiausia atkarpa – pats žemupys nuo buvusio Girėno vandens malūno užtvankos apie 7 km iki santakos su Jūra, toliau plaukimas baidarėmis tęsiamas Jūros upe. Aitros upe plaukti rekomenduojama nors šiek tiek patyrimo turintiems vandens turistams.
Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje, ir teka į pietvakarius. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.
Aitralės ir Laukės upelio santaka – mažoji Aitralė, priėmusi į savo glėbį daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.
Nuo Airalės ir Laukės santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³ /s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų. Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.
Baidarių nuoma Aitra, maršruto aprašymas, stovyklavietės nakvynei
Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas
22,9 km iki santakos su Jūra. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m3/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas.
Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941 m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senąsias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavosi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplytstulpis.
Buvusio Girėnų vandens malūno iš akmenų sukrauta užtvanka
7,3 km. Nepraplaukiama, baidares galima lengvai apsinešti. Dešinėje – malūno griuvėsiai, kairėje yra automagistralės Klaipėda – Kaunas poilsio aikštelė.
Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų Šilalės rajone. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta siekia apie 2 m prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, minimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas.
Kauno – Klaipėdos automagistralės tiltas
7,2 km. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų – lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.
Rietavo – Šilalės plento tiltas
4,2 km. Po tiltu slenkstukas, plaukti reikia atsargiai, nes po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. Kairėje – Lembas, labai senas kaimas, paminėtas jau XVI a. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.
1,4 km. Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio Krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.
0 km. Aitra įteka į Jūrą.
Iki maršruto pabaigos nuo Aitros ir Jūros santakos:
3 km iki Paragaudžio kaimo kabančio liepto per Jūrą;
7 km iki Pajūralio – Kvėdarnos tilto;
10 km iki Kvėdarnos miestelio rekreacinės stovyklavietės prie Padievaičio piliakalnio;
12 km iki Turistauk.lt privačios turistinės stovyklos Dobilų slėnis, kur galima statyti palapines ar pasilikti nakvynei poilsio nameliuose.
Toliau kelionė baidarėmis tęsiama Jūros upe maršrutu Kvėdarna – Pajūris iki Pajūrio miestelio rekreacinės stovyklavietės.
Žvejyba, žvejybos vietos ir sezonas Aitros upėje (Jūros intakas)
Aitroje meškeriojami upėtakiai, kiršliai, šlakiai, strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės, srovinės aukšlės. Geriausiai žvejoti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Aitra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Žvejyba galima įsigijus Aplinkos ministerijos leidimą mėgėjiškai žūklei. Mėgėjiška žūklė Aitroje draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Baidarių nuoma Aitra tel.: +370 699 75546 Dženeta; +370 652 26904 Artūras
